„Santaka“ / Nuo ūkio pastato stogo – nuostabios dangaus nuotraukos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-24 00:55

Dalinkitės:  


Ginto Rudzevičiaus teleskopas tik atrodo nedidelis, bet pagal viduje sumontuotus veidrodžius jis atitinka dviejų metrų ilgio aparatą.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Nuo ūkio pastato stogo – nuostabios dangaus nuotraukos

Eglė MIČIULIENĖ

Visi esame girdėję, jog Lietuvoje yra Molėtų, Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos.

Tačiau net ir mūsų rajono žmonės nežino, jog Vilkaviškio krašte, Keturvalakiuose, yra nedidelė, tačiau puikiai įrengta privati observatorija.

Ją įkūrė Keturvalakiuose gimęs, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą baigęs, o dabar Marijampolėje gyvenantis Gintas Rudzevičius.



Nuotraukai – dvi valandos

Savo observatoriją G. Rudzevičius įkūrė tėviškėje, ūkio pastato pastogėje. Moderniai, techniškai gerai įrengtą patalpą dengia virš stogo iškilęs atveriamas kupolas.

G. Rudzevičius turi įsigijęs du teleskopus. Vienas, paprastesnis, skirtas tik stebėti dangaus kūnus. Kitas, su vadinamąja astronomine montuote, pritaikytas juos fotografuoti.

Dangaus kūnų fotografavimas – įdomus, bet daug kruopštumo bei kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Su tuo nesusijusiems žmonėms nelengva įsivaizduoti, kaip tai vyksta.

Norint užfiksuoti įspūdingą dangaus kūno vaizdą, reikia nustatyti ilgą ekspoziciją, t. y. atidaryto objektyvo išlaikymo trukmę. Paprastai kalbant, vieną nuotrauką objektyvas fiksuoja bent dvi valandas.

Kadangi žemė sukasi, taip ilgai išlaikytas kadras išeitų neryškus, dangaus kūnai fotografijoje „nubrėžtų“ brūkšnius. Todėl, kad nuotrauka būtų kokybiška, teleskopo fotoobjektyvas turi judėti idealiu tikslumu pagal žemės sukimąsi.

– Žiūrint iš mūsų taško – Žemė stovi, o žvaigždės juda. Tad ir aparatas turi judėti taip pat tiksliai. Visa tai reguliuoja automatika ir ją valdantis kompiuteris, – sakė G. Rudzevičius.



Mato vandenilio liniją

Astronomas mėgėjas aiškino, jog žvaigždės – tai tos pačios, tik labai toli esančios saulės.

– Jos yra „taškinės“, tik dėl gamtos dėsnių mes jas matome kitaip (vyksta aberacija, t. y. – šviesulio vaizdo iškraipymas, išsklaidymas). Todėl ilgai fotografuojant jos „išsipučia“ į pūkuotus kamuolius, – aiškino vyras.

Observatorijoje stebimos ne tik žvaigždės, bet ir ūkai, Mėnulis, planetos.

– Mėnulį fotografuoti įdomu todėl, kad vaizdą galima išdidinti beveik iki 600–1000 kartų. Aš Mėnulį filmuoju, paskui iš filmuotos medžiagos, iš kelių tūkstančių kadrų, specialiomis programomis sutveriu nuotrauką, – pasakojo Gintas.

Labai įdomu, pasak G. Rudzevičiaus, fotografuoti emisinius ūkus ir galaktikas. Jie plika akimi beveik nematomi ir išryškėja tik būtent taip, ilgai ir kruopščiai, bent per porą valandų padarytoje fotografijoje.

– Esant ilgai ekspozicijai fotoaparato matrica sukaupia šviesą, o tada matomos netgi vandenilio, sieros linijos. „Išlenda“ piešiniai, kurių niekada nepamatytume plika akimi. Tai ir yra įdomiausia, – astronomijos subtilybes dėstė pašnekovas.

Dangaus fotografijas G. Rudzevičius sukelia į Lietuvos astronomijos mėgėjų klubo tinklalapį www.albireo.lt.



Tik savo malonumui

Dangaus kūnų fotografija – Ginto hobis.

Tai visiškai nesusiję su jo profesija, nes G. Rudzevičius yra dailininkas, skulptūrose ir paminkluose kala raides. Tačiau, kaip teigia vyras, darbas užima tik mažą dalį jo gyvenimo užsiėmimų. Jų G. Rudzevičius turi ne vieną, nors ne apie viską linkęs kalbėti plačiam žmonių ratui.

– Dangaus kūnų fotografija užsiimu tik savo malonumui, kad užpildyčiau tuščias gyvenimo pauzes. O kokių nors mokslinių laimėjimų pasiekti praktiškai neįmanoma, nes mokslas yra nuėjęs labai toli, – kalbėjo G. Rudzevičius.

Šioje srityje suvalkietis yra savamokslis. Pats skaito, ieško astronomijos žinių, bendrauja su Lietuvos bei užsienio astronomais.

Observatoriją tėvų sodyboje vyras baigė rengti prieš metus. O domisi tuo jau seniai. Pirmiausiai, pasak pašnekovo, gimė noras stebėti dangų, o tik vėliau, plečiantis žinioms, – ir jį fotografuoti.



Šildyti negalima

Dabar G. Rudzevičius sukaupęs daug informacijos apie pasaulį, kuris daugumai iš mūsų atrodo tolimas ir absoliučiai nepažintas.

Vyriškis iš karto gali pasakyti, kur yra Andromeda ar kitos galaktikos, kada ir kur patekės Oriono ūkas, ką ir kada patogiau fotografuoti.

– Pavasarį rytuose matosi kiti objektai nei rudenį. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius Jupiteris buvo labai patogioje pozicijoje pietuose. O dabar sutemus jis nusileidžia ir „pagauti“ nuotraukoje šios planetos praktiškai neįmanoma. Bet dabar pasirodo Saturnas ir Marsas – šiuo metu tinkamas laikas juos fotografuoti. Tačiau vasarą dangų stebėti yra patogiau, nes žiemą paprasčiausiai šalta. Aš pats turiu aprangą, bet nepasiruošęs žmogus po dešimties minučių sušaltų, – šypsojosi vyras.

Jis, žinoma, nemelavo, nes atsivėrus observatorijos kupolui, net esant nedideliam kelių laipsnių šaltukui, ant stogo įkurtoje patalpoje netrukus pasidarė žvarbu.

O šildyti observatorijos negalima, nes šildomas oras juda, sūkuriuoja ir trukdo padaryti kokybišką nuotrauką.



Kitokia konstrukcija

Susidomėjusiųjų privačia Keturvalakių observatorija yra visoje Lietuvoje. Apžiūrėti G. Rudzevičiaus kūrinio porą kartų buvo atvykę ir Lietuvos astronomų klubo „Albireo“ nariai.

Ši observatorija – paties Ginto kūrybos vaisius. Vyras viską sugalvojo ir apmąstė pats.

Pavyzdžiui, visų observatorijų kupolai daromi iš rėmo ir apdengiami, o G. Rudzevičiaus observatorijos kupolas padarytas naujoviškai: išlankstytas iš skardos ir rėmo neturi.

Šiuo inžineriniu sprendimu stebėjosi netgi profesionalūs astronomai. Pats G. Rudzevičius buvo pakviestas į Molėtus skaityti paskaitą apie mėgėjų observatorijas.

Aparatui fotografuojant dangų, Gintas būna observatorijoje ir prižiūri darbą, nors prietaisą valdo automatika.

– Kitose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, yra mėgėjų, kurie savo privačias observatorijas valdo iš namų internetu. Viskas atsidaro automatiškai, pats prietaisas susiranda žvaigždes, pats pradeda fotografuoti. Bet man kol kas visa tai įdomu daryti pačiam. O automatizacija reikalinga tik dėl tikslumo, – aiškino vyras.



Matė nežinomų objektų

Paklaustas, ar per teleskopą nestebi „krentančių žvaigždžių“, G. Rudzevičius nusijuokė:

– Jei nori žiūrėti į „krentančias žvaigždes“, tai pasiimi alaus, nuvažiuoji prie ežero, atsiguli ant smėlio ir žiūri į dangų. Čia jokios optikos nereikia, nes ji tik trukdys.

Žinoma, ilgos ekspozicijos Ginto nuotraukose yra „pagauta“ ir meteoritų, veikiančių ir sudužusių palydovų, ir kosmoso šiukšlių. Jais astronomas nesidžiaugia, nes tokie dalykai esą netgi gadina kadrus.

Nors nuotraukose nėra užfiksavęs, tačiau vyras teigia ne kartą danguje matęs ir neatpažintų skraidančių objektų.

G. Rudzevičius tvirtina, jog gamtos dėsniams prieštaraujančių vaizdų yra matę bei užfiksavę ir kiti astronomai.

– Skeptikai tokioms nuotraukoms turi šimtus savo paaiškinimų. Bet ir aš, ir netgi mokslininkai astronomai šiuo atžvilgiu nėra skeptikai. Tik žmogus, kuris niekuo nesidomi, gali tvirtinti, kad nėra už mus aukštesnių jėgų. Beje, NSO (neatpažintus skraidančius objektus) pamatyti yra paprasta. Tik žiūrėkite į dangų tiek pat laiko, kiek aš, – ir tikrai pamatysite. Kai matai objektą, skraidantį ne pagal gamtos dėsnius, tada bandai ieškoti paaiškinimų. O kai jų nerandi – lieka nežinomybė, kuri prasideda ta pačia N raide, kaip ir NSO, – kalbėjo G. Rudzevičius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas