„Santaka“ / Nepriklausomai Lietuvai!

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-19 07:00

Dalinkitės:  


Nepriklausomai Lietuvai!

„Nepriklausomai Lietuvai!“ – Šaulių sąjungos šūkis, ataidintis iš sunkiųjų mūsų valstybei 1919 metų ir šimtų šimtus kartų lėmęs garbingus ir narsius Lietuvos piliečių žodžius bei poelgius. „Nepriklausomai Lietuvai!“ dvasia globė ir praėjusį balandžio šeštadienį Sūduvos sostinėje vykusį Marijampolės apskrities šaulių 4-osios rinktinės suvažiavimą.

Šiandien, kai žmonių pilietinis santykis su savo valstybe gerokai aptrupėjęs, kai niekaip nemažėja vienišų, liūdnų ir niekuo netikinčių, dalyvavimas tokiose bendruomenėse, kuriose vyrauja anos – dviejų romantiškųjų dešimtmečių – Lietuvos dvasia, atsklindanti ir į mūsų šių dienų darbus, visada yra atgaiva širdžiai ir gražesnės ateities viltis.

Sakysite, garsūs žodžiai. Turbūt. Sakysite, neidealizuokim tos A. Smetonos Lietuvos – juk net nemažo ūkininko vaikui dviratis su nikeliuotais ratlankiais buvusi didelė prabanga, o ypač taupi kokio Ministro Pirmininko J. Tūbelio politika panašios kaip šiandien pasaulio krizės akivaizdoje nebuvo paprastam žmogui lengva. Būta ir atsilikimo, ir neprasmingo politikų šurmulio. Sutinku. Bet ta anų laikų Lietuva turėjo svarbų bruožą – nebuvę tokio skirtumo tarp piliečių ir valstybės. Nebuvę tokio nepagarbaus žvilgsnio: čia mes, ten jie, valdžia. Piliečiai telkėsi į gausias pilietines ir kultūrines organizacijas, į skirtingo pobūdžio bendruomenes ir jose jie nesijautė vieniši, pikti ir nekenčiantys savo valstybės. Jie buvo kartu su savo Respublika, kad ir turinčia to laiko Europos politinių papročių nulemtų vienasmenio vadovavimo požymių.

Jie buvo daug atsakingesni už savo aplinką, daug ką pasidarydavo patys, nelaukdami valstybės paramos. Man kaip tikras pilietinis stebuklas šiandien skamba 1939 metų skaičiai iš enciklopedijų: Šaulių sąjunga tada Lietuvoje turėjusi 105 orkestrus, 115 sporto klubų, 125 chorus, 350 bibliotekų, 400 vaidybos būrelių, buvo pasistačiusi 72 Šaulių namus. Šauliams priklausę apie pusę visų Lietuvos mokytojų (!), o visoje organizacijoje buvę 62 tūkst. narių.

Šaulių sąjungos steigėjai ir matomi lyderiai visada buvę kultūros žmonės, rašytojai ir intelektualai, žinoma, kartu ir valstybės veiklos asmenybės, visų čia ir neišvardysi: M. Šalčius, V. Krėvė, S. Šilingas, M. Krupavičius, A. Žmuidzinavičius, B. Sruoga, A. Vienuolis-Žukauskas, F. Kirša, T. Ivanauskas, M. Biržiška ir kt. Šiems ir kitiems lyderiams rūpėjusi visos tautos kultūrinė, fizinė, kovinė sveikata – šios kryptys kartu su ugniagesyba ir šaulių moterų veikla buvusios Šaulių sąjungos veikloje svarbiausios.

Tai tokia garbinga istorija.

Bet ir šiandien Šaulių sąjunga man – lyg anos Lietuvos tęsinys: šauliai ir šiandien pirmiausia svarsto, ką čia gero savo Tėvynei padarius, o ne ką ta Tėvynė privalanti duoti man.

To pilietinio grožio, be jokių abejonių, turi ir Marijampolės apskrities šaulių šiandiena, atspindėta plačioje ir sąžiningai atviroje rinktinės vado R. Mertinkaičio ataskaitoje, Šaulių sąjungos vado J. Širvinsko ir visų kalbėtojų žodžiuose. Aš pirmiausia noriu džiaugtis sėkmėmis.

Apskrities šaulių negausėja (2008 m. buvo 714 narių, 2009 m. – 687 nariai), bet labai gausu jaunimo, o Kudirkos Naumiesčio kuopą papildė ypač gražus būrys. Dėl sunkios valstybės būklės iki minimumo sumažėjęs finansavimas, bet sėkmingai verčiamasi iš aukų, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio įnašų, nuomos ir labai taupiai gyvenant. Nors ir pripažįstama, kad apskritai mažėja žmonių, skiriančių savo laiką ir lėšų visuomeninei veiklai, bet čia pat galima džiaugtis, jog jaunieji apskrities šauliai, vadovaujami R. Latvaitytės, yra matomi Marijampolės jaunimo organizacijų „Apskritojo stalo“ steigėjai ir nariai. Tiesą sakant, man visai nesuvokiamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos nenoras jaunuosius šaulius priimti į savo gretas. Gal šie per dideli patriotai? Gal bijomasi jų jėgos ir susitelkimo?

Šaulių sąjungos vadas J. Širvinskas gražiai apibendrino: „Marijampolės apskrities šauliai žinomi apskrityje, girdimi Lietuvoje. Čia ypač stiprūs kuopų vadai. O šauliai tiesiog dirba eilinio Lietuvos piliečio darbą.“ Gerai pasakyta: šauliai tiesiog dirba eilinio Lietuvos piliečio darbą!

Suvažiavime buvo smagu girdėti: apskrities šaulių garbės teismas visus trejus metus nėra svarstęs nė vieno negarbingo poelgio – jų tiesiog nebuvę! Aktyvūs Vytauto Didžiojo universiteto studentai šauliai atkūrė prieškariu veikusią organizaciją (korporaciją) „Saja“. Smagu buvo sutikti J. Pakutką – jauną vyrą, M. Romerio universiteto studentą, dirbantį policijoje ir vadovaujantį vienai Marijampolės šaulių kuopai. Ypač norisi džiaugtis šauliais Kudirkos Naumiestyje, Kybartuose ir Pilviškiuose – mažesniuose miesteliuose jie dar labiau matomi ir girdimi.

Šauliai, patys bendradarbiaujantys su pasieniečiais, policija, savanoriais, norėtų ir aktyvesnių iniciatyvų iš visų valstybės bei savivaldybių institucijų, iš mokyklų.

Ta proga asociacijos Sūduvos kultūros fondo vardu pakviečiau juos dalyvauti visuose fondo renginiuose – kad ir planuojamame Stasio Šilingo, Šaulių sąjungos vado (1924–1925), 120-ųjų gimimo metinių minėjime, pasiūliau kartu apsodinti gėlėmis kokį Marijampolės tiltą.

Kelis geriausius jaunuosius šaulius gal pavyks priimti į mūsų rengiamą kelionę į Žalgirio mūšio vietą vasarą, per šio mūšio 600-ąsias metines. Bus ir dar daug ką veikti sykiu.

Bičiuliai šauliai, atsigaus valstybė – tikrai gausite daugiau paramos. Bendraukim – sutarsim dėl bendrų projektų. Dalyvaukim – pamažės pesimizmo, netikėjimo savo valstybe ir ateitimi. Skaitykim knygas ir liekimės į šalies pilietinį gyvenimą – įveiksim visas krizes, grįš gerovė, o kartu, neabejokim, pagaliau atsistos ant kojų taip visų laukiama sveika, patriotiška ir iniciatyvi pilietinė visuomenė.

To linkiuosi sau, Sūduvos ir visos Lietuvos šauliams bei visai savo šaliai.



Dr. Arvydas VIDŽIŪNAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas