„Santaka“ / Dešimt metų prie rajono vairo – neįkainojama patirtis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-14 06:00

Dalinkitės:  


Meras Algirdas Bagušinskas teigė, kad rajone pradėjus kurtis bendruomenėms Savivaldybei dirbti tapo lengviau.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Dešimt metų prie rajono vairo – neįkainojama patirtis

Dangyra APANAVIČIENĖ

Lygiai prieš dešimt metų, balandžio mėnesį, rajono Savivaldybės vadovu pradėjo dirbti Algirdas Bagušinskas. Lig tol nežinomas politikas, buvęs mokyklos direktorius rajonui vadovauja jau trečią kadenciją. Per tuos metus A. Bagušinskas įgijo didelės vadovavimo patirties, pelnė kolegų pripažinimą, rajono gyventojų pasitikėjimą. Jis aktyviai dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos veikloje, priklauso „Savivaldybių žinių“ redkolegijai, kartu su dar aštuoniais Lietuvos merais reguliariai vyksta į regionų tarybos posėdžius Briuselyje.

Su rajono meru Algirdu BAGUŠINSKU kalbamės apie prabėgusius metus, darbą, pasiekimus ir problemas.

– Tikriausiai gerai prisimenate 2000 metus, kai ryžotės imtis atsakingų rajono vadovo pareigų. Palyginkite save – tuometinį ir dabartinį merą.

– Suprantama, į šias pareigas atėjau su tam tikra baime ir kamuojamas klausimo: ar sugebėsiu? Tuo metu buvo sunku suvokti ir įvertinti būsimą atsakomybę bei darbą, sunkiai įsivaizdavau, kaip reikės atstovauti rajonui ir Tarybai. Tik dirbdamas pajutau, kokią didelę asmeninę atsakomybę dažnai tenka prisiimti.

Kartais būna gana nelengva priimti sprendimą, kai žinau, kad už manęs jau nieko nėra, esu tas paskutinis, į kurį remiasi visi kiti.

Ta didžiulė atsakomybė, be abejo, naujai formavo ir šlifavo mano charakterį. O kiek pasikeičiau kaip meras, negaliu atsakyti. Kitiems iš šono geriau matyti. Girdžiu ir Tarybos narius, ir Savivaldybės administracijos darbuotojus sakant, kad per tuos dešimt metų kaip vadovas išaugau. Sako, kad sugebu bendrauti, valdyti situaciją. Pakankamai palankiai mano darbą įvertinęs ir Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje.

Pats taip pat jaučiu, jog daug praktinių dalykų įgijau per tuos metus.

– Ar problemos, su kuriomis susiduriate savo darbe, pasikeitė, ar išliko tos pačios?

– Sakyčiau, kad problemų ratas išliko panašus, tačiau jos pakilo į naują lygmenį. Prieš dešimt metų tekdavo spręsti daugiau asmeninio pobūdžio žmonių reikalus. Dabar, susiformavus bendruomeniškiems santykiams, ypač kaime aktyviai kuriantis bendruomenėms, tos smulkios problemos dažniausiai išsprendžiamos vietoje. O į Savivaldybę jau kreipiamasi kaip į partnerį, kuris gali padėti ir paremti bendras žmonių iniciatyvas.

Kitaip tariant, nuo smulkių problemėlių pereita prie didesnių dalykų – bendruomenės, įstaigos reikalų, susijusių su jų veikla, aplinkos kokybės gerinimu ir pan.

Devinti metai kartu su administracijos darbuotojais važinėjame po seniūnijas, kur gyventojams yra teikiamos ataskaitos. Kiekvienąkart pasidžiaugiu žmonių geranoriškumu ir supratimu, aktyvia bendruomenių veikla.

Mes palaikome žmonių norą burtis į bendruomenes, pagal galimybes stengiamės padėti. Tik gaila, kad tos galimybės kol kas labai ribotos. Gelbsti Europos Sąjungos parama – yra įvairių programų, pagal kurias galima gauti lėšų.

– Ar yra tokių problemų, kurių negalite ir negalėsite išspręsti bent jau iki šios kadencijos pabaigos?

– Yra padaryta klaidų. Ir mūsų, ir prieš mus buvusios valdžios. Didžiausia ir sunkiai pajudinama problema šiandien įvardyčiau daugiabučių namų šildymo reikalus, sunkiai žmonėms įkandamas šilumos tiekimo kainas.

Kiek įmanydami bandome tas kainas optimizuoti, bet ne kažin ką galime padaryti dėl suvaržymų, numatytų sutartyje su „Litesko“, kurią paveldėjome iš ankstesnės valdžios.

– Ar manote, kad sutartis su UAB „Litesko“ buvo klaida?

– Nemanau, kad klaida. Žinant, koks tuo metu buvo susidėvėjęs rajono šilumos ūkis – ir tinklai, ir pati katilinė, kitos išeities nebuvo. Perduoti visa tai investuotojams buvo tinkamas variantas, tik galbūt reikėjo labiau apgalvoti sąlygas, atsakingiau paruošti kai kuriuos punktus dėl Savivaldybės įsipareigojimų.

Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė buvo pirmoji iš kaimiškųjų rajonų, pasirašiusi sutartį su „Litesko“, tad patirties šioje srityje neturėjo. Be to, nepalanki šiuo klausimu buvo ir yra valstybės politika, ydingas Šilumos ūkio įstatymas, įstatęs daugiabučių namų gyventojus į tam tikrus rėmus. Juk žinome, koks dabar yra sudėtingas, o dažniausiai – ir neįmanomas atskiro buto ar namo atsijungimo nuo bendrų šilumos tinklų procesas, žmogus neturi jokių pasirinkimo galimybių.

Atsižvelgdami į tai parengėme ir įgyvendinome programas, pagal kurias Savivaldybė kompensavo 30 proc. daugiabučių namų stogų remonto, laiptinių langų ir durų pakeitimo išlaidų. Tokiu daliniu kompensavimu bent šiek tiek palengvinome situaciją žmonėms, kurie tam tikra prasme padaryti įkaitais.

– O kokių konkrečių darbų nespėsite atlikti per savo kadenciją, kuri baigiasi jau kitų metų pradžioje?

– Tikrai nespėsime Vilkaviškio mieste įrengti sporto komplekso, į kurį investuota jau apie pora milijonų litų, bei pabaigti suformuoti greta stadiono esančią rekreacinę zoną. Planus pristabdė ekonominė krizė. Labai norėtųsi, kad tas miesto kampas pagaliau būtų sutvarkytas.

– Tačiau gali būti, kad kitąmet pasikeis rajono valdžia, kuri galbūt nebetęs pradėtų darbų, o kai kurių projektų ir visai atsisakys. Juk socialdemokratų valdžia, pavyzdžiui, numarino geoterminių vandenų idėją, dėl ko dar ir šiandien priekaištauja buvęs meras J. Mačys.

– Nenorėčiau sutikti, kad mes tą idėją numarinome. Geoterminių vandenų klausimu konsultavomės su Vyriausybe, domėjomės, kokia yra praktika ir patirtis kitur. Geoterminiai vandenys įsisavinti Gargžduose, tačiau ten jų išlaikymą iš dalies finansuoja ir valstybė. Mums papildomų pinigų, deja, niekas nežadėjo. O šio projekto atsipirkimas garantuotas tik ten, kur teikiamos kurortinės paslaugos. Kad Vilkaviškis galėtų tapti kurortu – neįtikėtina. Geoterminius vandenis naudojant tik pastatų šildymui daug kainuoja papildomos priemonės.

Beje, siūlėme šio projekto imtis „Litesko“ bendrovei, kai kuriems kitiems verslininkams, bet visi atsisakė, supratę, kad jis ekonomiškai nenaudingas.

Beje, geoterminių vandenų idėja nėra visiškai numarinta, ja nuolat domisi ir Vilkaviškio ligoninės vadovas. Mes taip pat turime planų nuvažiuoti į Vokietiją ir pasidomėti naujomis technologijomis bei perspektyvomis.

– Buvo planuota Vilkaviškyje įsteigti menų mokyklą. Ar ši idėja taip ir liko pakibusi ore?

– Ji visai nepakibusi ore. Buvo galvota išplėsti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centrą bei ten perkelti Muzikos mokyklą, bet abi bendruomenės tam pasipriešino, todėl šios idėjos atsisakyta. Dabar planuojame Muzikos mokyklą perkelti į buvusio karinio komisariato pastatą, kuris iki 2013 metų pagal regioninės plėtros programą turėtų būti rekonstruotas ir pritaikytas jaunimo ugdymo reikmėms. Vaikų ir jaunimo centrą taip pat teks rekonstruoti.

– O dėl kurių darbų, atliktų per visą vadovavimo rajonui laikotarpį, širdis džiaugiasi labiausiai?

– Dėl sutvarkytų švietimo, kultūros ir kai kurių kitų įstaigų. Kai pradėjau dirbti meru, rajono Savivaldybės biudžetas siekė tik apie 40 mln. litų, beveik pusę – 18 mln. litų – sudarė skolos. Teko suktis, galvoti, ką daryti. Tačiau net ir tokiu sunkmečiu pirmiausiai paruošėme planą ir ėmėme tvarkyti švietimo įstaigas. Nemanėme, kad taip greitai pavyks įgyvendinti planus, tačiau netrukus buvo patvirtintos valstybės programos ir pavyko renovuoti mokyklas per kur kas trumpesnį laiką.

Perėmus valdžią 2000 metais nebuvo nė vienos mokyklos, nė vienos medicinos įstaigos, nė vieno kultūros objekto, į kurį būtų investuota. Žinoma, išskyrus pradėtą statyti Kybartų pagrindinę mokyklą ir naujai įsteigtus Gudkaimio globos namai, kuriais tikrai turime džiaugtis. O dabar nėra nė vienos įstaigos, kurios nebūtų palietęs vadinamasis pirmasis investicijų etapas: visur pakeisti stogai, langai, rekonstruotos katilinės ir šildymo sistemos, o kai kurios įstaigos sutvarkytos iš pagrindų.

Džiaugiuosi, kad Savivaldybė tais nė kiek ne lengvesniais laikais drįso investuoti, sėkmingai panaudojo valstybės programų, o vėliau – ir Europos Sąjungos fondų lėšas, tad šiandien galime didžiuotis gerais darbais.

– Girdisi nuomonių, ypač prieš rinkimus, kad socialdemokratai, kuriems Jūs vadovaujate, taip ilgai rajone karaliauja tik Seimo nario Algirdo Butkevičiaus populiarumo dėka.

– Taip traktuoti tikrai negalima. Algirdą Butkevičių išaugino rajono socialdemokratai. Mes ir toliau jį palaikome bei remiame, o jis remia ir padeda mūsų partijai, taip pat ir man, kaip merui. Be šio abipusio supratimo ir bendradarbiavimo nei vieni, nei kiti neturėtume rezultatų, kuriais šiandien galime džiaugtis.

Socialdemokratų partijai vadovauju trylika metų, įdirbis padarytas didelis, respublikoje Vilkaviškio skyrius pripažintas geriausiu, o pagal narių skaičių esame penkti. Per tą laiką skyrius išaugo nuo 8 iki 25 grupių, apimančių visą rajono teritoriją, turime moterų ir jaunimo padalinius. Taigi rajono socialdemokratų komanda tikrai labai stipri ir jos parama mūsų lyderiui A. Butkevičiui, kuriuo mes didžiuojamės, per rinkimus yra labai reikšminga.

Per savivaldos rinkimus A. Butkevičiaus pavardės mūsų partijos sąraše nebūna, bet jo pagalba mums, suprantama, be galo svarbi ir reikšminga.

– Mero pareigos iš tiesų labai atsakingos, nuolat esate dėmesio centre, susiduriate su nemaloniomis situacijomis. Ar tai nevargina, ar nebūna dienų, kai norisi viską trenkti ir eiti ieškotis lengvesnės duonos?

– Perdėto dėmesio, persekiojimo nejaučiu. Žinoma, tenka susidurti su priešiškumu, kurį patiria daugelis mano kolegų, vadovų. Jie, kaip ir aš, nusivylę didžiąja mūsų šalies žiniasklaida, kai kurių žurnalistų išankstiniu nusistatymu, nenoru diskutuoti, išgirsti. Jų požiūriu, bet kuris vadovas, valdžios atstovas yra blogas. Įdomiausia, kad tuo „blogiečiu“ tampi iškart, kai tik tave išrenka. Iki rinkimų kažkodėl esi giriamas, palaikomas, kaip pavyzdys rodomas kitiems, bet jau kitą dieną po rinkimų iškart tampi priešu. Ir nežinai kodėl. Tai jaučiama ir Taryboje. Žmonės, su kuriais iki rinkimų kalbėjaisi, tareisi, sprendei jų problemas, per vieną naktį ima ir pasikeičia. Jau per pirmąjį Tarybos posėdį meras puolamas kaip didžiausias priešas. Man tai yra skaudus ir sunkiai suprantamas dalykas.

O darbo dienų būna visokių. Tačiau viską trenkti ir eiti savo keliais reikia ne vidury kadencijos, o prieš rinkimus. Tokių itin kritinių situacijų turėjau nedaug – gal tris, bet nenorėčiau jų įvardyti. Džiaugiuosi, kad tais lemiamais momentais pavyko priimti teisingus sprendimus, nepalikusius kokių nors neigiamų pasekmių.

– Kaip elgiatės tokiais kritiniais momentais?

– Įsiklausau į artimiausių žmonių nuomonę.

– Kas jie? Ar tai šeima, bendradarbiai, partijos bičiuliai?

– Tikrai ne šeima – ji mano darbo problemų nežino. Dirbdamas šiose pareigose ir taip saviškiams sukeliu daug rūpesčių, jaučiuosi dėl to kaltas. Dažnai apie mano darbo reikalus žmona sužino tik iš laikraščių. Paprastai tariuosi su artimiausiais bendradarbiais, kurie ne kartą įrodė, kad galiu jais pasikliauti bet kokiose situacijose.

– O kas per dešimt metų pasikeitė Jūsų asmeniniame gyvenime?

– Pasenau... (Juokiasi. Priminsime, kad A. Bagušinskas beveik prieš porą metų atšventė 50 metų jubiliejų.) Vaikai užaugo, baigė mokyklas, tapo studentais. Abu mokosi Kauno technologijos universitete: Antanas studijuoja vadybą, Algirdas – statybos inžineriją. Sūnūs gyvena bendrabutyje.

– Betgi dabar taip madinga savo vaikams studentams nupirkti didmiesčiuose butus. Argi meras negali sau to leisti?

– Uždirbu tiek, kiek bet kuris mokyklos direktorius – šiek tiek per tris tūkstančius litų. Per tuos dešimt metų nors remontą namuose būčiau pabaigęs, bet nepavyko...

– Sakysite, kad ir paskolos bankui dar negrąžinote?

– Negrąžinau. Bet pasistačiau ūkinį pastatą, kiemą susitvarkiau. Vaikus į mokslus leidžiame. Gyvenu ten pat, Gižų kaime. Žmona Rūta tebedirba Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Marijampolės poskyrio vedėja. Turėjau ir netekčių – mirė tėtis.

Apskritai išsekino toks nuolatinės įtampos kupinas darbas. Blogiausia, kad nemoku darbo derinti su poilsiu, daugiau laiko rasti sau ir šeimai. Keliauti nemėgstu, man tai – vargas, todėl laisvu metu patinka tvarkytis namuose, pakurti krosnį, pasišluoti kiemą, genėti medžius. Pagaliau – kad ir virtuvėje pasisukioti.

– Ir kepti blynus?..

– Ir blynus vis dar kepu savaitgaliais, kai grįžta vaikai. Nes jie sako, kad niekas tokių skanių neiškepa, kaip aš.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas