„Santaka“ / Mūsų kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-03-10 08:38

Dalinkitės:  


Vida Leonavičiūtė-Insodienė – viešnagės Jungtinėse Amerikos Valstijose metu.
Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Mūsų kraštiečiai

Žinoma dizainerė nepamiršta savo gimtinės



Daugiau nei prieš trisdešimt metų kybartietė Vida Leonavičiūtė–Insodienė, baigusi mokyklą, išvyko studijuoti į sostinę. Tada ambicinga mergina įstojo į Vilniaus dailės akademiją ir pradėjo savo kelią pripažinimo link. Šiandien ji – žinoma dizainerė.



Pirmasis darbdavys – B. Moisejevas

Vilkaviškyje gimusi ir Kybartuose augusi V. Leonavičiūtė–Insodienė jau nuo mažens buvo linkusi į meną. Ji puikiai siuvinėjo, turėjo neeilinį piešimo talentą. Dizainerė prisipažino, jog visa tai paveldėjusi iš mamos, gerai žinomos to meto Kybartų gyventojos Stasės Brazdžionytės-Leonavičienės. 1978 m. baigusi tuometinę Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą (dabartinę gimnaziją) ir įstojusi į Vilniaus dailės akademijos grafikos specialybę, būsima dizainerė turėjo nueiti sunkų kelią iki to, ką turi šiandieną.

„Man niekas nepadėjo, turėjau viską pasiekti pati. Tiesiog žinojau, kad žūtbūt turiu pabaigti studijas ir gauti diplomą“, – prisiminė V. Leonavičiūtė-Insodienė. Į sostinę atvykusios jaunos merginos akademijoje laukė dideli išbandymai, ji sakė net neturėjusi jokio supratimo, kas yra menas. Visi kurso draugai šiuo klausimu buvo daug labiau išprusę žymių menininkų vaikai.

Jau po dvejų studijų metų Vida pradėjo dirbti mados užkulisiuose. Pirmasis jos darbdavys buvo gerai žinomas Rusijos atlikėjas Borisas Moisejevas. Rūbų kūrėja prisiminė, kaip tada pati nuėjo ir pasisiūlė padirbėti pas tuometinį šokėją. „Jis labai apsidžiaugė ir mielai sutiko priimti į darbą. Tais laikais beveik visi patys kurdavosi savo sceninius drabužius, todėl B. Moisejevui tokia naujovė pasirodė labai patraukli“, – pasakojo V. Leonavičiūtė-Insodienė.



Visada traukė baletas

Padirbėjusi pas rusų atlikėją, dizainerė susipažino su žmonėmis iš baleto pasaulio. Baigusi institutą, ji keletą metų kūrė iliustracijas Lietuvos meno laikraščiams, savaitraščiams bei poezijos leidiniams. Nuo 1988 metų rūbų modeliuotoja kūrė kostiumus teatrui. Ji yra sukūrusi keliasdešimt koncertinių kostiumų dabartinėms Lietuvos baleto žvaigždėms Eglei Špokaitei, Rūtai Jezerskytei, Mindaugui Baužiui bei kitiems garsiems atlikėjams, dirbusiems Lietuvos muzikiniuose teatruose.

Taip pat dizainerė dirbo su garsiais šalies baleto šokėjais, choreografais Egidijumi Domeika bei Jurijumi Smoriginu. „Su pastaruoju dirbome net 13 metų – tai tikrai charizmatiška ir įdomi asmenybė“, – mintimis apie garsų choreografą dalijosi V. Leonavičiūtė-Insodienė. Ji sakė, kad baleto pasaulyje atsidūrė neatsitiktinai. Pasak Vidos, jos didžiausia vaikystės svajonė buvo tapti balerina, tačiau tam prieštaravo tėvai. Nors šio troškimo nepavyko įgyvendinti, bet jis paliko ryškų pėdsaką dizainerės gyvenime. Geriausi jos draugai yra iš baleto pasaulio.



Į gimtinę grįžta retai

Daugiau nei 20 metų mados pasaulyje besisukanti moteris tikino, kad šių dienų ekonominė šalies situacija palietė ir jos verslą. „Visas kolekcijas darau iš savo lėšų, rėmėjų neturiu, todėl natūralu, kad teko veiklą šiek tiek pristabdyti“, – kalbėjo V. Leonavičiūtė-Insodienė. Šiuo metu pagrindinis jos darbas yra ne teatre, o su privačiomis klientėmis.

Su vyru išsiskyrusi ir du vaikus auginanti moteris prisipažino, kad nėra dažnas svečias gimtinėje. Tiesa, prisiminimai iš jos – tik patys geriausi. „Galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius apie žmones, supusius mane vaikystėje. Tiek mokytojai, tiek aplinkiniai buvo išties puikūs ir daug prisidėjo prie to, kokia esu šiandieną“, – pasakojo rūbų dizainerė.

Ji tikino ir šiandieną bendraujanti su buvusiais klasės draugais, o kas penkeri metai vykstančių klasės susitikimų dar nė karto nėra praleidusi. Paskutinį kartą į tokį gimtinėje vykusį renginį menininkė buvo atvykusi 2008 metais.

V. Leonavičiūtė-Insodienė nostalgiškai prisipažino, kad mielai sugrįžtų į tėviškę ir dažniau, tačiau nebeliko pačių artimiausių žmonių, pas kuriuos būtų galima pasisvečiuoti.



Dirba su vilkaviškiete

V. Leonavičiūtė-Insodienė teigia viską mėgstanti daryti pati. „Kadangi dabar turiu daug laisvalaikio, todėl stengiuosi pati kiek įmanoma daugiau dirbti su savo kūriniais – ne tik piešiu eskizus, bet ir darau konstrukcijas, ieškau medžiagų“, – pasakojo menininkė. Ji tikino, kad siuvėjai lieka tik baigiamasis darbas.

„Turiu nepaprastai gerą pagalbininkę – jai galiu patikėti bet ką. Dar nesu sutikusi puikesnio žmogaus. Pasitikiu ja, kaip pačia savimi“, – apie kilusią iš Vilkaviškio savo siuvėją Rūtą Barkauskaitę pasakojo dizainerė.

Į šalį atslinkusios ekonominės suirutės padariniuose moteris įžvelgia ir teigiamų pusių. Sumažėjus darbo, dizainerė daugiau laiko stengiasi skirti vaikams, nueiti į kiną, mokosi anglų kalbos, skaito įvairią literatūrą. „Labiausiai mėgstu etikos, dvasines ar psichologines knygas“, – savo aistrą apibūdino V. Leonavičiūtė-Insodienė. Ji teigė, kad siela, įvairūs pojūčiai yra tie dalykai, apie kuriuos galėtų kalbėti nesustodama. „Turiu daug žinių ir mėgstu įdomias diskusijas šiomis temomis“, – nusijuokė menininkė.



Siekia geriausio

Per savo karjerą V. Leonavičiūtė-Insodienė yra sukūrusi nemažai įvairių kolekcijų. Pasak jos, pasirengti pristatymui kartais užtrunka labai ilgai – net iki 4 metų. Įspūdingiausios dizainerės kolekcijos – „Iš sapnų“ bei „Pasitinkant ir palydint“ – buvo demonstruotos Vilniaus rotušėje. Jos sulaukė didžiulio šalies žiniasklaidos dėmesio, o daugybė garbingų svečių buvo nustebinti netipiško reginio: teatralizuotus pristatymus lydėjo gyvo garso muzika.

Dar vieno didelio pripažinimo menininkė sulaukė JAV 2008 metais. Ten gyvenantiems lietuviams ji pristatė kolekciją „Kartą Amerikoje“. Per mėnesį šioje šalyje ji surengė pasirodymus penkiuose miestuose – Floridoje, Niujorke, Hartforde, Bostone bei Čikagoje. „Laikas Amerikoje prabėgo labai greitai – įvairūs susitikimai, pasiruošimas pristatymams ir daugybė malonių įspūdžių. Norėčiau dar kada nors ten nuvykti su naujomis kolekcijomis“, – prisipažino rūbų modeliuotoja.

Paklausta, iš kur semiasi idėjų savo darbui, V. Leonavičiūtė-Insodienė tikino, kad jos savaime atsiranda vos pradėjus dirbti. „Esu perfekcionistė – visur siekiu aukščiausių rezultatų. Pradėdama dirbti žinau: arba išspausiu maksimumą, arba viską išmesiu į šiukšlių dėžę. Kol kas to padaryti dar neteko“, – nusijuokė pašnekovė.



Seks mamos pėdomis

Pasak kraštietės, Lietuvos dizaineriai nėra deramai įvertinti Europoje. Jos nuomone, Europa labai nustebtų, jeigu daugiau įsileistų lietuvių kūrėjų.

Pati pašnekovė labiausiai žavisi Juozo Statkevičiaus bei Ramunės Piekautaitės darbais. Šie du dizaineriai, anot V. Leonavičiūtės-Insodienės, visiškai atsidavę savo profesijai, rodo pagarbą žmogui. Iš užsienio autorių moteriai labiausiai imponuoja neseniai mirusio brito Aleksanderio McQueeno ir italų Giorgio Armani bei Donatellos Versace darbai.

„Nesvarbu, ką tu dirbi, kiekvienas užsiėmimas gali būti įdomus, svarbiausia – atiduoti visą save ir negailėti jėgų tobulėjimui“, – kalbėjo V. Leonavičiūtė-Insodienė. Pasak menininkės, labai gerai, jeigu pomėgis sutampa su darbu, o jos atveju būtent taip ir yra.

Šiuos gyvenimo pamokymus dizainerė stengiasi perteikti savo dukrai, kuri šiuo metu bando sekti mamos pėdomis – studijuoja Vilniaus dailės akademijoje.

Žymioji mūsų kraštietė neseniai pradėjo kurti naują kolekciją. Tiesa, kada ji išvys dienos šviesą ir kokios bus tematikos, pašnekovė dar neatskleidė.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas