„Santaka“ / Batsiuvio verslą labiausiai veikia lietus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-01-22 10:05

Dalinkitės:  


Prieš porą dešimtmečių prie batsiuvio mašinos sėdęs Vaidas Čibirka tuomet neįsivaizdavo, kad šis amatas, vėliau tapęs verslu, jį įtrauks visam gyvenimui.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Batsiuvio verslą labiausiai veikia lietus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jau dvidešimt metų savo verslu užsiimantis Vaidas Čibirka jį vadina tik amatu. Batų dirbtuvę namuose įsirengęs vilkaviškietis įsitikinęs, kad jo verslui labiau už bet kokias krizes įtakos turi metų laikai.



Laikmetis keičia

Nors daugelis įsivaizduoja, kad užklupusi krizė po kelerias naujų batų poras galėjusius per sezoną įsigyti rajono gyventojus dabar suginė į avalynės taisyklas, batus jau du dešimtmečius taisantis ir savo dirbtuves turintis Vaidas Čibirka tvirtina, kad taip tikrai nėra. Žmonės dabar dar gyvena iš senų resursų: iš spintų išsitraukia tuos batus, kurių jau seniai nenešiojo ir tik iš taupumo buvo kažkur užkišę. Batsiuvys nepastebėjo, kad prieš kelerius metus pradėję turtingiau gyventi žmonės būtų mažiau taisę batus. Darbo ir tada pakako. Mat pakulnis nudyla tiek naujiems, tiek seniems batams. O kuo daugiau žmogus jų turi, tuo daugiau ir taiso.

– Kartais žmonės tuos pačius batus atneša pakalti dešimtis kartų, kol šie visai sudyla. Ir nebūtinai todėl, kad negali įsigyti naujų. Tiesiog batus „įsimyli“ už tai, kad jie labai patogūs ir kitų tokių nesitiki rasti, – apie darbo subtilybes pasakojo V. Čibirka.

Tiesa, laikmetis daro savo korekcijas. Pavyzdžiui, prieš 5–7 metus batsiuviai sulaukdavo aibės klientų, batus nusipirkusių iš dėvėtos avalynės prekeivių. Tuomet batsiuviams klientai priekaištaudavo, kad taisymas kainuoja beveik tiek pat, kiek pati batų pora.

– Tekdavo žmonėms ilgai aiškinti, kad brangiai kainuoja medžiagos, su kuriomis dirbame. Juk jos – „nedėvėtos“, – nesenus laikus prisiminė batsiuvys.



Kai lyja – darbymetis

Pats darbymetis batsiuviams būna tuomet, kai keičiasi sezonas. Ypač daug darbo būna prieš mokslo metų pradžią, baigiantis „basučių“ sezonui, taip pat tuomet, kai prasideda lietingasis metų periodas ir nuo drėgmės atšoka batų padai. Tada tenka ne tik sunaudoti visas specialių klijų atsargas, bet ir kiaurą dieną burzginti siuvimo mašinomis. O vasara batsiuviams – poilsio metas. Tada užsuka tik vienas kitas klientas, tad dirbtuvėse neverta net sėdėti.

– Gerai, kad mano dirbtuvės – kieme, tai užsukę klientai šūkteli ir prisikviečia batsiuvį, pavyzdžiui, iš šiltnamio ar nuo žoliapjovės, – juokavo V. Čibirka.

Tačiau savame kieme įkurtas verslas turi ir trūkumų. Prireikus batsiuvio pagalbos, žmonės beldžiasi ir sekmadieniais, ir per Kalėdas ar kitas šventes.

Batų dirbtuvę turintis vilkaviškietis įsitikinęs, kad per daugelį metų jis įgijo nuolatinių klientų, tad jo verslui reklama nereikalinga. Batus pas jį taisyti atneša ne tik vilkaviškiečiai, bet ir iš didžiųjų miestų atvykę draugai, giminaičiai. Savaitgaliais padaugėja „greitų“ užsakymų, kai penktadienio vakarą atnešę avalynę klientai nori gauti sutaisytą jau kitą rytą. Tokios paslaugos dažniausiai prašo namo parvykę studentai ar iš didžiųjų miestų aplankyti tėvų atvykę vaikai. Mat didžiuosiuose miestuose batsiuvių paslaugos dvigubai brangesnės.

Nors dažniausiai žmonės kreipiasi prašydami pakalti nudilusius pakulnius, pakeisti sugedusį užtrauktuką ar sulopyti įplyšimą, batsiuviai sulaukia ir kitokių klientų pageidavimų. Nestandartinių blauzdų savininkės kreipiasi, kad batsiuviai susiaurintų ar praplatintų batų aulus. Kitos pageidauja pakeisti nulūžusį kulną, pritaikyti pamestą sagtelę ar kitą bato puošmeną. Klientes kartais tenka ir pamokyti ar taktiškai pabarti, kad batus į taisyklą reikia atnešti laiku, o ne tada, kai visiškai nudilę ne tik pakulnis, bet ir kulniukas.



Gamino „laivelius“

Per tiek metų visas amato subtilybes išstudijavęs V. Čibirka prisipažįsta tikrai niekada vaikystėje nesvajojęs tapti batsiuviu. Po vidurinės baigimo vilkaviškietis studijavo ekonomiką tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Tačiau mirus mamai reikėjo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir jaunesniais šeimos nariais, todėl studijas teko pamiršti.

Tuomet šalyje kūrėsi kooperatyvai, o mūsų rajone garsėjo armėnų įkurta batų dirbtuvė. Jų gamintus įvairiaspalvius „laivelius“, užpildžiusius kiaurą batų rinką, prisimena daugelis vilkaviškiečių. Vaidas įsidarbino armėno firmoje ir ten pradėjo savo batsiuvio karjerą. Dabar jis net negalėtų prisiminti, kiek tų „laivelių“ pagamino. Tačiau Vaido žmona Jolanta juokauja, kad norėdamas jai įsiteikti būsimasis vyras tuomet „laiveliais“ tiesiog užvertė jos batų dėžę.



Bosas saugo verslą

Sumanęs tapti pats sau šeimininkas, V. Čibirka netrukus įkūrė savo batų gamybos įmonę. Tačiau laikai keitėsi, batų rinka užsipildė atvežtiniais gaminiais ir investuoti pinigus į batų gamybą bei laukti, kol lėšos sugrįš, nebeapsimokėjo. Anot verslininko, taisydamas batus bent jau visuomet yra garantuotas, kad pinigai tikrai sugrįš. Nebent klientas, atnešęs remontuoti avalynę, ją užmirštų. O tokių taip pat pasitaiko, ir ne tiek jau mažai. Taisykloje per daugelį metų prisikaupęs ne vienas maišas klientų užmirštos avalynės.

Nors V. Čibirka yra batų dirbtuvės savininkas, abu su kolega joje dirba vienodomis teisėmis – pagal verslo liudijimą. Todėl kolega jo nevadina nei viršininku, nei „bosu“.

– Bosas mūsų kieme – tik vienas, – juokaudamas sakė vyras, rodydamas į voljere prie dirbtuvių įtariai svečius stebintį didžiulį niufaundlendų veislės šunį. – Bosas – mūsų šeimos numylėtinio vardas.

Nors šeimininkas tvirtina, kad šuo labai meilus, tikras draugas ir niekam nėra įkandęs, vien pažiūrėję į šį apie 80 kg sveriantį dirbtuvių sargą klientai gali jaustis ramūs: jų batai tikrai patikimai saugomi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas