„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-03-10 09:03

Dalinkitės:  


Prisiminimai apie Albino Petrulio pasiųstą laišką į Kauną pažįstamus pralinksmina ir dabar.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Kaip gražiškietis gyvenimą ilgino...



Gražiškiečių klubo Vilniuje prezidentas Albinas PETRULIS:

– Tai buvo gilią 1952–1953 metų žiemą. Manęs laukė kelionė į Kauną, nes reikėjo pasimatuoti tetėno siuvamą kostiumą. Tada mokiausi Gražiškių vidurinės mokyklos 11 klasėje, o po pamokų, nuo 14 iki 22 valandos, tekdavo užsidirbti duonelę. Gražiškių apylinkės bibliotekoje dirbau vedėju ir nedarbo diena buvo tik pirmadienis. Tad laiko kelionei reikėjo gerokai paieškoti – mano kelionės scenarijus galėjo būti tik toks: mokinių žiemos atostogų metu, sekmadienį, 22 val. uždaręs biblioteką, pėsčias užpustytais keliais per naktį įveikiu 27 kilometrus iki Kybartų. Rytiniu traukiniu išvykstu į Kauną. Pasimatavęs kostiumą, vakare grįžtu į Kybartus, o iš jų – vėl per naktelę pėstute į Gražiškius, nes antradienį privalau būti darbe ir atidaryti biblioteką.

Ar galėjau ryžtis tokiai kelionei nepasitikrinęs, kad kostiumas prisimatuoti tikrai paruoštas? Bet kaip įsitikinti, jei siuvėjas telefono neturi, o adreso nei aš, nei artimieji nežino... Ryžausi tetėnui parašyti laiškelį. Ant voko užrašiau savo sukurtą adresą: Kaunas, 2-ų aukštų raudonų plytų namas prie Soboro, už tualeto, I įėjimas, II aukštas, garsiam siuvėjui Broniui Ei...čiui.

Kai klasėje suolo draugas šį adresą „nutekino“ bendraklasiams, jie iš juoko iškrito iš suolų. Dėl to rusų kalbos mokytojui, kontūzytam čekistui Safonovui, vėl sugriuvo pamoka. Jis galvojo, kad mokiniai dar plyšta juokais dėl ankstesnio jo paties nuotykio. Mokytojas, susivaidijęs su sugyventine, anksti rytą neblaivus kapinėse mėgino „prisiartinti prie dangaus“, permetęs per metalinį kryžių virvę... Bet papuvusi virvė neatlaikė. Tad pedagogui teko prisiminti pamokų tvarkaraštį ir neblaiviam, purvinam ateiti į pamoką...

Šį kartą jis buvo blaivus, todėl drįso pasiskųsti mokyklos direktorei. Kai ji manęs, kaip klasės seniūno, paklausė, „kas dešimtokams vėl durnaropių uždavė“, teko prisipažinti, kad tai padariau aš... Ši diena vėl buvo viena iš linksmiausių visoje mokykloje.

Laišką nunešiau į paštą. Kai po pamokų atėjau atidaryti bibliotekos, visų valsčiaus pastate esančių įstaigų langai kaip niekada buvo pasipuošę žydinčiomis darbuotojų šypsenomis. Pasirodo, ir čia originalusis adresas nebuvo paslaptis...

Atėjo Naujieji metai ir nekantriai lauktos atostogos. Nudžiugino ir laiškas iš Kauno. Jame buvo parašyta: „Paršiuk (toks buvo tetėno maloninis kreipinys į artimus žmones), atvažiuok, primierka gatava. Čia rašo garsus siuvėjas prie Soboro už tualeto.“

Tai buvo mane reabilituojantis „dokumentas“. Jį, kaip ir šviesiausius prisiminimus apie linksmą geraširdį tetėną, saugau iki šiol... Svarbiausia, jog į suplanuotą kelionę siaučiant pūgai klampojau žinodamas, kad vargstu ne veltui. Nebaisi buvo ir kelionės atgal naktis sužinojus, kiek juoko, teigiamų emocijų sukėlė mano laiškas tetėno šeimai, nepažįstamai laiškininkei, taip puikiai atlikusiai savo pareigas...

Sakoma, jog minutė skanaus juoko žmogaus gyvenimą pailgina metais. Jei taip, tai kas galėtų paneigti, kad mano nuopelnai ilginant kitų gyvenimus yra tikrai nemaži?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas