„Santaka“ / Dėl AE kaimynystėje turėtume siekti europinių sprendimų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-12 06:52

Dalinkitės:  



Dėl AE kaimynystėje turėtume siekti europinių sprendimų

Atominės elektrinės (AE) – gėris ar blogis pasauliui? Lietuvai? Tai vėl svarbių diskusijų visuomenėje ir tarptautinių santykių tema.

Situacija rimta: visai netoli Lietuvos sienos artimiausiu laiku gali būti pastatytos (kai kurios jau pradėtos) trys atominės elektrinės: Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir Lenkijoje. Turint galvoje, kad vietoje Ignalinos AE Lietuvoje turėtų iškilti nauja, nerimauti yra dėl ko.

Vos už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje, prie Neries ties Michailiškių kaimeliu Astraveco (Astravo) rajone, pradėti paruošiamieji darbai naujai atominei. Po 6 metų, 2016-aisiais, turėtų būti paleistas pirmasis jos blokas, 2018-aisiais – antrasis. Tarptautinių konvencijų nustatyti aplinkosaugos standartai, sprendžiant iš gaunamos informacijos, Baltarusijoje galėjo būti pažeisti. Daugiausia nerimo kelia du aspektai. Pirmasis – Neris gali būti užteršta radioaktyviomis medžiagomis. Antrasis – statomas Europoje neišbandytas Rusijos gamybos reaktorius.

Įsiklausius į specialistų kalbas Lietuvoje ir Briuselyje aiškėja, kad, skirtingai nuo Ignalinos AE, Baltarusijoje naujojo reaktoriaus aušinimui naudojamas vanduo nebus grąžinamas į ežerą (upę), o paprasčiausiai išgaruos. Anot ekspertų, Ignalinos RBMK (Černobylio tipo) reaktorių galėtume palyginti su senuoju „Moskvičiumi“ (jaunajai kartai priminsiu, jog tai – kuklios klasės dažnai gendantis tarybinis automobilis), o Baltarusijos elektrinės reaktorius, kurio elektronika sukurta „Siemens“ koncerno, – su naująja „Audi“. Ignalinos AE rektorių galima pavadinti seneliu, o Astraveco AE – vaikaičiu, nes pirmasis projektuotas apytikriai prieš 50 metų. Sustabdyta Ignalinos AE laikyta nesaugiausia elektrine Europos Sąjungoje. Pagrindinis jos trūkumas, kad, be rektoriaus konstrukcijos lemtingų ydų (Černobylyje jis gi sprogo!), nėra apsauginio gaubto. Astraveco AE jis numatomas.

Žinoma, reikalas pernelyg rimtas, jog būtų galima lengvai patikėti kaimynų piešiamu optimistiniu ateities paveikslu. Juk dėl skystų atliekų garinimo gali padidėti cheminė ir radiacinė nemažos teritorijos tarša. Ši AE statoma viename gražiausių kaimyninės šalies kampelių, į Nerį gali patekti buitinės elektrinės atliekos.

Nei Lietuva, nei visa Europos Sąjunga negali uždrausti atominių elektrinių statybų kaimynystėje. Pagal tarptautinę teisę neišskirti atvejai, kai AE statomos valstybių pasienio srityse. Belieka pasitelkti tik pačios Baltarusijos ratifikuotas tarptautines aplinkosaugos konvencijas, numatančias konsultacijas dėl AE saugumo ir aplinkosaugos standartų su kaimyninėmis šalimis, su visuomene. Reikalauti, kad tokių konsultacijų būtų pakankamai, kad ataskaitos apie saugumo aspektus ir poveikį aplinkai būtų ne reklaminės, bet analitinės, studijomis ir faktais pagrįstos, kad būtų konkreti radioaktyvių atliekų bei panaudoto branduolinio kuro tvarkymo programa. Dėl minėtų reikalų reikia skambinti visais varpais. Juk statyti atominę elektrinę prie pat kitos šalies sostinės (primenu, iki Vilniaus – 50 km) – tikrai nekorektiška. Tokio precedento Europoje, regis, dar nebuvo. Tiesa, pažvelgę į žemėlapį, galime įsitikinti, kad AE iškilusios visai greta Briuselio, Madrido, Romos... Mūsų regione artimiausia kaimynyste (apie 150 km) su AE gali „pasigirti“ Sankt Peterburgas. Bet visos tos AE – savos, ne svetimos valstybės pastatytos.

Tiesa, pati Lietuva ruošiasi statyti naująją elektrinę beveik ten pat, kur stovi uždarytoji, – vaizdingose Nacionalinio parko prieigose, 3–5 km nuo sienos su Baltarusija. Tačiau vis dėlto nuo Minsko ji nutolusi porą šimtų kilometrų. O ir trečdalis ežero, kurio vandenį naudojo senoji IAE, priklauso Baltarusijai, bet naujoji iš ežero, panašiai kaip baltarusiškoji, vandens naudos nedaug. Tad ir Lietuvai savo adresu gali tekti išgirsti tuos pačius argumentus, kuriuos šiandien adresuojame kaimynams.

Jeigu visos Baltijos rytinės pakrantės šalys įgyvendins savo planus, čia artimiausiu metu išdygs penkios naujos AE! Netrukus prasidės statybos Kaliningrado srityje, 13 km į pietryčius nuo Nemano (Ragainės), visai arti Lietuvos sienos, 150 km nuo Kauno. Lenkai vietą savo AE taip pat nusižiūrėję netoli mūsų sienos. Planuoja statyti ir estai. Penkių atominių elektrinių tokiam nedideliam regionui tikrai per daug. Galima numatyti, kad pastatytos bus 2–3. Ir būtent tos, kurios startuos pirmosios.

Lietuvai labiausiai rūpi tos elektrinės, kurios išdygs netoli nuo mūsų didžiausių miestų. Ar dar galima pakeisti statybos vietas, užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių saugumo ir aplinkosaugos standartų? Pirmoji užduotis – misija beveik neįmanoma, tarptautinė teisė ne mūsų pusėje. Padėti gali tik geros kaimynystės santykiai ir gera valia, valstybių vadovų savitarpio supratimas. Na, o dėl standartų, tai turi stipriai padirbėti Vyriausybė, atitinkamos ministerijos. Ir, žinoma, privalome pasinaudoti narystės ES privalumais.

Lietuvai teks rinktis, kokiais būdais veikti, išsakant ir ginant savo interesus. Mitinguojant, renkant parašus, skelbiant demaskuojančias peticijas, deklaracijas ar vedant dalykiškas derybas, kuriant palankesnę tarpvalstybinių kaimyninių santykių atmosferą. Pirmasis būdas – efektingesnis, triukšmingesnis, mums labiau įprastas, daugeliui – patrauklesnis. O antrojo pagrindinis privalumas – jis gali būti rezultatyvesnis. Jeigu, be kita ko, sugebėsime suremti pečius su kitomis ES valstybėmis, pasiekti europinių sprendimų ir europinės kontrolės.

ES neturi vieningos atominės energetikos politikos. Kiekviena šalis sprendžia pati: ar ji yra kategoriškai prieš atomines elektrines kaip, pavyzdžiui, Austrija, Airija, iš dalies – Vokietija, ar už – kaip Prancūzija ir kai kurios kitos.

Prisiminkime, kad Trijų mylių salos AE avarija JAV 1979 m. ir ypač žiaurus antrasis nokdaunas – Černobylio katastrofa 1986 m. – gerokai atšaldė AE šalininkų entuziazmą visame pasaulyje. Nuo 1963-iųjų iki 1979-ųjų kasmet pasaulyje buvo pastatoma vis daugiau reaktorių. Tačiau nuo 1980-ųjų šis skaičius nuolat mažėjo. Dabar vėl kalbama apie atominės energetikos atgimimą.

Tačiau... Bet kuri didesnė avarija atominėje elektrinėje bet kuriame pasaulio krašte reikštų labai staigią to atgimimo pabaigą.

Todėl ir mes, ir kaimynai turėtume įsidėmėti: saugiausia, geriausia ir pigiausia energija yra sutaupyta energija. Ji, kaip ir energija iš atsinaujinančių šaltinių, yra ateities energija, leisianti stabdyti ir klimato kaitą. Tai yra principinis ES požiūris.



Justas PALECKIS

Europos Parlamento narys



Užsk. 2492






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas