„Santaka“ / Mokytoja džiaugiasi, jei vaikas jaučiasi laimingas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-03-08 07:00

Dalinkitės:  


Mokytoja Aleksandra Matijošaitienė įsitikinusi, kad skaitantis vaikas auklėjasi ir meniškai perteikiamu žodžiu auklėja kitus.

Autorės nuotr.


Mokytoja džiaugiasi, jei vaikas jaučiasi laimingas

Birutė NENĖNIENĖ

Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aleksandra Matijošaitienė įvairiems skaitovų konkursams nuolatos parengia mokinius, kurie ne kartą tapo rajono prizininkais, pateko į respublikinius turus.



Šiemet – net tris

Šiais mokslo metais mokytoja mokinius palydėjo net į tris konkursus: dekanato moksleivių religinės literatūros skaitovų, Lietuvos mokinių meninio skaitymo ir pirmą kartą šalyje surengtą lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą.

Šiemet lietuvių kalbą ir literatūrą Aleksandra Matijošaitienė dėsto devintose–dešimtose klasėse ir mano, jog tai būsią paskutiniai jos darbo metai. Pedagogė sakė, jog pamokoje visada palaiko drausmę. Tuo teko įsitikinti, kai dešimtokų klasės tyloje skambėjo įtaigus ir vaizdus mokytojos priminimas apie kirčiavimą bei kirčiuotes.

Vėliau, pravėrusi klasės spintą, kaip brangias relikvijas mokytoja rodė saugomą informaciją apie konkursuose dalyvavusių mokinių įvertinimus, jų nuotraukas ir pačios branginamas kaip padėką gautas retas knygas.



Likimo vingiai

Aleksandra Matijošaitienė pedagoginį darbą pradėjo dirbti, kai dabartinių jos mokinių tėveliai dar nebuvo gimę – 1963 metais.

Pedagogės kelio pradžia buvo gimtajame Šūklių kaime. Ten baigė septynmetę, po to – Vilkaviškio vidurinę, pedagoginę mokyklą Kapsuke, neakivaizdinį skyrių Vilniaus pedagoginiame institute.

– Man besimokant mirė tėtė, įsisirgo mama. Tad gyvenimo vingiai mane pasuko atgal į gimtą kaimą. Dirbau Šūkliuose, kol dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ši mokykla užsidarė, dar važinėjau dirbti į Stirniškių mokyklą. Džiaugiausi, kai Žaliojoje atsirado galimybė įsidarbinti pailgintos dienos grupės auklėtoja. Šiose pareigose išdirbau devyniolika metų. Bet kokiu oru pėsčiomis, o prabrinkus keliams – dviračiu kasdien leisdavausi į devynių kilometrų kelią. Tuo metu niekas neatrodė sunku. Pagaliau dėmesingų žmonių rūpesčiu atsirado galimybė Žaliojoje pasistatyti būstą – nuo tada čia giliai įleidau šaknis. Ir jau aštuoniolika metų dirbu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Pradėjusi dėstyti dalyką pajutau tikrąjį mokytojo darbo skonį, – svarbesnes savo gyvenimo stoteles komentavo mokytoja A. Matijošaitienė.



Atradusi nepaleidžia

Lituanistės darbo pradžia sutapo su Atgimimu, su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais.

Pirmajam meninio skaitymo konkursui mokytoja parengė skaitovę mergaitę. Jai parinko Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Aš čia – gyva“. Vertinimo komisijos pirmininku buvęs Sąjūdžio atstovas mokytojas A. Zeikus liko sužavėtas.

– Nuo to karto kiekvienais metais jaučiau vidinį balsą, kad jeigu „atrandu“ vaiką, jis turi kažkur save parodyti. Manau, jog skaitantis mokinys negali pasakyti negražaus žodžio. Jis auklėjasi pats ir auklėja klausančiuosius. Tad ir stengiuosi, kad tas žodis būtų gražesnis, skaidresnis. Juk vaikas žodeliu tarsi rakteliu atveria savo širdies vartelius – ir tas jo žodis kartu atrakina klausančiojo širdį, – tokios nuostatos laikosi pedagogė.



Pakylėja ir suformuoja

Mokytoja niekada nenuleido rankų ir vaikams nekalbėjo apie nuoskaudas, kai kartais atrodydavo, jog skaitovas taps prizininku, bet sėkmė nusisukdavo. Tačiau kiti atvejai vėl „pridėdavo sparnus“. Įsimintinas respublikinis konkursas, vykęs Ignalinoje, kai vertinimo komisijos pirmininkė, žymi aktorė Stefa Nosevičiūtė puikiai įvertino jos mokinį, kai V. Kudirkos jubiliejiniame konkurse kitas mokinys tapo respublikos laureatu.

Kaip išskirtinį atvejį A. Matijošaitienė prisimena vaiką iš gausios probleminės šeimos. Jam mokytoja stengėsi įteigti meninio žodžio galią, įrodydama, jog jis žmogų gali pakeisti, pakylėti ir formuoti.

Konkursui parengtų mokinių pedagogė neužmiršta, įtraukia juos į mokyklos menines programas, nes nori, kad kiekvienas vaikas pajustų esąs svarbus ir reikalingas.



Žiūri kaip į savą

Išskyrus pačią pirmąją konkursantę mergaitę, visiems kitiems skaitovų konkursams mokytoja A. Matijošaitienė rengė berniukus.

– Su berniukais man kažkaip pavyksta daugiau išgauti išraiškos, einančios iš jų vidaus, iš giliau. Jeigu pamatau, kad vaikas gabus, aš jo nepalieku ramybėje – noriu, jog šis tobulėtų. Aš į mokinį žiūriu kaip į savą vaiką, žvelgiu į jo ateitį.

Mokytojai gaila, kad miesto mokyklose kuklesnis kaimo vaikas tarsi prapuola tarp toje bendruomenėje jau esančių „žvaigždučių“. Bet yra laiminga, jog nematomas darbas, atliktas su kiekvienu konkursui ruoštu vaiku, pasėja gėrio sėklą.

– Jeigu vaikui pasiseka, ir man būna gera. Tokio atlyginimo man visiškai pakanka,– sakė mokytoja.



Randa, kaip paguosti

Mokytoja A. Matijošaitienė yra dėsčiusi ir dailę. Su pirmąja auklėjamąja klase buvo pastačiusi spektakliukų, mokykloje vadovavo dramos būreliui. Pedagogė ir dabar režisuoja įvairius mokyklos renginius, minėjimus.

Iš meile ir rūpesčiu mokiniais prisodrinto pokalbio rodėsi, jog mokytojos gyvenime kitų džiaugsmų nėra – tik mokykla.

– Mėgstu keliones. Patyriau daug įspūdžių šią vasarą viešėdama pas Švedijoje gyvenančią dukrą. Labai patinka kaimas, miškas. Ir kai į miesto mokyklas nuėję vaikai kartais guodžiasi, kad juos ten vadina „kaiminiais“, nuraminu, jog reikia džiaugtis esant kaimo vaiku. Pabrėžiu, kad daugelis žymių Lietuvos žmonių yra kilę iš kaimo, o nuramindama dar eilėraštį padeklamuoju, – sakė A. Matijošaitienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas