„Santaka“ / Išsakyti kitokią nuomonę buvo pavojinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-02-17 06:38

Dalinkitės:  


Išsakyti kitokią nuomonę buvo pavojinga

Sovietų Sąjunga jau savo egzistavimo pradžioje ėmėsi įgyvendinti K. Markso ir F. Engelso teoriją apie tobulą komunistinę visuomenę.

Buvo skelbiama, kad šią visuomenę galėjo sukurti tik „naujas“ žmogus, kurio ugdymui buvo pasitelkiamos visos įmanomos formos. Išsamiau norėčiau aptarti tik vieną iš jų – kultūrą, o tiksliau – kultūros namus. Remiuosi medžiaga, surinkta tiriant Gižų kultūros namų veiklą sovietmečiu.

Be kasmetinių renginių, tokių kaip Pergalės diena, Tarptautinė moters diena, Gegužės 1-oji ir kt., Gižų miestelyje buvo nuolat organizuojami ir vienetiniai (rengti tik vieną kartą) renginiai. Daugiausia tai – įvairių rajonui ar visai šaliai reikšmingų datų minėjimai, susitikimai su tuo metu žymiais žmonėmis (pvz., TSRS 60-mečio minėjimas kultūros namuose 1982 m., Kosto Kubilinsko 60-mečio paminėjimas jo gimtinėje, susitikimas su rašytoju V. Misevičiumi ir aktoriumi A. Grašiu 1980 m., susitikimas su Kauno „Žalgirio“ komandos krepšininku V. Masalskiu 1985 m. ir pan.)

Abi šios renginių grupės buvo daugiau ar mažiau persmelktos paslėptos ideologijos, siekiant paveikti žmonių pasaulėžiūrą. Reikšmingų datų minėjimas turėjo priminti svarbiausius SSRS istorinius įvykius. Tas priminimas, be abejo, buvo naudojamas propagandos tikslais, siekiant pagrįsti SSRS santvarką ir žmogaus vietą joje. Komunistinė santvarka buvo vaizduojama perdėm teigiamai, nutylint nemalonius faktus (pvz., Baltijos šalių okupacija, Molotovo-Ribentropo paktas). Visi įvykiai ir reiškiniai buvo vertinami per marksistinę-komunistinę prizmę, o išsakyti kitokią nuomonę buvo ne tik nepopuliaru, bet ir pavojinga.

Tokia tvarka egzistavo visoje Sovietų Sąjungoje. Taip elgiantis buvo tarsi stengiamasi užtraukti visiems piliečiams ant akių šydą, priverčiant juos gyventi iliuzijoje dėl savo valstybės, o kartu – ir savo pačių praeities. Keičiant istoriją, buvo keičiamas ir žmonių supratimas apie save ir savo vietą pasaulyje.

Didelis dėmesys buvo skiriamas kapitalistinio pasaulio ir šalių, nepriklausančių komunistiniam blokui, demonizavimui. Buvo kuriami ir skleidžiami mitai apie kapitalistinę santvarką, žmonių išnaudojimą joje ir kitas negeroves. Tai buvo daroma dvejopai: išpučiant ir iškreipiant šiandienos problemas arba – dar paprasčiau – pateikiant kapitalizmo vaizdą iš ankstyvųjų jo vystymosi stadijų, pvz., XIX a. Anglijos. Taip buvo kuriamas „blogojo kapitalizmo“ įvaizdis, o jam priešinama komunistinė santvarka.

Suprantama, visus šiuos mitus ir pagražinimus kartu su mokymo įstaigomis turėjo skleisti ir palaikyti kultūrinės organizacijos, tarp jų – ir kultūros namai. Labiausiai tam tiko spektakliai, renginių metu sakomos kalbos, kuriose galėjo būti idealizuojama sovietinė santvarka ir šaipomasi iš kitokios gyvensenos.

Vienareikšmiškai neigiamai apibūdinant kitas kultūras ir šalis buvo skatinama ksenofobija, etnocentrizmas ir panieka kitokiems. Šie bruožai išlikę bei aiškiai matosi ir šių dienų Lietuvoje, nekalbant apie Rusiją. Per visą okupacijos laikotarpį jie stipriai „įsėdo“ į žmonių mentalitetą. Kaip rodo sociologų tyrimai, tolerancija šių dienų lietuviams yra viena iš mažiausiai svarbių vertybių. Šio reiškinio priežasčių reikia ieškoti sovietinėje praeityje, kurioje buvo raginama aktyviai kovoti su „imperialistais“, buržuazija ir visais kitais, kurie priešinasi „šviesaus socialistinio rytojaus statybai“, kitaip tariant – su visais tais, kurie galvoja ir elgiasi kitaip, negu liepia valdančioji Komunistų partija.

Formuojant gyventojų mentalitetą buvo stengiamasi ne tik nurodyti „blogą ir taisytiną“ elgesį, bet ir pateikti „gero“ elgesio ir „gero“ piliečio pavyzdį. Tam buvo skirta antroji vienkartinių Gižų kultūros namų renginių grupė – susitikimai su žymiais žmonėmis. Kaip pastebėjo filosofė N. Putinaitė, komunistiniam pasauliui, o ypač – SSRS, buvo būdingas tarybinių „prometėjų“ garbinimas. Žmonių, kurie įkūrė ar labai nusipelnė plėtojant komunistinę santvarką. Šis garbinimas pasireiškė keletu formų. Jau mirę sovietiniai „herojai“, tokie kaip K. Marksas, F. Engelsas, V. I. Leninas, J. Stalinas, buvo garbinami įvairiais plakatais, dainomis, eilėmis ir kitokiomis meno formomis. Mažesnės svarbos tuometiniai „didvyriai“ buvo liaupsinami kitokia forma. Buvo organizuojami susitikimai su nusipelniusiais to meto žmonėmis. Jie pasakodavo apie savo gyvenimą ir veiklą. Manau, jog šie renginiai turėjo aiškią ideologinę potekstę. Pakviestieji žmonės buvo tarsi pavyzdžiai, etalonai, „tobuli“ sovietiniai žmonės, į kuriuos turėjo lygiuotis kiti. Kaip prisimena buvusi Gižų kultūros namų direktorė I. Zigmantienė, tų susitikimų tikslai buvo panašūs. Nesvarbu, kokioje veiklos srityje pasireiškė į susitikimą su gižiečiais kultūros namuose pakviestas žmogus, – to susitikimo vienas iš svarbiausių tikslų buvo sudominti jaunus žmones ir paskatinti juos sekti to „herojaus“ pėdomis, stengtis būti panašiems į jį.

Manau, jog kiekvienas skaitytojas nesunkiai įžvelgs analogijų su savo gyvenamosios vietovės praeitimi, nes daugelyje tarybinių gyvenviečių egzistavo panaši tvarka ir sovietiniai ritualai.



Vidmantas VYŠNIAUSKAS

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto 4 kurso studentas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas