Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-19 18:26

---

Jau vienuolika metų Nepriklausomybės kvartale besikuriantys sklypų savininkai vis dar važinėja įsivaizduojamomis gatvėmis.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškyje jau grąžinti visi sklypai, kuriuos valstybė neatlygintinai skyrė už prieškaryje mieste turėtą ar paveldėtą žemę. Pagal įstatymą grąžintini sklypai turėtų būti ne tik suformuoti, bet ir turėti visus inžinerinius tinklus. Deja, jų savininkams įstatymais numatytų rožinių perspektyvų teks laukti ne vieną dešimtmetį.

Naujas kvartalas

Prieš porą mėnesių rajono Žemėtvarkos skyrius sklypų savininkams pristatė naują kvartalą – prie Aušros ir Vienybės gatvių.

Jame suformuoti 29 sklypai paskutiniams pageidavusiems žemę atgauti natūra. Kol kas žemės valdos egzistuoja tik popieriuje – sklypai nepamatuoti. Tačiau praėjusią savaitę rajono Tarybos nariai naujojo kvartalo gatvėms jau suteikė pavadinimus. Dvi pavadintos garbingų kraštiečių P.Rimšos ir A.Vaičiulaičio vardais. Netrukus valdos bus sunumeruotos, tad turės ir adresus.

Atrodytų, jog penkiolika nepriklausomybės metų nuosavo sklypo laukusiam savininkui belieka statyti namą ir gyventi. Juk detaliuosiuose planuose nurodyta, kad kvartale bus išvedžiota elektra, vandentiekis, kanalizacijos tinklas, nutiesti keliai.



Gatvių nėra

Tačiau jau prieš vienuolika metų 80 sklypų Nepriklausomybės kvartale atgavusių vilkaviškiečių gali tik menamai parodyti, kur vingiuoja Lobiškių gatvė, kur turėtų būti Lauko gatvės tęsinys. Daugelis į savo valdas atvyksta pievos keliuku. Tik dalis kvartalo gyventojų gali pasigirti turį elektrą, o apie vandentiekį ir kanalizaciją belieka pasvajoti.

Naujojo Aušros–Vienybės kvartalo gyventojams, ko gero, taip pat nepadės garbingi gatvių pavadinimai. Gražiais vardais vadinsis dumblynė per pievą.

Vieninteliame Pilviškių kvartale, kur sklypai išdalyti beveik prieš du dešimtmečius, savininkai savo valdose komunikacijas turi. Šio kvartalo gyventojai sklypus atgavo ne už turėtą nuosavybę mieste. Tais laikais naujai suformuoto kvartalo žemė buvo dalijama visiems norintiems susiręsti nuosavą būstą.



Sklypų atsisakė

Rajono savivaldybės Architekto tarnybos vedėja Rūta Kiaulakienė sakė, jog Nepriklausomybės kvartale yra daug laisvų sklypų. Pamatę siūlomas sąlygas, savininkai nesutiko sklypų imti arba vėliau atsisakė. Jiems pasiūlyti sklypai naujame – Vienybės–Aušros gatvių kvartale.

Architekto tarnyba tik parengia detaliuosius planus pagal Žemėtvarkos skyriaus pateiktus trūkstamų sklypų plotus, numato, kur turi eiti gatvės ar perspektyviniai komunikacijų tinklai.

Naujajame kvartale vienas sklypas numatytas komercinei veiklai. Pasak R.Kiaulakienės, nubėgti produktų į šalia namų esantį prekybos centrą turėtų būti patrauklu ne tik naujojo kvartalo, bet ir kitiems Aušros, Pilviškių ar Vienybės gatvių gyventojams. Suformuotas sklypas bus parduotas aukcione.

Kainos skiriasi

Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Alma Mačiulaitienė stebėjosi, jog tik išgirdę apie naująjį kvartalą žemėtvarkininkus puolė atakuoti sklypus norintys įsigyti pirkėjai. Žmonės klausinėjo, ar žemėtvarkininkai nežiną, kas iš naujųjų savininkų ketina žemę parduoti.

Sklypo kaina priklauso ne tik nuo jo dydžio, bet ir nuo to, kokios jame yra komunikacijos. Nominali valstybinė žemės aro vertė mieste siekia apie 1000 litų. Brangiausia – net 1500 litų už arą – J.Basanavičiaus aikštėje. Miesto pakraščiuose – pigesnė. Tačiau rinka kainą koreguoja savaip. Aras žemės netoli miesto centro gali kainuoti iki 3 tūkst. litų.



Laukia dešimtmetį

Anot Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Grumado, nuolat „vandenį drumsčiantys“ ir iš Savivaldybės komunikacijų reikalaujantys Nepriklausomybės kvartalo gyventojai tokiu būdu nori iškelti savo sklypų kainas. Senųjų savininkų, gavusių sklypus už buvusią žemės nuosavybę, šiame kvartale nelikę. Sklypai perparduoti, kai kurie turtingi žmonės jų įsigiję po keletą.

Nors praėjo daugiau nei dešimtmetis, jokie inžineriniai tinklai kvartalo nepasiekė. Daugelyje sklypų elektra išvedžiota, tačiau tai – ne Savivaldybės, o energetikų nuopelnas.

Jie savo lėšomis paklojo kabelius, taip įgydami naujų abonentų. Kvartale nėra vandentiekio, fekalinės, lietaus kanalizacijos, reikia suformuoti gatves. Kol nėra inžinerinių tinklų, niekas gatvių neties.



Tikisi gauti lėšų

A.Grumadas neneigė, kad savininkai reikalauja to, kas priklauso pagal įstatymą. Tačiau įgyvendinti minėto įstatymo reikalavimus reikėtų milijonų litų, kurių Savivaldybė neturi. Valdininkai tikisi, kad tai, ko reikalauja įstatymai, kada nors bus padaryta, tik nežinia kada.

Kol kas rajono biudžete prioritetu pinigai skiriami renovuoti mokykloms, darželiams. Kai šie darbai bus atlikti, pajudės ir kvartalų komunikacijų reikalai.

Dabar Savivaldybė tikisi pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas mano, jog gyvenamųjų kvartalų inžinerinius tinklus galėtų finansuoti Nemuno vidurupio programa.

Rajonas planuoja vandentiekio bei nuotekų tinklams iš Sanglaudos fondo iki 2010 metų gauti apie 10 mln. litų. Galbūt tada atsiras galimybių išvedžioti inžinerinius tinklus ir naujųjų kvartalų gyventojams.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---