Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16 Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14 Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48 Pigiai parduoda 2 kambarių butą su patogumais Pajevonyje. Tel. 8 655 14 017.
Galioja iki: 2019-12-21 09:58:53 Parduoda 95 a sklypą Gižų-Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2019-12-22 13:11:27
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-08-12 16:30
Gražina Grigienė sakė, jog gauti „Gerumo žvaigždę“ yra malonu. Bet lietuviams nepriimtina demonstruoti apdovanojimus, todėl ją (ir tai tik mažąjį, o ne didįjį ženklą) įsisegs, kai bus ypatinga proga. Autorės nuotr. Pensionato direktorė – ne kunigaikštienė, bet žvaigždę turi
Birutė PAVLOVIENĖ
Didvyžių pensionato direktorė Gražina Grigienė vasarą mėgsta pabūti prie jūros.
Klaipėda – jos gimtasis miestas. Jame atostogavo ir šiemet. Dar nesiruošė grįžti, bet
sulaukė pranešimo, jog būtinai turi dalyvauti Marijampolėje rengiamoje šventėje.
|
Dvidešimtus metus pensionatui vadovaujanti moteris iš kvietimo tono suprato, kad
reikia parvykti dėl to, jog renginio metu jai ketinama „kažką“ įteikti. „Pamaniau, na, bus
padėkos raštas“, – sakė G.Grigienė.
Apie tokį apdovanojimą, su kuriuo grįžo iš apskrities centro, direktorė net nepagalvojo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas G.Grigienei įteikė „Gerumo
žvaigždę“.
Tai – aukščiausias šios ministerijos apdovanojimas. Ženklas „Gerumo žvaigždė“
įsteigtas praėjusių metų pavasarį ir skiriamas už ypatingą pasižymėjimą socialinės
žmonių apsaugos srityje. Regalijas liudijantį dokumentą pasirašo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Įteikiami du „Gerumo žvaigždės“ ženklai – didysis ir mažasis.
Didvyžių pensionato darbuotojai dabar pašmaikštauja, kad nors jų direktorė ir netapo
kunigaikštiene, bet žvaigždę ji turi. Tarp tokių „žvaigždėtų“ yra televizijos „Bėdų
turgaus“ vedėja Edita Mildažytė, Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis,
grupė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinių darbuotojų. Didvyžių pensionato
direktorei įteiktas ženklas pagal eilę yra 37-as.
Visų nuopelnas
Gražina Grigienė sakė, jog tai, kad gavo šį apdovanojimą, yra viso kolektyvo
nuopelnas. „Be žmonių, kurie čia triūsia, atiduodami savo darbui dalelę širdies, „žvaigždė“ nebūtų nušvitusi ir man“, – kalbėjo direktorė.
Pensionato gyventojai – psichinę negalią turintys žmonės. Iš viso yra trys šimtai tokių
gyventojų. Jais rūpinasi 160 darbuotojų. Pasak direktorės, į pensionato aplinką reikia
įsigyventi, suprasti, kad gyvenimo lemties valia čia atsidūrę žmonės savo esme yra tokie
patys, kaip ir visi kiti. Gyvenantiems pensionate nesvetimi paprasti žmogiški jausmai –
mylėti ir neapkęsti, džiaugtis ir liūdėti, šypsotis ir verkti. Konfliktai čia gali įsiplieksti ir
dėl ne pagal gyventojo norą pastatyto stalo.
Direktorė sakė, kad jai, kaip ir daugeliui, darbo pradžioje čia buvo baisoka, kaustė
gailestis. Kai šios aplinkos visumą priėmė tokią, kokia yra, suprato, kad pensionate, nors
ir savaip, verda gyvenimas. Jei dirbsi nuoširdžiai, jį net sunkiausiems ligoniams gali
sukurti jaukesnį, gražesnį, įdomesnį.
Nuo dainų iki žuvų
Ne kartą teko įsitikinti, kad G.Grigienės ir personalo dėmesio čia gyvenantiems
žmonėms nuostatos nėra tik skambūs žodžiai. „Santaka“ sulaukia pensionato gyventojų
padėkų savo direktorei, socialinėms darbuotojoms ir kitam personalui: už kasdienę
pagalbą ir ligos atvejais, už parūpintus vaistus, gražius renginius ir t.t.
„Tai mūsų darbas – nuvežti ir pas Kauno medikus, ir į sanatoriją. Organizuojame
ekskursijas, rengiame išvykas į koncertus“, – kalbėjo G.Grigienė.
Didvyžių pensionate veikia daugiau kaip dešimt įvairių būrelių, klubų. Juose visi
randa ką veikti – dainuoja, vaidina, sportuoja, piešia, mezga. Yra poetų. Ne be direktorės
paramos išleistos jų kūrybos knygelės. Pensionatas turi savo laikraštį. Veikia net žvejų
būrelis. Mat kieme tyvuliuoja nuo dvaro laikų likęs tvenkinys.
Kai kurios rengiamos šventės taip pat susiejamos su čia buvusio dvaro istorija. Tada ir
direktorė tampa dvarininke – ponia Geištariene. Visiems labai patinkančių įvairių
sportinių varžybų metu jai nieko nereiškia nusviesti į šalį savo aukštakulnius batelius ir
lenktyniauti kartu su azartu degančiais pensionato gyventojais.
Viena iš naujausių tradicijų – pasikviesti į pensionatą jo gyventojų namiškius. Tai
padeda stiprinti artimųjų ryšius. Tokių susitikimų renginiai jau taip pat tampa laukiama
švente.
Spalvų vaivorykštės
Į pensionatą atvykstantys pašaliečiai pirmiausia pastebi, kad čia nėra to niūrumo,
kuris atmintyje dar gyvas iš ankstesnių laikų. Deja, ir dabar dar ne visur atsikratyta
nuomonės, jog tokio pobūdžio įstaigose užtenka, kad yra stogas, sienos, kambariuose –
lovos ir pan. O „cackės – pacackės“, atseit, ir nereikalingos.
„Labai klysta tie, kurie mano, kad pensionato gyventojai nesupranta, nevertina
grožio“, – sakė G. Grigienė.
Kai ji, tik atėjusi dirbti į pensionatą, tuoj pat buvo paskirta direktore, čia viskas irgi
buvo pilka ir niūru. Pirmus pertvarkymus ji pradėjo nuo to, kad sumanė išrauti prie
senojo korpuso augusius čisus. Ne visi tam pritarė, bet kai neliko apšiurusios augmenijos
sienos, žmonės pamatė, kad pastatas tarsi pašviesėjo.
Kitas sumanymas buvo išimti iš rakinamų dėžių televizorius ir pastatyti juos taip,
kaip namuose: kada kas nori, tada ir įsijungia, nelaukdamas, kol dėžę atrakins darbuotojas. Kiek prisimenama, nebuvo sugadintas nė vienas „išlaisvintas“ televizorius.
Vėliau sekė kiti pertvarkymai, remontai. Koridoriai, holai, kambariai, tualetai, vonios
nušvito visai kitomis spalvomis.
Kambariai – ne „viendūdžiai“, išdažyti skirtingai. Holuose – spalvų žaismas: netikėti,
netradiciniai jų deriniai ir piešiniai, daug gėlių, kitaip nei įprasta pasiūtos užuolaidos.
Visų šių sprendimų dizainerė – direktorė. Beje, ji – socialinių mokslų magistrė, baigusi
Vilniaus universitetą. Iki atvykimo į Didvyžių pensionatą dirbo prie metalo apdirbimo
staklių laivų remonto gamykloje, pavaduotoja vienoje uostamiesčio profesinėje technikos
mokykloje, ekonomiste buvusiame Vilkaviškio „Žemūktechnikos“ susivienijime.
Tiems, kas stebisi remonto darbų mastais ir klausinėja, iš kokio gausybės rago byra
pinigai, direktorė atsako, jog papildomai pirmą kartą lėšų gavo tik investiciniam
projektui pakeisti abiejų gyvenamųjų korpusų stogus ir langus. O pertvarkymai pastatų
viduje daugiausia daromi iš lėšų, skiriamų bendra tvarka pagal visiems pensionatams
taikomus normatyvus. „Mes planuojame, ką kuriais metais darysime. Be to, turime labai
gerą savo statybininkų grupę, todėl daug ką atliekame pigiau, nei kad išeitų samdant
firmas“, – kalbėjo G.Grigienė.
Komentarai:
|
 
* Liga, apie kurią pacientai vengia kalbėti
* R. Dailidavičiaus tapybos paroda: kasdienybėje įžvelgta amžinybė
* Šachmatų formulės varžybos Vilkaviškyje rengiamos jau dešimt metų
Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kaip tarti „informacinių technologijų“ santrumpą IT?
Lietuvių kalbos raidžių pavadinimai vartojami tariant raidines žodžių santrumpas, plg.: JAV [jot - a - vė], taigi ir IT [i - tė].
Šūksniai
Statistika
|