„Santaka“ / Iš Italijos grįžo su žiniomis apie įvairių šalių švietimo sistemas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-14 23:50

Dalinkitės:  


Italijoje viešėjo įvairių švietimo sričių specialistai. E. Čepaitė – pirma iš kairės.
Nuotr. iš asmeninio albumo

Iš Italijos grįžo su žiniomis apie įvairių šalių švietimo sistemas

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Čepaitė ugdymo patirties sėmėsi Italijoje. VJC vadovė į užsienį išvyko laimėjusi Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) stipendiją.

E. Čepaitė pamatė ne tik tai, kaip šios šalies mokymo įstaigose dirbama, bet ir sužinojo nemažai kitų įdomių dalykų.



Iš skirtingų pozicijų

ŠMPF paraiškas rašyti ir projektuose dalyvauti gali visi, dirbantys švietimo srityje. Pagal šio fondo programas žmonės gali vykti tobulintis tiek į Europos Sąjungos, tiek į kitas šalis.

Šiemet ŠMPF buvo pateikta daugiau kaip 150 paraiškų, iš jų finansuotos tik per 30.

Visi lietuviai važiavo tobulintis pagal skirtingas programas.

– Į Italiją atvykome aštuoni įvairių sričių specialistai: aukštosios mokyklos dėstytoja suomė, belgas, dirbantis neformalaus švietimo srityje, mokyklos vadovė norvegė, švietimo skyriaus specialistė airė, anglė menininkė ir kt. Tokia įvairovė – labai gerai, nes į tą patį dalyką žiūrėjome iš skirtingų pozicijų. Be to, daug sužinojome ne tik apie Italijos švietimo sistemą, bet ir apie tai, kas vyksta kitose šalyse, – kalbėjo E. Čepaitė.

Vizitas Italijoje truko penkias dienas.

Programa organizuota nedideliame 7000 gyventojų turinčiame Susos miestelyje. Tai – senas regionas, per kurį anksčiau vedė pašto kelias iš Prancūzijos į Romą (į senąją Romos istoriją daug atsižvelgiama mokyklose, kuriant meninius projektus).

E. Čepaitė su kolegomis aplankė skirtingo tipo mokyklas – nuo darželinukų ugdymo įstaigų iki gimnazijų.



Mokymas per meną

VJC direktorė Italijoje viešėjo pagal programą „Protingas mokymas per meną“. Programos dalyviai lankėsi muzikos, dailės, taip pat integruotose keleto dalykų pamokose.

Pasak pašnekovės, italų pamokas stebėti buvo įdomu ir naudinga, tačiau panaši metodika naudojama ir mūsų šalyje.

Kaip paaiškinti pačią sąvoką „protingas mokymas per meną“?

– Tai reiškia, kad mokydamas vieno dalyko visuomet gali išmokyti ir kažko kito. Pavyzdžiui, su vaikais iš makaronų daromas koliažas. Jei tuo pat metu skaičiuosi, kiek į koliažą įdėjai makaronų, tai bus ne tik menas, bet ir matematika. Arba, tarkim, jei dirbant bus naudojamos dvi klijų rūšys ir vaikas sugebės jas atskirti, tai jau bus chemija. Kuo daugiau mokytojo fantazija siekia, tuo daugiau dalykų vienu metu galima įtraukti į mokymo procesą, – pasakojo E. Čepaitė.

Sutikdami svečius italai dainavo himną, kuriame buvo įvairių kalbų žodžių, reiškiančių pasisveikinimą. Po užsieniečių apsilankymo jie sužinojo ir į himną galėjo įtraukti dar šešių kalbų pasisveikinimo žodžius. Taip prasiplėtė jų pažinimas, o programos dalyviai „mainais“ gavo minėtą dainą. Jos E. Čepaitė pažadėjo išmokyti ir VJC ugdytinius. Beje, direktorė centro gitaristams dovanų parvežė Belgijos atstovo sukurtų dainų gaidas.



Gali grįžti anksčiau

Programos dalyviams buvo įdomu ne tik metodikos dalykai, bet ir kitokie švietimo įstaigų skirtumai.

E. Čepaitei krito į akis tai, kad Italijos mokyklose daug atsižvelgiama į tėvų nuomonę. Pavyzdžiui, patys pradinukų tėvai sprendžia, kiek pamokų per savaitę jų vaikas lankys: 27, 30 ar 40. Jei tėvams atrodo, kad vaikui pakaks mokytis trumpiau, jie savo sūnų ar dukrą iš pamokų pasiima anksčiau, nors kiti vaikai toje pačioje klasėje praleidžia daugiau laiko.

Priešmokyklines grupes vaikai gali lankyti nuo 3 iki 5 metų, o nuo 6 iki 10 metų lanko pradines klases. Mokytojai labai daug bendrauja su tėvais. Tiesa, pastarieji pedagogus gali trukdyti ne kada panorėję, o kreiptis tik nustatytu laiku.

Ryte į mokyklą atėję pradinių klasių mokiniai namo grįžta tik po 16-os valandos, nes pamokos išdėstytos ir ryte, ir po pietų.

– Pietaujama mokyklose: vaikai gauna šiltą maistą, jiems patiekiama daug vaisių ir salotų. Nustebino tai, kad valgyklose mokiniams duodamas gerti vanduo tiesiai iš čiaupo. Sužinojome, jog ten teka švarus kalnų upių vanduo, – kalbėjo pašnekovė.

Beje, visi darželinukai ir pradinukai ugdymo įstaigose vilki uniformas. Tiksliau, jie ateina apsirengę įvairias drabužiais, bet ant jų apsivelka specialius lengvus „chalatėlius“: mergaitės – rausvos spalvos, berniukai – žydros.

Mokymo patalpos pritaikytos pagal vaikų amžių. Mažiausiųjų patalpos – spalvingos, įrengtos saugiai, kad vaikai nesusižeistų.

Į lankomumą mokyklose žiūrima griežtai. Tiesa, tuo rūpinasi ne klasės auklėtojas, o mokyklų budintys asmenys, kurie pildo lankomumo lapus.



Klasėje – trys mokytojai

Italijoje pradinių klasių mokytojai dirba visu krūviu – 22 valandas. Įdomu, jog su viena klase dirba du mokytojai: vienas darbuojasi ryte, kitas – po pietų. Kartais vienu metu klasėje dirba du mokytojai. Jei klasėje yra daugiau nei du vaikai su specialiaisiais poreikiais, tuomet dirba dar ir trečias pedagogas. Atvykusiems specialistams teko stebėti pamokų, kurias vienu metu vedė net trys pedagogai.

Skiriasi ir mūsų pradinių klasių mokytojų parengimas. Lietuvoje būsimieji pradinių klasių pedagogai išklauso ir šokių, muzikos, dailės bei kitų disciplinų kursus, o Italijoje menai nėra integruoti į bendrąjį mokytojų rengimo kursą.

– Yra skirtumų ir žvelgiant iš vadovybės pozicijos. Lietuvoje mokyklos vadovas gali pasirinkti, kokį mokytoją priimti į darbą. O Italijoje yra kitaip. Susirgus ar išėjus mokytojui, kreipiamasi į ministeriją. O ši, turėdama visą šalies pedagogų duomenų bazę, siunčia į mokyklą tą specialistą, kuris yra pirmas sąraše. Galbūt mokytojas gyvena Romoje, o dirbti jam reikės Turine ar Milane.

Tačiau jei mokykla kokių nors pedagogo poreikių netenkina, jis gali nesutikti ir rinktis kitą mokymo įstaigą, – aiškino E. Čepaitė.



Patirtis – naudinga

Kaip jau minėta, programos dalyviai dieną važinėjo po mokyklas, susitikdavo su pedagogų bendruomenėmis, valdžios atstovais. Vakarais grupės nariai diskutavo ir patirtimi dalijosi vieni su kitais, galėjo palyginti įvairių šalių metodiką ir patirtį.

Pavyzdžiui, buvo įdomu, jog Norvegijoje labai paisoma tėvų nuomonės ir daroma viskas, kad mokykla jiems įtiktų. Tačiau net 50 proc. šios šalies mokytojų pedagoginį darbą dirba tik 10 metų. Tai lemia nedidelės pedagogų algos, įtemptas protinis ir psichologinis darbas.

Belgijos atstovas pristatė programą, kaip mokomi jų šalies vaikai. Šioje šalyje, investavus daug lėšų, sukurta nauja kompiuterinė mokymo programa. Ji naudinga tuo, kad ne tik išmoko vaikus teorinių žinių, bet ir įtvirtina jas praktiškai, padeda suvokti, kodėl taip yra. Kaip aiškino E. Čepaitė, vaikai ne tik išmoksta nupiešti trikampį, bet ir sužino, kam tas trikampis yra reikalingas.

Beje, šią programą pristatęs belgas yra buvęs su tokiu pat pažintiniu vizitu Lietuvoje, Vilniuje. Jis lankėsi baleto mokykloje, įvairiuose jaunimo centruose bei kitose įstaigose, ir prisiminimai apie mūsų šalį buvo patys geriausi.

Su Italijoje esančia Susos mokykla E. Čepaitė nežada nutraukti ryšių: jau tartasi dėl būsimų bendrų meninių projektų.

– Tokiuose projektuose galima įgyti tikrai naudingos ir įdomios patirties. Mokytojams, kalbantiems kokia nors užsienio kalba, tikrai verta pasinaudoti ta galimybe, kurią suteikia Švietimo mainų paramos fondas, – kalbėjo VJC direktorė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas