„Santaka“ / Penkis vedėjus vadavusi specialistė „įsidarbino“ močiute

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-01-07 00:01

Dalinkitės:  


Genovaitė Stanevičienė apgailestavo, jog ir „įsidarbinusi močiute“ pritrūksta išsvajoto laisvo laiko.

Autorės nuotr.


Penkis vedėjus vadavusi specialistė „įsidarbino“ močiute

Birutė NENĖNIENĖ

Rudenį paminėjusi brandos amžiaus jubiliejų Savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Stanevičienė ištesėjo sau duotą žodį, jog įstaigoje „nežiemos“, todėl prieš Kalėdas užvėrė savo kabineto duris. Bet į savo darbovietę užsuka dažną dieną, nes širdis dar gyvena „darbo ritmu“, norisi pamatyti, išgirsti buvusias koleges.

Prieš pat Tris karalius skyriuje sutikta G. Stanevičienė sakė, jog niekas iš darbo jos nevarė, santykiai su visais geri:

– Šeimoje pasitarėme ir nusprendžiau, jog man reikia imtis kitų – močiutės – pareigų. Susiklostė tokios aplinkybės, kad dukros Sonatos šeimai neapsimoka samdyti auklę, jei aš galiu pagelbėti. Kai nereikės šitų mano paslaugų, gyvensiu sau. Noriu nesidairyti į laikrodį, neskubėti. Galėsiu nuvažiuoti, kur norėsiu, megzti, skaityti knygas. Dirbant nebuvo kada „akių pakelti“ nuo dokumentų. Švietimo skyriuje prabėgo 23-eji metai. Kolektyve aš buvau vyriausia, tad džiaugiuosi, kad liko dirbti energingos, šaunios moterys.

– Kur pradėjote darbo biografiją?

– Baigusi Marijampolės pedagoginę mokyklą šešiolika metų dirbau auklėtoja Marijampolės, Vilkaviškio „Eglutės“ ir „Buratino“ vaikų darželiuose, įgijau ikimokyklinio ugdymo pedagogės kvalifikaciją Klaipėdos universitete, žinias gilinau įvairiuose kursuose. Švietimo skyriuje nuo pirmųjų darbo dienų buvau atsakinga už ikimokyklinį ugdymą, kuravau personalo sritį – „tvarkiau“ kadrus.

Neretai tekdavo pavaduoti skyriaus vedėją, šiek tiek teko mokykloje dėstyti dailę.

– Iš šalies atrodė, jog Jums dirbti smagu ir nesunku. Vis su šypsena, su pašmaikštavimais...

– Iš tiesų buvo gera. Mylėjau savo darbą ir mane supusius žmones. Visada radau kalbą su rajono vadovais, gražiai sutariau su Savivaldybės darbuotojais, mokinių tėvais, džiaugiuosi, jog manimi pasitikėjo mokyklų vadovai. Sunkiausia, kas yra buvę, – tai suformuluoti ir rašyti nuobaudas. Džiaugiuosi, kad tai buvo reti atvejai, kad su žmonėmis situaciją išsiaiškindavome ir išspręsdavome pasikalbėję „akis į akį“. Esu laiminga, jog nė vienas niekam nežinant pabartas žmogus neapvylė mano pasitikėjimo.

– Su kiek skyriaus vedėjų teko dirbti?

– Su penkiais: J. Šačkumi, A. Žilinsku, V. Piečiukaičiu, A. Sernecku, A. Finagėjeviene.

– Su kuriuo buvo sunkiausia ar lengviausia dirbti?

– Kiekvienas vadovas buvo skirtingo charakterio, turėjo savo darbo stilių, bet su visais sutariau. Taip susiklostė aplinkybės, kad pirmą pradėjau pavaduoti vedėją V. Piečiukaitį, o A. Sernecką – jau dažniau. Kažkaip sekėsi ramiai išspręsti visus klausimus.

– Ir vyriausioji specialistė nejučiomis įsijautė į visus rajono švietimo reikalus?

– Jau nuo pradžių sukausi tame rate. Anksčiau darbuotojai mokyklose buvo įdarbinami per Švietimo skyrių. Kaip atsakinga „už kadrus“, aš privalėjau domėtis įstatymais, konsultuotis su teisės specialistais, todėl ryšiai, pažintys ir reikalų ratas išsiplėtė.

– Darbo pradžia Švietimo skyriuje sutapo su Atgimimo laikotarpiu, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Kuo ypatingas buvo šis laikotarpis?

– Visų pirma gal tuo, kad ugdymo sistema apsisuko 180 laipsnių, keitėsi visas ikimokyklinio ugdymo procesas. Važiuodavome į seminarus, aiškindavomės, keisdavomės informacija. Nuo standartinės pamokėlės buvo pereita prie savarankiškos vaikų veiklos. Tai įdomių atradimų, naujovių metas.

– Ar rajono švietimo įstaigose pastebimai atsinaujino darbuotojai, jautėsi jų kaita?

– Nepasakyčiau, kad kadrų kaita būtų buvusi didelė. Ypač nedaug jaunų specialistų atėjo į darželius. Šiuo metu rajono švietimo įstaigose didžioji dalis dirbančių specialistų yra gimę 1948–1954 metais.

– Dalis vyresnio amžiaus žmonių nori dirbti vien dėl to, kad paremtų savo vaikų šeimas. Gal senelių profesinė ir gyvenimo patirtis būtų didesnis įnašas nei „pridurtas“ vienas kitas litas?

– Atėjus tam tikram amžiui reikia įvertinti savo situaciją. Aš džiaugiuosi, kad sveikata ir aplinkybės leido užsitarnauti beveik 40 metų darbo stažą. Manau, jog pribrendo laikas užleisti vietą jauniems, energingiems žmonėms. Bet nesistebiu seneliais, kurie dirba ir dėl anūkų, ir dėl proanūkių. Maniškiam anūkui Rapolui – dveji metukai ir jam gera, kad su juo žaidžiu. Dabar aš jam reikalinga būtent tokia močiutė.

– Ar neplanuojate paįvairinti savo laisvą laiką ir įsitraukti į pagyvenusių žmonių meno kolektyvą?

– Mėgstu šokti, esu dainavusi ansambliuose. Per 35-erius gyvenimo šeimoje metus įpratau prisitaikyti prie muzikanto vyro Jono gyvenimo būdo. Tėčio kelią pasirinko ir vyresnioji dukra Sonata. Kol kas nekeisiu nusistovėjusios šeimos tvarkos, manau, kad kažkam reikia pabūti ir „namų žmogumi.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas