|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-11 09:21
Liepos mėnesį pražydusią obelaitę apžiūrinėjo Lazauskai bei giminaičiai.Romo ČĖPLOS nuotr.
Obelis pražydo Lazauskų sodyboje, kurią rasti buvo sunku. Iš tolo sodybos net nematyti – iš visų pusių ją „slepia“ didžiulis vaismedžių sodas ir liepos (teritorijos aplink namą yra daugiau nei 1 hektaras). Ir namą, statytą 1926 m., ir sodą čia gyvenantys broliai Jonas ir Petras Lazauskai su šeimomis paveldėjo iš senelių. Per tokią ilgą sodybos gyvavimo istoriją šitokio atvejo dar nėra atsitikę. – Juk visko buvo: ir žibutės sausį žydėjo, bet šitoks stebuklų stebuklas pirmas, – sakė viena iš čia atostogaujančių Lazauskų giminaičių Danguolė Valentaitė. Pirmoji pražydusią obelį pamatė Jono ir Petro Lazauskų sesuo Stasė Gabdankienė, atvykusi paviešėti iš Kauno. – Jei ne aš, niekas net nebūtų pamatęs – juokavo moteris. – Išėjau pasivaikščioti po sodą, pasirinkti alyvinių obuolių ir pamačiau, kad viena obelis žydi. Sustojusi sakau brolio žmonai, kad matau ant obels žiedus. Visi aiktelėjo iš nuostabos. Iš tikrųjų, obels (tai vėlyvoji alyvinių obelų rūšis) šakos buvo aplipusios žiedais, o šalia kabojo obuoliai. – Kaip mes anksčiau galėjome to nepastebėti, juk kiekvieną dieną sode būname, – stebėjosi D.Valentaitė. Atvykusiems žurnalistams moteris liepė skintis šių obuolių ir ragauti, kad įsitikintų, jog tikri, ne popieriniai ir ne priklijuoti. – Gerai, – sakė S.Gabdankienė,– suvalgę vienus vaisius, galėsime mėgautis kitais. Jūratė DAPKŪNAITĖ Publikuota: 2005-08-11 09:21:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|