„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-01-29 10:14

Dalinkitės:  


Atodangos

Vagnoriaus Trečiojo „pupulizms“



Iš tikrųjų pirmoji į galvą ateinanti aliuzija, mėginant prisiminti praėjusį savaitgalį naujai įsikūrusios Krikščionių partijos lyderio Gedimino Vagnoriaus karjeros pradžią, – gana netikėta. Užkietėjusius oponentus Vagnorius Pirmasis dažniausiai vadino populistais. Politiko lūpose žemaitiška maniera tariama šio žodžio daugiskaita kažin kaip pavirsdavo į „pupulista“ (jokių pupulių Lietuvoje dar nebuvo!). Ogi suvis, jo požiūriu, pražuvusiems priešams tada dar jaunas premjeras prikabindavo antrą etiketę, todėl suirzusio parlamento tribūnoje G. Vagnoriaus politinės leksikos kaskados skambėdavo kaip „kumunista-pupulista“.

Su Sąjūdžio banga 1990-ųjų vasarį išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą) G. Vagnorius ėmė vadovauti Lietuvos Vyriausybei bene sunkiausiais laikais, kai šalis dar tik laukė pripažinimo. Ministru pirmininku jis tapo prieš devyniolika metų. Kruvinąją 1991-ųjų sausio 13-ąją svarbiausiame Vyriausybės kabinete G. Vagnorius pakeitė tąnakt „nežinia kur dingusį“ Albertą Šimėną. Ten sėdėjo iki pat savo pirmosios rezignacijos – 1992-ųjų liepos. Priminti šiuos istorinius faktus svarbu ne tik dėl to, kad Vagnorius Trečiasis į aktyviąją politiką (gal net į Vyriausybę) beldžiasi pro tokias duris, kurių vos prieš metus nebūtų užuodęs net didžiausias lietuviškos politikos orakulas.

Dramatiškus išmėginimus praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais patyrė visi G. Vagnoriaus kolegos Rytų ir Vidurio Europoje. Tačiau istorijoje kai kurie iš jų tapo reformuotojais iš didžiosios raidės. Kiti taip ir liko nevykėliais. Jeigu neklystu, kažkur lietuviškoje spaudoje prieš keletą metų skaičiau didžiulį interviu su G. Vagnoriumi, kur buvo iš tolo užsimenama apie nedėkingus lietuvius, neįvertinančius savo vietinių pranašų.

Taigi tuščia toji vieta. Apie G. Vagnorių Rytų Europoje žinoma dar mažiau nei Lietuvoje, kur vienas kitas žmogus vis prisimena monokratinį valdymo stilių, gniaužiamą savivaldą, hiperinfliaciją, keliamas biurokratų ir valstybės sektoriaus tarnautojų algas bei inicijuotą draudimą lietuviams iš Rusijos į Vakarų Europą reeksportuoti spalvotųjų metalų laužą. Premjeras, per pusantrų metų buvimą savo poste (iš jų – 10 mėnesių vadovavęs tarptautiniu mastu pripažintos šalies vyriausybei) nesugebėjęs liberalizuoti kainų, istorijoje yra tuščia vieta. Kaip ekonomistas – savo šansu nepasinaudojęs nevykėlis. Net jei ir sakytų, jog dėl visko kalti „kumunista-pupulista“.

Vagnoriaus Antrojo (1996–1999) premjerystės istorija mažiau įdomi. Nebent mokesčių inspekcijos „žiauriomis akcijomis“ ir garsiuoju politiniu posmu 1998-aisiais: „Lietuva galimai Rusijos finansų krizei ėmė ruoštis dar pavasarį, todėl dabar jai persimesti į Lietuvą ekonominių priežasčių nėra; Vyriausybei didesnį rūpestį kelia ne Rusijos krizė, o tuščios politikų kalbos, ažiotažo kurstymas, nepagrįsti gąsdinimai“ (BNS).

LTV „Teisėje žinoti“ skelbta, kad naujai susikūrusios politinės jėgos (susibėgus G. Vagnoriaus Krikščionių socialinei sąjungai su atskilusios nuo Tautos prisikėlimo partijos L. Diniaus vadovaujama „Vieningos Lietuvos“ Seimo frakcija) A. Kubiliaus ministrų kabinetui siūlomas „Neatidėliotinų veiksmų planas“ nėra išankstinė sąlyga, kurią įvykdžius naujoji partija remtų ar formaliai prisijungtų prie valdančiosios koalicijos. Krikščionių partijos lyderis sako dėl kiekvieno plano punkto pasirengęs diskutuoti. Tačiau nelabai įsivaizduoju, ar A. Kubilius šiandien galėtų rimtai svarstyti siūlymus dėl valstybinio banko steigimo, valstybės finansinės paramos laikinų atsiskaitymo už kreditus turinčioms šeimoms, dėl draudimo ES fondų lėšas panaudoti „motininių“ bankų finansavimui. O gal Premjeras turi slaptą mintį Vagnorių Trečiąjį nutremti kur nors į Kultūros ministeriją? Manau, jog taip pigiai neišdegs. „Pupulizms“ kainuoja daug brangiau.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas