„Santaka“ / Po sniegu padengtu ledu – deguonies badas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-02-12 08:45

Dalinkitės:  


Specialiu aparatu deguonies kiekį įvairiuose vandens telkiniuose matuojantis aplinkosaugininkas E. Bielskus teigė, jog per atodrėkį žuvims kils dar didesnis pavojus.

Autorės nuotr.


Po sniegu padengtu ledu – deguonies badas

Eglė MIČIULIENĖ

Tvenkinius bei ežerus padengęs storas ir dar sniego patalais užklotas ledo sluoksnis kelia pavojų žuvims.

Per ledo ir sniego dangą iki vandens augalų neprasiskverbia fotosintezei reikalingi saulės spinduliai – dėl to augalai negali gaminti deguonies, o jam sumažėjus iki tam tikros ribos žuvys pradeda dusti.

Didesniuose ir giliuose ežeruose, kur yra šaltinių ir suteka upeliai, žuvys yra saugios. Didžiausias pavojus kyla sekliuose žolėtuose tvenkiniuose. Mat negaudami deguonies vandens augalai ima pūti ir dar labiau naikina likusį deguonį.

Vandens telkinių savininkai, norėdami išsaugoti žuvis, ieško įvairiausių metodų: valo sniegą, kerta eketes, į vandenį pumpuoja orą. Mažesniuose privačiuose tvenkinukuose savininkai įsigudrina naudoti netgi dideliems akvariumams skirtus aeratorius.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus teigė, jog deguonies kiekis Vilkaviškio rajono vandens telkiniuose nuolat matuojamas.

Pavyzdžiui, Alvito ežere prieš keletą dienų buvo 4–5 mg/l deguonies, nes plaunant uodų lervas ten iškirsta daugybė ekečių. Taigi pavojaus žuvims kol kas nėra.

Podvarko ežere deguonies kiekis šią savaitę nebuvo kritinis, bet kur kas mažesnis negu Alvite: skirtingose ežero vietose siekė 1,85–1,64 mg/l.

Tačiau yra ir tokių tvenkinių, kuriuose deguonies riba buvo jau labai žema.

Pavyzdžiui, Sausininkų k. (Bartninkų sen.) ežerėlyje jo buvo tik 0,8 mg/l, o Bardauskų kaimo tvenkinyje – tik 0,6 mg/l. Daugumai žuvų tai – jau kritinė riba.

Remiantis sinoptikų prognozėmis, artimiausiu metu šalčiai atlėgs. O šylant orui polediniams gyventojams kyla dar didesnis pavojus. Per atodrėkį ledo paviršius pasidengia baltu sluoksniu, sniegas virsta kieta pluta, pro kurią saulės spinduliai prasimuša dar sunkiau, ir deguonies vandenyje staigiai mažėja.

Įvairioms žuvims išgyventi reikia skirtingo deguonies kiekio. Ichtiologų teigimu, kritinės ribos yra tokios: lynui ~ 0,3 mg/l, karosui ~ 0,05 mg/l, lydekai ~ 0,7 mg/l, karpiui ~ 0,5 mg/l. Vandenyje esant mažesniam deguonies kiekiui, žuvys paprastai žūsta. Tačiau daug priklauso ir nuo žuvų aktyvumo, ir nuo laiko tarpo, kurį jos praleidžia gyvendamos kritinėmis sąlygomis. Tad normaliai peržiemoti lydekoms reikėtų ne mažiau kaip 1,5–2 mg/l, likusioms žuvims ~1 mg/l deguonies.

Pasak E. Bielskaus, daugumos vandens plotų savininkai ir nuomininkai imasi priemonių, kad deguonies badas neišmarintų žuvų. Kai kurie ypač aktyviai skambina aplinkosaugininkams ir prašo atvykti išmatuoti deguonies kiekį vandenyje.

Kaip teigė inspektorius, pati pirma ir didžiausia pagalba – nieko nelaukiant valyti sniegą bei kirsti eketes.

Didelių vandens telkinių, tokių kaip Podvarko ežeras, viso ploto nuvalyti neįmanoma, tačiau galima ant ledo stumdant sniegą padaryti bent takus – tiek užteks, kad iki vandens augalų prasiskverbtų saulės šviesa.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas