„Santaka“ / Pernai rajone bankrutavo penkios įmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-01-21 00:01

Dalinkitės:  


Pravažiuojant pro kažkada pakelėje ryškiai švietusį motelį „Santa Barbara“ dabar net nejauku – vartai užrakinti, o vakarais teritorija skęsta tamsoje. Šis UAB „Vilkera“ priklausantis turtas vasario 12 d. Kaune bus parduodamas iš varžytynių.

Autorės nuotr.


Pernai rajone bankrutavo penkios įmonės

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pernai Vilkaviškio rajone oficialiai pradėtos penkios bankroto procedūros.

Užgriuvusi finansinių sunkumų banga nusinešė UAB „Emoteksa“, užsiėmusią prekyba statybinėmis medžiagomis. Jos turtas parduotas varžytynėse. Galutinai likviduotos UAB „Giedrių autotransportas“ ir Gižuose veikusi Alvydo Štrimaičio įmonė. Bankroto procedūra pradėta automobilių prekyba besivertusiai UAB „Vilkrida“. Skaudžiai krizės gniaužtai suspaudė prieš keletą metų iš pelenų lyg mitinis paukštis Feniksas prisikėlusio motelio „Santa Barbara“ savininkus – UAB „Vilkera“, veiklą vysčiusios Baraučiznos kaime (Šeimenos sen.).

Pasak bankrotų administratoriaus Kęstučio Akramo, atstovaujančio šiuo metu kauniečiams priklausančiai firmai „Audersima“, tai toli gražu neatspindi tikrosios įmonių padėties rajone. Vilkaviškyje yra nemažai įmonių, kurios savo veiklos jau seniai nebevykdo, o dėl bankroto procedūros nėra kam kreiptis į teismą arba tiesiog nėra tokio intereso.

Bankrutuojančios firmos neretai paskui save į pražūtį nusitempia ir su jomis susijusias įmones. Ir tai visiškai suprantama, nes vieno ūkio subjekto nemokumas neišvengiamai paliečia kitus, kurie negalėdami atgauti skolų iš bankrutuojančio skolininko savo ruožtu nesugeba įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir taip pat būna priversti nutraukti savo veiklą. Suveikia vadinamasis „domino efektas“.

Nors verslą vystyti rajone šiuo metu nėra lengva, vis dėlto bankrotų administratorius padėties nedramatizuoja. Pasak jo, bankroto procedūra verslininkui dar nereiškia visiško žlugimo, tik atveria jam naują kelią, atsikračius neįvykdytų įsipareigojimų, imtis kitos veiklos.

Atidaryti naują įmonę po bankrutavusios firmos likvidavimo verslininkas gali tuojau pat, jeigu nebuvo įtarta, jog jis sukėlė tyčinį šios žlugimą ir dėl to buvo kreiptasi į teismą, kuris ir nustato, kiek laiko asmuo negali įkurti kitos įmonės.

Pasak ekspertų, pagrindinis bankroto administratorių tikslas yra kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Kreditoriams (pirmiausia – darbuotojams, valstybės mokesčius renkančioms institucijoms ir bankams) sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir finansų. Numatyta ir pačios įmonės interesų apsauga, kad esant galimybei būtų atkurtas finansinis jos stabilumas.

Minėtų tikslų efektyvumą turėtų užtikrinti įstatymas, tačiau piktnaudžiaudami tyčiniais bankrotais skolose skęstantys verslininkai pamina ne tik teisines, bet ir verslo etikos normas.

Negerbdami savo verslo partnerių, jie nusitempia šiuos į neįvykdytų įsipareigojimų liūną, taip pasmerkdami pastaruosius žlugti.

Neretai bankroto sąvoka slepia nesąžiningų ir apsukrių verslininkų gerai apgalvotus veiksmų planus, kuriais siekiama asmeninės finansinės naudos arba verslo partnerio žlugimo.

Tokių ir panašių „scenarijų autoriai“ kuria skolininkų grandines, dažnai išvengdami ne tik teisinės atsakomybės, bet ir finansinių nuostolių.

Taigi įmonei bankroto grėsmė gali kilti ne tik tais atvejais, kai ji yra tiesiogiai nemoki, tačiau ir dėl kitos įmonės mokėjimų sustabdymo, jos nemokumo ar sąmoningo siekio sužlugdyti konkurento verslą ir pašalinti jį iš rinkos.

Ypač rizikuoja tie verslininkai, kurie yra priklausomi nuo pastovių piniginių aktyvų ir kuriems yra priimtini klientų atidedami mokėjimai. Tokie verslininkai tampa fiktyviai įsteigtų įmonių aukomis.

Vilkaviškietis bankrotų administratorius sakė, kad pažeidimu laikomas ir faktas, kai įmonės vadovas, žinojęs apie sunkumus, nesiėmė priemonių ir nesikreipė į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą.

Tada jis privalo padengti administratoriaus ir kreditorių patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl jo tylėjimo ir neveiklumo.

K. Akramo teigimu, patiriančios sunkumų įmonės nebūtinai turi kreiptis dėl bankroto procedūros – joms gali būti pasiūlyta restruktūrizavimo paslauga, kuri yra daug paprastesnė ir mažiau skausminga. Tokia įmonė, padedama specialistų, gali padengti įsiskolinimus ir vystyti veiklą toliau.

– Man visada patiko užsienio šalių pavyzdys, kai bankrutuojančios įmonės darbuotojai net nepajunta procedūros vykdymo padarinių, – sakė šios srities specialistas K. Akramas. – Jie ramiai sau dirba, kol vieną dieną atėję į darbą pamato, kad buvusio vadovo vietoje – kitas asmuo.

Finansų maklerio įmonės „FinHill“ duomenimis, 2008 metais bankrotai Lietuvoje pasiekė didžiausią skaičių per pastaruosius 15 metų – bankrutavo 928 įmonės.

Šis skaičius, palyginti su 2007 m., išaugo 53,1 proc. 2008 m. pradėtų bankroto procesų pagal įmonių veiklos rūšis analizė rodo, kad daugiausia bankrutavo prekybos – 269 (29 proc.) ir apdirbamosios gamybos – 217 (23,4 proc.) įmonių.

Statistika liudija ir nebaudžiamumo faktą: nors pradėta dešimtys ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo ir fiktyvaus bankroto, tik vienetai baudžiamųjų bylų pasiekia teismą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas