|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-12 16:09
Bartninkuose gyvenantis Vitas Paškevičius vakar laukė pagalbininkų, prižadėjusių atvykti su valtimi. Tik su ja dabar įmanoma patekti į ganyklą, iš kurios ūkininkas nesuspėjo parsivesti visų galvijų. Prie Sausininkų ežero esančiose pievose, kuriose gražiai sukilęs atolas, iki šios savaitės pradžios ganėsi daugybė Bartninkų krašto ūkininkų gyvulių. Ganykloms pradėjus virsti ežeru, visi skubėjo vesti gyvulius į kitas vietas, arčiau namų. Šešias karves parsivedė ir Vitas Paškevičius. O dviejų bulių ir poros telyčių nesuspėjo parsigabenti. Dabar iki jų galima nuplaukti tik valtimi. Vitas Paškevičius sakė, kad apsemta apie 7 hektarai jam priklausančios ganyklos, o visas po vandeniu atsidūręs ūkininkų pievų plotas – apie 100 hektarų. Į Bartninkus buvo atvykę televizijos žurnalistai, rajono Savivaldybės atstovai. Nors ūkininkas į savo galvijus žvelgė pro žiūronus, jis nesiruošė pasinaudoti veterinarijos gydytojo patarimu, kad apsemtus galvijus gali tekti išgabenti tik papjautus. „Bandysiu kaip nors patekti valtimi, nes buliai ir telyčios, viena iš jų veršinga, jau nuo trečiadienio stovi vandenyje tose pačiose vietose. Nuplaukęs gal pamatysiu kokią salelę ar seklesnę vietą, į kurią galėčiau pervesti savo gyvulius, nes juos nuo sausumos atskyrė apie dviejų kilometrų pločio vandens juosta. Čia gilu ir per ežeru virtusias ganyklas gyvulių dabar nepartempsi. Belieka laukti, kol vandens pamažės“, – kalbėjo bartninkietis. Rajono ūkininkai pradėjo kreiptis į seniūnijas informuodami apie žalą, kurią liūtys padarė pasėlių laukams. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius sakė, jog visų žalos mastų dar negalima apskaičiuoti, nes lietūs nesiliauja. Tikroji žemės ūkį ištikusi tragedija bus suvokta tik vėliau. Bet jau dabar aišku, kad reikia kalbėti ne tik apie tai, kada vėl bus galima pradėti pjūtį. Ūkininkai jau svarsto, ar apskritai šiemet apsimokės kirsti javus, jeigu grūdai sužels. O tokia tikimybė – reali. Juk į kurį rajono kampelį bepažvelgsi – Pajevonio, Virbalio, Žaliosios, Keturvalakių, Lakštučių ar kitas vietoves – javai suguldyti, mirksta vandenyje arba atsidūrę po juo. Mokslininkai teigia, jog tuomet esant bet kokiai temperatūrai grūdai sudygsta per 10 dienų. Kai šilta – dar greičiau. Aiškintis šalyje padarytus stichijos padarinius ir juos likviduoti sudaryta vyriausybinė komisija. Bėdoje atsidūrę žemdirbiai likimo valiai gal ir nebus palikti, bet gyvenimas juos jau pamokęs tokiais atvejais didelių „trupinių“ iš paramos fondų nesitikėti. „Santakos“ inform. Publikuota: 2005-08-12 16:09:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|