„Santaka“ / Daugiau laiko liko kelionėms į Vilkaviškį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-31 17:52

Dalinkitės:  


Po atostogų Seimo narys A.Butkevičius vėl ėmėsi aktyvios veiklos.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Daugiau laiko liko kelionėms į Vilkaviškį

Dangyra APANAVIČIENĖ

Po vasaros pertraukos netrukus vėl pradės dirbti šalies Parlamentas. Atsisakęs finansų ministro portfelio, kaip žinia, į Seimą sugrįžo ir mūsų rajono žmonių išrinktas Algirdas BUTKEVIČIUS. Užsukęs į Redakciją parlamentaras sutiko pasidalyti vasaros įspūdžiais ir su laikraščio skaitytojais.



– Rajono gyventojai jau spėjo Jūsų pasigesti. Ar per atostogas buvote kur išvykęs toliau?

– Atostogas praleidau labai gerai, nes neturėjau jokių rūpesčių. Būdamas ministru net ir poilsiaudamas domėdavausi reikalais ministerijoje, jeigu išvykdavau į užsienį, taip pat nuolat sekdavau, kas dedasi Lietuvoje. O dabar atostogavau labai ramiai. Jau seniai brandinau svajonę atostogas praleisti kalnuose – ir ne žiemą, kaip kad daugelis daro, o vasarą. Norėjosi itin ramaus poilsio. Dar kovo mėnesį susirinkau informaciją apie Austrijos vietoves prie kalnų, trasas. Išsirinkau labiausiai patikusį viešbutį, pasiderėjau dėl kainos, ir per atostogas kartu su žmona dešimčiai dienų išvykome į nuošalų turistinį Austrijos miestelį. Gyvenome viešbutyje, 800 m aukštyje nuo Baltijos jūros lygio, kasdien dviese pėsčiomis eidavome į kalnus, keldavomės keltu, vaikščiojome po aplinkines apylinkes.

– O kaip praleidote kitą dalį atostogų?

– Buvau nuvykęs į Palangą, tačiau lyg tyčia papuoliau į tą didžiąją liūtį. Dvi dienas skaičiau. Po to aplankiau mamelę Aukštaitijoje, beje – antrą kartą per mėnesį, ko paprastai nebūdavo. Vienai dienai buvau grįžęs į Vilnių, o pagerėjus orams savaitę dar pabuvau pajūryje.

– Sakote, Seimo nario atostogos ramesnės nei ministro. O kaip jautėtės netikėtai pasikeitus darbo ritmui, kai atsisakėte finansų ministro posto?

– Pirmą savaitę buvo sudėtinga. Buvau pripratęs prie intensyvaus darbo ritmo, nuolatinių posėdžių, seminarų, konferencijų. Maniau, kad viso to ilgėsiuosi. Bet palaipsniui pasinėriau į Seimo nario darbą, grįžau dirbti į Biudžeto ir finansų komitetą. Atsirado daugiau laiko grįžti į Vilkaviškį ir susitikinėti su savo rinkėjais.

Kaip ir būdamas ministru, dabar taip pat visur esu kviečiamas, daug bendradarbiauju su rektoriais. Žurnalistų dėmesys, be abejo, sumažėjęs. Tačiau dabar gerai tai, kad nereikia komentuoti nepopuliarių sprendimų. Žinoma, ir toliau aktyviai bendrauju su žiniasklaida, daug važinėju po Lietuvą ir apskritai šiuo metu esu labai užimtas.

– Turbūt iš šalies stebite, lyginate savo įpėdinio – dabartinio finansų ministro Zigmanto Balčyčio veiklą. Ką manote?

– Dabartinio ministro vadovavimo stilius ir darbo metodai visiškai kitokie. Visur dalyvauti, atsakinėti į žurnalistų klausimus jis dažniausiai paveda sekretoriams, pats šito vengia. Aš elgdavausi kitaip.

– Didžioji rugpjūčio liūtis žemdirbiams pridarė daug nuo-stolių, tačiau šalies valdžia kažkodėl nenoriai tai pripažįsta ir neskuba padėti kaimui.

– Aš labai nustebau, kai Vyriausybė nepuolė pripažinti, kad Lietuvą ištiko stichinė nelaimė. Bet surinkus visą informaciją tai dar galima padaryti ir dabar. Jeigu valstybės teisiniais dokumentais – Vyriausybės nutarimu, įstatymu – yra pripažįstamas stichinės nelaimės faktas, Europos teisė automatiškai suteikia galimybę iš valstybės biudžeto kompensuoti nuostolius, ir nereikia nieko laukti. Paprasčiausiai reikėtų gerai žinoti Europos Sąjungos teisę ir tada nevertėtų kreiptis į Briuselį bei du – tris mėnesius laukti Europos Komisijos atsakymo. Žinoma, galima kreiptis ir į Briuselį, kad gautume ir ES finansinę paramą. Tačiau tai iš tiesų užtrunka kelis mėnesius. Kaip matome, yra du keliai. Visada reikia išnaudoti visas galimybes. Nepavyks – kitas reikalas, tačiau svarbiausia – geranoriškas požiūris padėti.

– Vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad referendumas dėl euro įvedimo nebūtinas. Nebuvo jis rengiamas ir ratifikuojant Europos Sąjungos Konstituciją. Žmonės pradeda nusivilti, kad jų nuomonė yra svarbi tik per Seimo rinkimus. Ką Jūs manote: reikia ar nereikia referendumo dėl euro įvedimo?

– Aš taip pat manau, kad nereikia. Praėjusių metų liepos mėnesį Lietuva įstojo į ES valiutos kurso mechanizmą. Tai reiškia, kad jai po dviejų metų suteikiama galimybė įsivesti eurą. Stojimo į ES sutartyje taip pat aiškiai parašyta, kad mūsų valstybė įsipareigoja įsijungti į vieningą Europos Sąjungos valstybių eurozoną. Taigi lyg ir suprantama, kad eurą įsivesti būtina. Jeigu jau turime valstybės institucijas, tai jomis bei jų sprendimais (šiuo atveju – dėl euro įvedimo) pasitikėkime. O surengus referendumą, būtų tik labai daug politikos, išmesta daug pinigų, o rezultatas, ko gero – šnipštas.

– O jeigu iš tiesų per referendumą Lietuvos gyventojai nuspręstų, kad euras mums nereikalingas?

– Galime euro ir neįsivesti, bet tai labai pablogintų šalies ekonominę situaciją. Kaip žinia, palūkanų norma Lietuvoje ir eurozonoje labai skiriasi. Lietuvoje jos didesnės. Eurozonos valstybėse palūkanos vienodos – pagal tam tikrą šalių vidurkį jas nustato Europos centrinis bankas. Lietuvai įsijungus į eurozoną šalies bankai privalėtų išgyventi nustatytomis konkurencinėmis sąlygomis. Investuotojams dingtų valiutinė rizika. Šalyje, kuri turi savo nacionalinę valiutą, investuotojams gresia jų pinigų nuvertėjimas dėl infliacijos, todėl suprantama, kad jie geriau rinkasi eurozonos šalį, kur rizika mažesnė.

Kitas dalykas – valiutos keitimas. Keisdami valiutą per metus mūsų bankai uždirba per 70 milijonų litų. Tai eilinių žmonių, verslininkų, įmonių pinigai, kurie galėtų likti jiems.

– Ar galite pateikti bent vieną pavyzdį, kai šalyje įvedus eurą žmonėms gyvenimas pagerėjo arba bent jau nepablogėjo?

– Tikrai ne euro įvedimas tą gyvenimą pablogina. Kainos, žinoma, šokteli, tačiau tas pablogėjimas žmonėms būna laikinas. Bendras valstybės ekonomikos lygis įvedus eurą tikrai pakiltų, žymiai padaugėtų investicijų.

Ruošiantis įvesti eurą, svarbu, kad pensininkų, regionuose dirbančių ir mažus atlyginimus gaunančių žmonių pajamos kiek galima išaugtų. Tam sąlygas savo vykdoma politika turėtų sudaryti Vyriausybė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas