„Santaka“ / Praktikos darbas – Vištyčio kapinių istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skubiai parduoda 7,90 ha žemės prie kelio Vilkaviškis–Kybartai, Uosių k., Šeimenos sen. (atlikti geodeziniai matavimai). Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-06-24 12:55:30

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra darželis, mokykla). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-06-24 12:56:25

Išvalo lietaus nubėgimo sistemas Jūsų namuose ar sodyboje. Atlieka smulkų lietaus nutekėjimo sistemų remontą. Ruoškitės rudens darganoms vasarą. Tel. 8 622 30 435.
Galioja iki: 2019-06-29 13:01:01



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-02-02 00:28

Dalinkitės:  


Metalinio paminklo kunigui Juozui Kumetai būklė – apgailėtina.

Autoriaus nuotr.


Praktikos darbas – Vištyčio kapinių istorija

Studijuoju Kauno Vytauto Didžiojo universitete istoriją. Teko atlikti praktiką, kurios objektas buvo paminklotyra, o konkrečiau – įvairių Lietuvos kapinių tyrinėjimas. Kadangi esu vilkaviškietis, buvau suinteresuotas pasirinkti kapines savame krašte.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai jau yra ištyrę Vilkaviškio, Pajevonio, Bartninkų, Alvito kapines, todėl aš pasirinkau Vištytį. Darbo tikslas buvo nufotografuoti ir aprašyti istorine verte pasižyminčius kapus. Tokių užfiksavau 39. Kapai buvo atrenkami pagal Karo medicinos tarnybos viršininko mjr. Viliaus Kočiubaičio, buvusio ilgamečio Vištyčio mokyklos direktoriaus, mokytojo Česlovo Vyzo bei Birutės Mardosaitės rekomendacijas.

Vištyčio kapinės yra senos. Jose ilsisi ne tik daugelis Vištyčio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų kartų. Šiose kapinėse, be lietuvių, daug palaidota vokiečių, lenkų, mažiau ukrainiečių, rusų. Taip yra todėl, kad Vištytyje nuo seno gyveno daug užsieniečių. Vištyčio miestelio ir Vištyčio ežero geografinė padėtis lėmė tai, jog šis kraštas buvo amžinas pasienis.

Kada yra tiksliai įkurtos Vištyčio kapinės, sužinoti nepavyko. Žinoma tai, kad miesto valdžia skyrė plotą katalikiškoms kapinėms. 1889 m. šios kapinės buvo išplėstos. Darbe užfiksuotas seniausiai palaidotas žmogus – kunigas Bakunovskis (Bakunowski), miręs 1880 m., tačiau negalima teigti, kad jis buvo palaidotas pirmasis. Kapinėse yra daugybė dar senesnių kapų, tačiau be užrašų, todėl neįmanoma nustatyti datų. Sprendžiant pagal seniausių kapų būklę galima manyti, kad čia pradėta laidoti XIX a. pr., o gal ir XVIII a. pab. Šios kapinės buvo grynai katalikiškos, jose laidoti ne tik vištytiečiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Liuteronai vokiečiai kadaise turėjo atskiras kapines rytų kryptimi. Šios kapinės buvo atitvertos akmenine tvora. Tačiau prasidėjus karo suirutei tvora pradėta ardyti, o akmenys išparduoti. Nelikus tvoros ir besiplečiant katalikiškoms kapinėms, abejos tapo bendromis. Pietvakariniame kapinių kampe atskirai laidoti stačiatikiai, tačiau šiuo metu šios kapinės taip pat bendros. Sovietmečiu kapinės buvo aptvertos aukšta tinkline tvora, po Nepriklausomybės atkūrimo pagrindiniai takai iškloti trinkelėmis, išpjauti seni, grėsmę kėlę medžiai, patvarkyti kai kurie kapai. Kapinės yra įsikūrusios šalia Vištyčio ežero, todėl čia dažnai vėjuota, didesnė drėgmė, dėl to neprižiūrimi paminklai, antkapiai apkerpėja, o metalinius kryžius, tvoreles labai veikia korozija.

Vištyčio kapinėse – trys paminklų stiliai: metaliniai kryžiai-paminklai (XIX a. pab. – XX a. pr.), betoniniai paminklai, kurių viršūnė – betoninis kryžius (XX a. pr. – XX a. vid.) ir nuo XX a. vidurio statomi marmuriniai paminklai (balto, raudono, dažniausiai juodo marmuro).

Nors daugelis Vištyčio kapinėse palaidotų žmonių buvo paprasti valstiečiai, ūkininkai, darbininkai, tačiau pavyko užtikti keletą didesne istorine verte pasižyminčių kapų. Šiose kapinėse palaidotas valstietis, knygnešys Juozas Pazareckas (1852–1933). Čia ilsisi ir jo sūnus Petras Pazareckas (1899–1977), kuris po Lietuvos valstybės atkūrimo tapo kariuomenės savanoriu. Vištyčio kapinėse taip pat palaidotas buvęs Vištyčio paminklų meistras Zigmas Nekrašas (1910–1990). Šiose kapinėse yra daug jo kūrinių.

Vienas šalia kito yra palaidoti kunigai Juozas Kumeta (1823–1912) ir minėtasis Bakunovskis (1821–1880).

Vištyčio istorija yra daug tyrinėta Birutės Mardosaitės, Viliaus Kočiubaičio, tačiau išsamesnis Vištyčio kapinių tyrimas buvo atliktas bene pirmą kartą. Mano praktikos darbo apimtis – 136 puslapiai, buvo padaryta 120 nuotraukų, apklausta nemažai žmonių, sudarytas kapinių planas.

Vištytis, kaip ir daugelis kitų Vilkaviškio rajono miestų ir miestelių, yra įdomus istorijos tyrimų objektas.



Mantas ŠITKAUSKAS

Vytauto Didžiojo universiteto 4 kurso istorijos specialybės studentas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Nepavykęs jėgainių verslas atskleidė užkastas paslaptis
* Gedulo ir vilties dieną – gyvi tremtinių liudijimai
* Bitės neša ne tik medų, bet ir... sielos ramybę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar mokate plaukti?
Taip, puikiai.
Plaukiu prastai.
Mokausi.
Nemoku.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „špokas“?
Špokas – nevartotina svetimybė. Taigi uogas lesa ne špokai, o varnėnai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas