„Santaka“ / Pažink įdomų medžiagų ir jų jungimų pasaulį!

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-16 07:32

Dalinkitės:  


Pažink įdomų medžiagų ir jų jungimų pasaulį!

Mechanikos fakultetas yra vienas seniausių Vilniaus Gedimino technikos universitete, įsteigtas 1959 m. Jame yra penkios katedros: Biomechanikos, Pramonės įmonių vadybos, Medžiagotyros ir suvirinimo, Poligrafinių mašinų ir Mašinų gamybos.

Plačiau norėčiau pristatyti Medžiagotyros ir suvirinimo katedroje esančią studijų programą bei šiek tiek – Mašinų gamybos katedroje esančias studijų programas.



Medžiagų ir suvirinimo inžinerija

Medžiagų paieška, kūrimas ir naudojimas yra neatsiejamai susiję su visa homo sapiens prasminga veikla. Akmuo, medis, kaulas, oda – pirmosios natūralios medžiagos, naudojamos ir šiandien. Plėtojantis poreikiams gamtoje randamų medžiagų nebepakako, be to, jų savybės daugeliu požiūrių yra ribotos. Moksliškai pagrįstas medžiagų kūrimas prasidėjo istoriškai labai neseniai, tik prieš porą šimtmečių.

Sudarius periodinę elementų sistemą, supratus vidinę elementų sandarą, atsivėrė naujas medžiagų, turinčių norimas savybes, kūrimas. Paradoksas, tačiau nanomedžiagas – anglies nanovamzdelius – jau lietė pirmykštis žmogus. Apdegindamas lauže ieties galą ir nubraukdamas suodžius, jis nubraukdavo ir susidariusius anglies nanovamzdelius.

Tik pastaraisiais metais, sukūrus prietaisus, leidžiančius matyti net atskirus atomus, buvo surastos šios naujos ir labai perspektyvios medžiagos. Lygiagrečiai su medžiagų kūrimu bei naudojimu plėtojosi ir šių medžiagų sujungimo menas. Seniausias metalinių medžiagų jungimo būdas – kalvystė gyvuoja dar ir šiandien. Tačiau jį pakeitė daugybė naujų būdų. Galima tvirtinti, kad beveik visi fizikiniai ir fizikiniai bei cheminiai būdai, galintys sukoncentruoti didelę energiją mažame plote ar tūryje, yra naudojami medžiagoms jungti. Čia galima paminėti elektros lanką, lazerio ar elektronų spindulius, ultragarsą, aukšto dažnio sroves, degiąsias dujas, sprogmenis ir kita.

Kokybiškas, patikimas konstrukcinių medžiagų jungimas dažnai yra kruopščių, šiuolaikiškais tyrimo metodais atliktų mokslinių ir technologinių tyrimų rezultatas. Juk jungiamos ne tik vienarūšės, bet ir skirtingų rūšių medžiagos, pavyzdžiui, varis su aliuminiu, metalas su keramika ar stiklu. Neišsprendus kokybiško metalo jungimo problemų, kylančių tiesiant magistralinius vamzdynus, statant milžiniškas talpyklas, laivus, įvairių chemijos produktų gamybos, saugojimo bei transportavimo įrenginius ir pan., gali įvykti skaudžių avarijų ar katastrofų.

Antra vertus, tenka jungti ir ypač plonas bei smulkias detales elektronikoje, kompiuterinėje technikoje. Koncentruotos energijos šaltinių (lazerio, elektronų spindulio, ultragarso ir kt.) taikymas reikalauja gero fizikos reiškinių išmanymo. Medžiagų kūrimo ir jų tarpusavio jungimo klausimai labai aktualūs visame pasaulyje, kartu auga šios pakraipos gamybos inžinierių paklausa.

Medžiagų terminis jungimas yra kelių mokslo krypčių sandūroje. Tai elektrotechnika (elektromagnetiniai reiškiniai lanke, veikiantys lašo susidarymą ir pernešimą, elektros mašinos), metalurgija (šlakų sistemos, jų sąveika su skystu metalu, legiravimas, kristalizacijos problemos), mechanika (įtempiai, deformacijos, plyšių susidarymas ir plėtra, metalo senėjimas ir kt.), fizika (lazeriai, elektronų spindulinė technika, ultragarsas ir kt.).

Dažnai įvairių mokslo krypčių problemos yra susipynusios, todėl būtinos kompleksinės žinios ir gebėjimas kūrybingai jas taikyti.

Ar žinai, kad biologiniai audiniai virinami medicinoje? O naftos ir dujų platformos – tai vienos aukščiausių konstrukcijų pasaulyje. Pažink įdomų medžiagų ir jų tarpusavio jungimo pasaulį, pasinerk į medžiagų mikropasaulį, išmok jį modeliuoti.

Medžiagų ir suvirinimo inžinerijos studijos – tai viena iš gamybos inžinerijos pakraipų. 75 procentai įgyjamų žinių yra tapačios kitoms mechaninės inžinerijos studijų programoms. Medžiagų ir suvirinimo inžinerijos studijose perteikiami teoriniai profesijos pagrindai, suformuojami savarankiškam darbui būtini profesiniai įgūdžiai, leidžiantys profesionaliai analizuoti medžiagų kūrimo ir jų jungimo inžinerijos problemas, suvokti medžiagose vykstančius struktūros bei savybių pokyčius, išmokti skaičiuoti ir projektuoti įvairias konstrukcijas. Greta profesinių žinių ugdomas poreikis domėtis įvairių technologijos mokslų žiniomis bei taikyti jas įvairiose srityse, gebėjimai sieti profesinius įgūdžius su verslo ir vadybos pagrindais.

Medžiagų mokslo ir suvirinimo inžinieriai lengvai įsidarbina. Pastaraisiais metais į įmones vėl grįžta darbų automatizavimas, robotizavimas, o šiam lygiui pasiekti reikia aukšto intelekto inžinerijos darbuotojų. Jie laukiami energetikoje, chemijos pramonėje, automobilių ir laivų remonto bei gamybos įmonėse, statyboje, radioelektronikoje ir kitokiose inžinerinės veiklos sferose. Pasirinkus šią modernių technologijų specialybę rankos nestokos įdomaus ir kūrybingo darbo, nes kiekvienoje, net ir nedidelėje, įmonėje gausu technologinių įrenginių ir procesų, kuriuos tvirtas bendrąsias mechanikos inžinerijos žinias turintis absolventas gali projektuoti, valdyti ar tobulinti.

Daugeliui absolventų yra svarbu, kad turint medžiagų ir suvirinimo inžinerijos specialybės akademinį laipsnį vėliau atsiveria galimybė įgyti ir tarptautiniu mastu pripažįstamą profesijos diplomą. Su šiuo diplomu galima darbo rinka tampa visas pasaulis.



Mašinų pasaulis

Visą šiuolaikinio žmogaus gyvenimą lydi įvairios mašinos: žaislai, transporto priemonės, buitinė technika. Maistas, drabužiai, automobiliai – visa tai irgi gaminama naudojant įvairias stakles.

Tiek kuriant žaislą, tiek sudėtingiausią robotą ar stakles būtina išmanyti ir mokėti panaudoti mechanikos dėsnius. Šiuolaikinė mašina – tai ne tik besisukantys krumpliaračiai, bet sudėtingas įrenginys, kuriame sujungiami naujausi mechanikos, elektronikos, medžiagų mokslo, informatikos pasiekimai. Mechanikos inžinerija – tai mokslas apie mašinų kūrimą, priežiūrą bei eksploataciją. Šios srities specialistai gali sukurti savarankiškai sudėtingus judesius atliekančius robotus ar mikrometro tikslumu detales gaminančias stakles. Būtent tokie specialistai ir ruošiami pagal mechanikos inžinerijos studijų programą.

Per ketverius studijų metus negalima aprėpti visų mašinų mokslo sričių. Įvertinant tai mechanikos inžinerijos studijų programoje suformuotos keturios Lietuvos sąlygomis aktualios specializacijos: aplinkos apsaugos ir energijos apskaitos įrenginiai, mechatronika, mašinų kokybės kontrolė, mašinų projektavimas.



Prof. habil. dr. A. V. VALIULIS

VGTU Medžiagotyros ir suvirinimo katedros vedėjas



Užsk. 2630






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas