|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-24 19:03
Simona ir Laura šeria gandrą pražiodindamos jo snapą.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Vaikų mama Regina Murauskienė vieną rytą netoli namų pamatė žolėse gulintį gandrą. Jis nė nebandė skristi, tik truputį plakė sparnais. Čia pat buvo elektros stulpas, laidai – klastingi spąstai gandrui. Jis tikriausiai atsitrenkė skrisdamas, bet smūgis nebuvo mirtinas. Tik paukštis nuo žemės jau nekilo. Buvo aišku, kad savimi jis nepasirūpins. Zenius Murauskas skambino į Šakių rajone esančią Gyvūnų kliniką ir klausė, kuo šerti gandrą, kuris iš pradžių nekreipė dėmesio į jokį maistą. Veterinarijos gydytojas perspėjo, jog bus nelengva – gandrus ne taip paprasta kuo nors suvilioti. Bet mergaitės raudonsnapį, raudonkojį (vadinasi, seną gandrą) pergudravo išžiodinusios snapą. Taip jos dabar ir šeria nevaikščiojantį, o tik gulintį paukštį – įmeta į pražiodintą snapą varlę, baloje sužvejotą žuvytę. Gandras tik gurkt – ir... duokit daugiau. Varlės po pievas dar šokinėja, ir žuvų dar pavyksta sumeškerioti. O ką teks daryti, kai baigsis vasara? Laura ir Simona dėl to nesijaudina, nes gandras jau pamėgo dešreles, blynus, batoną. O štai duona jam nelabai patinka. Gandras, kuris šiek tiek pastovi tik prilaikomas, gulėdamas kartais bando išskleisti sparnus, bet... skraidyti turbūt jau negalės. „Kiek jam bus lemta gyventi, tegul būna mūsų namuose – vaikai pamaitina, prižiūri“, – sakė R.Murauskienė. Publikuota: 2005-08-24 19:03:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|