„Santaka“ / „Suteikime subsidijas verslui, ir jauni žmonės dirbs Lietuvoje“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-16 06:44

Dalinkitės:  


Š. MAŽEIKOS nuotr.

„Suteikime subsidijas verslui, ir jauni žmonės dirbs Lietuvoje“

Interviu su ūkio ministru Dainiumi KREIVIU.

– Esate Verslo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo grupės vadovas. Ką jau pavyko nuveikti?

– Vyriausybei pateikėme keturiolika konkrečių priemonių, kurias įgyvendinę išsaugotume ir naujai sukurtume per 60 000 darbo vietų.

Visuomenė labai palankiai sutiko siūlymą reglamentuoti verslo liudijimų išdavimą pageidaujamam dienų skaičiui. Svarbi priemonė norintiesiems kurti savo verslą – 6000 litų „krepšelio“ pirmiems verslo metams programa. Naujoms įmonėms suteikdami pradinę subsidiją, palengvinsime verslo pradžią. Programoje yra ir kitų verslo sąlygas lengvinančių priemonių. Aišku, jos sėkmė priklausys nuo finansavimo. Šiais metais turėtume skirti mažiausiai 1 milijoną litų ir paremti maždaug 200 įmonių įsikūrimą.

Tikimės, kad Seimas patvirtins siūlomą pataisą sumažinti iki 1000 litų uždarųjų akcinių bendrovių įstatinį kapitalą (dabar steigiant UAB reikia 10 tūkst. litų). Ši priemonė turėtų pagerinti naujo verslo kūrimąsi ir kartu garantuoti, kad verslą sukūręs gyventojas jau galės save įdarbinti, taip pat sukurti bent vieną kitą darbo vietą.

– Skelbiama, kad nedarbas šiais metais dar didės. Ar galima prognozuoti, kiek ir kodėl?

– Manyčiau, kad nedarbas netrukus nebedidės, o metų viduryje turėtų būti juntamas naujų darbo vietų kūrimo poveikis. Tai galiu įžvelgti iš kitų ekonomikos rodiklių: auga eksportas, pramonės gamyba, atsigaus ir prekyba.

Neseniai su oficialiu vizitu buvau nuvykęs į Indiją, kur derėjomės dėl prekybos pagyvinimo tarp Lietuvos ir Indijos bendrovių. Vyriausybei aktyviau padedant Lietuvos verslas gali surasti naujų eksporto rinkų Pietų ir Rytų Azijos šalyse. Tuomet turės užsakymų Lietuvos eksportuotojai, turės darbo ir Lietuvos žmonės. Viena iš mūsų priemonių yra tiesiogiai nukreipta eksportuojančių įmonių veiklai skatinti.

Vyriausybei pasiūliau 12 mėnesių taikyti nulinį „Sodros“ mokesčio tarifą (išskyrus privalomąjį sveikatos draudimo mokestį) darbdaviui, įdarbinusiam asmenį, kuriam ši darbo vieta – pirmoji. Šio laiko pakanka nuspręsti, ko vertas darbo rinkos naujokas, taip pat išmokyti dirbti, kad po metų jo sukuriama vertė taptų didesnė nei darbdavio įmokos už jo darbo vietą.

Šis naujų darbuotojų priėmimo mechanizmas kartu su „Sodros“ įmokų kompensavimu gali sukurti apie 18 tūkst. naujų darbo vietų.

– Prieš dvylika metų Rusiją ištikusi ekonominė krizė taip pat skaudžiai atsiliepė Lietuvai. Tuomet ar dabar buvo sunkesnė situacija darbo rinkoje?

– Vertindamas tai, kas vyko iki 1998 m. ir iki 2008 m. ekonominių krizių, pastebiu du esminius skirtumus. 1998 metų krizė kilo gana staigiai ir netikėtai, o 2008 metų krizei buvo galima pasiruošti bent finansiškai ir taip sumažinti neigiamus jos padarinius. Kodėl tai nebuvo padaryta – klausimas buvusiai socialdemokratų vyriausybei.

1998-aisiais Rusijoje rublis nuvertėjo 40 procentų! Buvo suduotas didžiulis smūgis Lietuvos eksportuotojams, nes ketvirtadalis Lietuvos eksporto tuo metu keliavo į Rusiją. Po krizės Lietuvos verslininkai išmoko svarbią pamoką: savo produkcijai jie surado rinkų ir Vakaruose.

Visiškai kita situacija buvo prieš 2008 metų krizę, kurią numatė analitikai ir tyliai susirašinėjusios valdžios institucijos, tačiau Gedimino Kirkilo vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų. Prisiminkime – dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai kalbėjo apie artėjančią krizę. Ar į jos žodžius tuometinė socialdemokratų vyriausybė įsiklausė?

Šiai krizei Lietuva galėjo pasiruošti, griežtai valdydama valstybės finansus, t. y. neišlaidaudama ir pasilikdama rezervą „juodai dienai“. Dar reikėjo neskatinti nei įmonių, nei gyventojų skolintis ir išlaidauti.

Abi krizės stipriai paveikė darbo rinką. Rusijos krizės atveju nedarbas per dvejus metus pašoko nuo 13 iki 18 proc. Dabartinėmis sąlygomis turime staigesnį nedarbo šuolį – per metus bedarbių padaugėjo daugiau nei dvigubai. Tačiau registruoto nedarbo lygis šiuo metu yra apie 14 proc. Tai nėra blogiau, palyginti su buvusiu per Rusijos krizę.

– Tad kodėl ši krizė darbo rinkai yra gerokai skaudesnė?

– Pirmiausia, prieš pat 2008-uosius ekonomikos „burbulas“ buvo per daug išpūstas, todėl ir susitraukimas buvo skausmingesnis, staigesnis. Paprastai tariant, žmonės yra paėmę gerokai daugiau negu anuomet paskolų. Mokėti bankams reikia ir kreditus, ir palūkanas, o kainos ir pragyvenimo išlaidos gerokai didesnės negu prieš dešimtmetį. Todėl darbo netekimas šeimoms gerokai skaudesnis negu anuomet.

Kita priežastis – valstybės finansų problemos. Perėmėme valstybės vairą kaip tik tada, kai ekonominė situacija pradėjo staigiai prastėti. Reikėjo gelbėti valstybę. Tam, kad išvengtume lito devalvacijos pavojaus, kad galėtume laiku išmokėti pensijas, atsiskaityti su verslu, reikėjo imtis skubių priemonių ir gelbėti visą valstybės finansų sistemą. Jokių rezervų prieš tai dirbusi kairiųjų valdžia nepaliko – priešingai, jie viską paskubėjo „iššluoti“. Verslui paremti sunkmečiu galėjome pasitelkti tik europines lėšas. Bet europinių lėšų pritraukimas ir perskirstymas yra ne koks nors žaibiškas procesas, o planingas, derinimo reikalaujantis dalykas, nes viskas turi vykti pagal Europos Sąjungos taisykles.

Tik pradėję dirbti sukūrėme Ekonomikos skatinimo planą, kuris dabar „važiuoja“ visu greičiu. Iš viso įsakymais verslui jau paskirta 3,6 milijardo litų! Sunkiausias laikas, manau, praeityje.

– Jaunimas ir vyresnieji – ar nebus skatinamas priešiškumas tarp kartų, kai numatytos aiškios lengvatos įdarbinant jaunus žmones? Ar nebus atstumti vyresnio amžiaus darbuotojai?

– Net nesvarstau tokio klausimo. Priešpriešos nėra ir negali būti. Savo vietą darbo rinkoje turi rasti visos grupės. Prisiminkime – nedarbas yra didžiausias tarp jaunimo, tačiau iki šiol jaunimui jokių paskatų darbo rinkoje nebuvo sukurta. O juk dabartinis jaunimas – būtent tie žmonės, kurie uždirbs pensijas senimui. Jei neremsime, jaunimas emigruos.

Todėl ir norime subsidijuoti darbdavius, kurie priima pirmą kartą pagal darbo sutartį įsidarbinantį jaunimą. Verčiau 1–2 metus skirti paramą, pirmus 12 mėnesių jaunam darbuotojui nustatyti 0 proc. pensijų socialinio draudimo įmokas, suteikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, negu jauną, ką tik baigusį mokslus specialistą iškart įrašyti į darbo biržos sąrašus ir mokėti pašalpą. Pašalpas mokame 44 tūkstančiams jaunų bedarbių iki 24 metų amžiaus. Duokime subsidijas darbdaviams, ir tie jauni žmonės tegu dirba.

– Ar gali ekonominės priemonės pakeisti žmogaus nusistatymą? Juk daugelis verčiau sutinka registruotis darbo biržoje, negu dirbti už mažą atlyginimą. Be to, ne visi darbdaviai laikosi įstatymų. Ar Jūsų grupės siūlomos priemonės sustiprins darbuotojų motyvaciją dirbti gerai, o darbdavių – elgtis sąžiningai su darbuotojais?

– Dabar nebeįsivaizduoju tokių nenormalių santykių, kai darbuotojai visiškai nepagrįstai išsiderėdavo didžiules algas vien todėl, kad darbo rinkoje buvo atsiradęs didelis darbo jėgos trūkumas. Prisimenate 2006–2008 metus? Taip pat nenormalu buvo tai, kai prasidėjus krizei darbdaviai masiškai, vien tik taupymo pretekstu, atleidinėjo darbuotojus. Galiausiai viskas nusistovėjo ir dabar darbdaviai vėl ima suprasti, kad be kvalifikuotos darbo jėgos, kuria rūpinamasi ir į kurią investuojama, gero produkto nesukursi. Darbuotojai taip pat labiau linkę derėtis ir ieškoti bendro sprendimo.

Visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai – iš šios krizės pasimokė. Manau, reikia užsikrėsti optimizmu ir suvokti, kad iš krizės duburio jau išlipome. Ekonomikos atsigavimas turi įgauti pagreitį.



Julija MATUSEVIČIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas