|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-26 18:34
Tai bent susitikimas: užrašyti autografą Kosto Miliausko paprašė buvusi bendradarbė, melžėja dirbusi Birutė Budrevičienė.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Paruošti Pilviškių miestelio literatų kūrybos leidinį sumanė vietos gyventojas, buvęs veterinarijos felčeris Kostas Miliauskas. Jis eilėraščius pradėjo rašyti neseniai, pričiuptas ligos. Perpratęs kompiuterio gudrybes, parengė savo pirmąją knygelę „Su negalia suklu- pęs“. Išleido ir antrąją – „Žodžiai“. Kai pakalbino kitus Pilviškiuose gyvenančius literatus, į pasiūlymą duoti savo eilėraš- čių bendrai knygai atsiliepė namų šeimininkė, keturis sūnus užauginusi Elena Andriušie- nė, Kaimo rašytojų sąjungos narė Stasė Stačiulauskienė, mechanizatorius Justinas Gardauskas, mokytoja Ina Kirvelaitienė, miškininkas Petras Petrikas ir kiti pilviškiečiai – Danutė Jankauskienė, Aistė Liachovskienė, Albina Ridikevičienė, Danutė ir Kostas Tendzegolskiai. Knygelės pavadinimą padiktavo vienas jos sudarytojo K.Miliausko eilėraštis – „Ties Pilviškiais“. Knygos pristatymo popietėje dalyvavęs miestelio neįgaliųjų ansamblis „Sutartinė“ šio eilėraščio žodžiais buvo paruošęs ir dainą. Visiems ypač patiko priedainis: Pilviškiai, mano Pilviškiai, Tu ne sodžius tarp upių suklupęs, Miestelis malonus ir mielas Ant krantų mėlynosios Šešupės... Į literatūrinę popietę atvykę autoriai skaitė išspausdintus ir naujus savo eilėraščius. Kiekvienam nulipančiam nuo scenos buvo įteikta po rožę. Susitikime knygelių buvo galima įsigyti, todėl autoriams teko dalyti ir autografus. Po to literatai pasidengė stalą, vaišinosi ir vėl skaitė savo kūrybą. Ina KIRVELAITIENĖ ××× Vis tiek negaliu pamiršti... Ir skausmas tas nepraeina... Aš kaip mirštanti gulbė be balso Vis bandau dainuot savo dainą... Apie saulę, žemę, orą, Apie tyliojo gluosnio pavėsį, Kai apakinti grožio lelijų Nuo dangaus žvaigždes rinkom dviese... Tu prašai, kad daugiau nekartočiau, Ir bandai mano dainą nutildyt, Kad neverkčiau ir nesvajočiau, Nes nebus kam rankų sušildyt... Bet žinai – vis tiek nepamiršiu, Nes skausmas tas nepraeina... Aš kaip gulbė – tyliai numirsiu, O tu garsiai dainuok Savo dainą... Elena ANDRIUŠIENĖ Vai kilkite, mintys Ir neškit svajones Per žydinčais pievas, Padanges melsvas. Prie tako jaunystės Ramunės pražydę Prakalbina smilgas Dobilų lauke. O mintys nerimsta, Į erdvę pakyla, Sutinka mėnulį Žvaigždyno centre. Kaip gera svajoti, Mintimis keliauti. To beprasmio laiko Visai nebėra. Justinas GARDAUSKAS Atplaukia tavo dienos tyliai, Ir vėsios upės sutelpa krantuos, Dangaus gelmių neišmatuotą gylį Tiktai bevardės žvaigždės teišduos. Dainorius paukštis priešaušry pakirdęs Iškels lig saulės tavo svajones, O gerą žodį pasigavę širdys Lyg aidą girios medžiai nusineš. Čia lietūs prausia lauką skalsiai duonai, Ir prie namų vidurnakčiais ramu. Tik krinta parkuos rudenį kaštonai Atskleidę savo esmę kritimu. Žiemos pusnis glėbiais čia neša šiaurė, Langų stikluos vitražas toks trapus, O bitės darbščios visą žiemą saugo Pavasario spalvas ir vasaros kvapus. Aistė LIACHOVSKIENĖ ××× Mano juokas iš miego prikels Ir paukščius, ir saulę, Mano rankos į dangų pakels Ir tiesą, ir apgaulę. Mano akyse nuskęs jūros gelmė Pievų žydra žaluma, Mano sielos skaudi versmė Spindės šiluma. Mano lūpos prabils į tylumą, Ir nebylys prakalbės, Tik virš viso šito gerumo Netekties kirvis kabės. Publikuota: 2005-08-26 18:34:35 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|