„Santaka“ / Rajono šeimos neskuba įsivaikinti tėvų globos netekusių mažylių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-02-02 00:17

Dalinkitės:  


Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. Viltrakienės nuomone, tvarkant dokumentus kiekvieną tėvų globos netekusį vaiką reikia apgaubti dėmesiu.

Autorės nuotr.


Rajono šeimos neskuba įsivaikinti tėvų globos netekusių mažylių

Birutė NENĖNIENĖ

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais lietuvių šeimos įvaikino 110 be tėvų globos likusių vaikų ir tai esąs didžiausias Lietuvoje įvaikintų mažųjų skaičius per pastarąjį dešimtmetį.



Skaičiai maždaug stabilūs

– Negalima teigti, kad mūsų rajone įvaikinimų skaičius būtų smarkiai šoktelėjęs ar metai būtų išskirtiniai, – sakė Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danutė Viltrakienė.

2007 metais buvo įvaikinti penki rajono vaikai, pernai – trys (du įvaikino lietuvių šeimos, vieną – užsieniečiai). Per pastaruosius trejus metus buvo įvaikinta 11 rajono vaikų, aštuonis iš jų įvaikino lietuvių šeimos, tris išsivežė užsieniečiai.

Pavyzdžiui, 1997 metais lietuviai įsivaikino 124 vaikus. 2006 ir 2008 metais lietuvių įsivaikintų vaikų skaičius taip pat perkopė šimtą.

Jau apie dešimt metų, kai užsieniečiai išsiveža gerokai daugiau įsivaikintų vaikų, nei jų priglaudžia lietuvių šeimos.



Jautrūs nelaimei

Pastaruoju metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukia nemažai žmonių klausimų apie galimybes įvaikinti vaikus iš Haičio. D. Viltrakienė sakė, jog tokių klausimų girdėjo ir Vilkaviškyje.

Tačiau tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad toks įvaikinimas galimas tik tuo atveju, jei sprendimas įvaikinti buvo priimtas iki žemės drebėjimo ir vaikui tereikia išvykti iš šalies arba vaikas buvo pripažintas galimu įvaikinti ir „suporuotas“ su būsimųjų įtėvių šeima iki žemės drebėjimo.



Tenka palaukti

Kasmet atsiranda viena ar dvi mūsų rajono gyventojų šeimos, kurios įsivaikina mažylius. Per pastaruosius trejus metus įtėviais tapo keturi mūsų rajono gyventojai.

– Šeimos dažniausiai pageidauja, kad įvaikį surastume kuo greičiau. Bet kartais tenka palaukti ir metus. Užtrunkama ilgiau dėl to, kad dažniausiai pageidaujama įsivaikinti mažą vaikelį, be to, reikia sutvarkyti teisines procedūras, – aiškino D. Viltrakienė.



Džiugina nusiteikimas

D. Viltrakienė sakė, jog labai džiugina tai, kad tvirtai apsisprendusios įsivaikinti šeimos įveikia ir nenumatytus sunkumus. Vieni būsimieji įtėviai laukdami, kol jų pasirinktam vaikui sukaks trys mėnesiai (nuo šio amžiaus galima įforminti įvaikinimą), sergantį mažylį slaugė ligoninėje, būsimoji įmotė tam net pasiėmė atostogų.

– 2005 metais šeima iš kito rajono įsivaikino metukų mergaitę. Neseniai įtėviai klausė, gal jų dukros biologinė šeima pagimdė ir atsisakė kito vaikelio. Keistas sutapimas: toji pati motina pagimdė kūdikį, kurį teko apgyvendinti kūdikių namuose, – naujausią istoriją pasakojo D. Viltrakienė.

Vedėja pasidžiaugė tuo, kad naujagimę mergytę planuoja įsivaikinti vyresnę jos sesutę auginanti šeima.



Būti pasirengusiems

Kiekvienai įsivaikinančiai šeimai keliami tam tikri reikalavimai.

– Šeima nurodo motyvą, kodėl nori auginti svetimą vaiką. Vaikas turi būti įvaikinamas ne dėl to, kad užpildytų atsiradusią tuštumą. Svarbiausia – šeimos suvokimas, jog įsivaikinamą vaiką ji priima kaip savą su visomis iškilsiančiomis problemomis ir yra pasirengusi visiems galimiems netikėtumams, – kalbėjo D. Viltrakienė.

Dėl to būsimieji įtėviai turi lankyti specialius pasirengimo kursus, kad įgytų būtinų žinių.



Neatsiranda įtėvių

Šiuo metu rajono valdiškose globos įstaigose auga 72 vaikai, bet eilės norinčiųjų juos globoti ar įsivaikinti nėra.

Paėmusios vaiką iš probleminės šeimos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos privalo įvykdyti tam tikras procedūras.

Daug laiko užtrunka, kol vaiko šeimai taikomos prevencinės priemonės, kol ieškoma ryšio su giminėmis. Dažnai būna taip, kad tėvų globos netekęs ir jau paaugęs vaikas arba neatitinka globoti ar įvaikinti keliamų reikalavimų, arba nesudomina potencialių globėjų ar įtėvių.

– Rajono vaikų globos įstaigoje šiuo metu gyvena ir apie dvidešimt vaikų iki septynerių metų. Keletas jų atitinka įvaikinimui keliamas sąlygas, tačiau neatsiranda įtėvių, – apgailestavo D. Viltrakienė.

Įvaikinimui keliamas sąlygas atitinkantys vaikai yra įtraukiami į respublikinį galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Jei neatsiranda lietuvių šeimų, norinčių šiuos vaikus įsivaikinti, jie siūlomi užsieniečiams. Laikomasi nuostatos neatskirti brolių ir seserų.



Kada pasakyti

Vaiko įvaikinimas anksčiau buvo laikomas didžiausia paslaptimi, kuri anksčiau ar vėliau išaiškėdavo ne pačiomis maloniausiomis vaikui aplinkybėmis, sukeldavo daug sielvarto ir įvairių minčių.

D. Viltrakienė aiškino, jog ir dabar, jei šeima nenori šito fakto viešinti, jis niekur neskelbiamas. Kiekvieni įtėviai yra skirtingų pažiūrų ir supratimo, todėl jie patys nusprendžia, kada ir kokia forma reikia tą tiesą pasakyti, kad ji vaikui būtų suprantama ir mažiau skausminga.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas