|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-11 09:20
Įvairios šventės, vėliau ir šeimų suėjimai nepraeidavo be alkoholio. Būdavo tiesiog gera po dienos darbų praleisti laiką su draugais prie butelio. Atsiradus pirmajam vaikui prasidėjo sunkumai. Man išgėrinėjimai pradėjo nepatikti, jie atimdavo laiko. Jau nemokėjau būti tokia, kokia buvau, pykdavau ant vyro, kad laiką praleidžia prie stikliuko. Jis dažnai pareidavo iš darbo išgėręs. Kivirčai vis dažnėjo. Prašydavau, kad negertų, o jis vis teisindavosi. Tada jausdavausi kalta, kad sugadinau jam nuotaiką, kurią kitą dieną jis atitaisydavo alkoholiu. Neduodavau valgyti, nesikalbėdavau net po keletą dienų, šaipydavausi, kitiems pasakodavau apie jo girto išdaigas – niekas nepadėjo. Atmosfera šeimoje darėsi vis slogesnė. Po kelių metų vyro gėrimas taip įsisiūbavo, kad man pakriko sveikata, jausdavau baimę laukdama vakaro, naktimis blogai miegojau, dieną skaudėdavo galvą. Klausdavau savęs, kodėl taip yra, kas kaltas? Aš kaltindavau jį, jis – mane, verkdavau, guosdavausi draugėms. Jis, viską sužinojęs, vėl kaltindavo mane. Pasijusdavau neteisi. Gąsdinau, kad skirsiuosi. Tada jis ėmė dar labiau gerti. Pradėjau eiti į bažnyčią. Buvau uždaro būdo, tad ėjimas į bažnyčią man buvo kažkas šventiško, nekasdieniško. Svarbiausia buvo šiltas bendravimas su kitais žmonėmis. Aš vėl klausdavau savęs, kodėl negaliu taip bendrauti su vyru, kas atsitiko, kodėl nejaučiame vienas kitam šilumos? Po dešimties tokio gyvenimo metų rajono laikrašty perskaičiau apie AA klubą. Ten buvo rašoma, kad į jį gali ateiti negeriančios moterys, kurių vyrai nepraleidžia progos pasimėgauti alkoholiu. Nuėjau tik po pusės metų. Abejojau, ar man tikrai to reikia. Al-Anono klubas padeda man ir dabar. Suradau ten paguodą, sutikau moterų su tokiomis pačiomis problemomis. Alkoholizmas – šeimos liga. Vadinasi, serga ne tik geriantysis, bet ir antroji pusė, vaikai. Klubo programa padeda šeimoms. Žinau, kad mano vyras – ligonis. Aš – taip pat. Man reikia gydytis, keisti savo pažiūras ir supratimą. Dabar man daug geriau. Stengiuosi nesiginčyti, o pasikalbėti, tramdau pyktį. Įvyko stebuklas – pasidarė lengviau gyventi. Žinau, kad kito pakeisti negalima, jei jis to nenori pats. Prievarta nepadeda. Leidžiu įvykiams vystytis natūraliai. Supratau, kad sau padėsiu sutelkdama visą dėmesį į save. Myliu žmones tokius, kokie jie yra, ir save priimu tokią, kokia esu. Žinau, kad Al-Anono klube mane visada supras, padės, kai bus sunku, mylės tokią, kokia esu. Jaučiuosi ne viena. Rima Milijonai žmonių susiduria su besaikiu artimųjų girtavimu. Šie klausimai padės nuspręsti, ar Al-Anonas Jums reikalingas. 1. Ar Jus jaudina, kiek išgeria kitas žmogus? 2. Ar kyla piniginių problemų dėl kito žmogaus gėrimų? 3. Ar meluojate, norėdami pridengti kito gėrimą? 4. Ar nemanote, kad artimas žmogus liautųsi gėręs, jei Jus mylėtų ir norėtų įtikti? 5. Ar galvojate, kad girtuoklį gerti skatina draugai? 6. Ar dažnai dėl geriančiojo sutrinka įprasta namų tvarka ir vėluoja pietūs? 7. Ar grasinate jam, pvz.: „Jei nebaigsi gerti, aš tave paliksiu?“ 8. Kai susitikę pasibučiuojate, ar nebandote slapta užuosti jo kvapo? 9. Ar bandote visada taikytis, bijodami, kad nesutarimai užsuks girtuoklystės ratą? 10. Ar girtuoklis savo elgesiu yra įskaudinęs ir įvėlęs į nemalonią padėtį? 11. Ar neatrodo, kad gėrimas sugadina kiekvieną šventę? 12. Ar dėl girtuoklio užgauliojimų galvojote kada nors kviesti policiją? 13. Ar slapta neieškote paslėpto alkoholio? 14. Ar dažnai tenka važiuoti su neblaiviu vairuotoju? 15. Ar esate atsisakę pakvietimų į viešus pobūvius dėl baimės ir nerimo? 16. Ar nemanote, kad esate niekam tikęs, jei per šitiek laiko nesugebėjote sustabdyti gėrimo? 17. Ar galvojate, kad visos problemos išsispręstų, jei alkoholikas nustotų gerti? 18. Ar kada nors bandėte gąsdinti girtuoklį, grasindami ką nors sau pasidaryti? 19. Ar dažniausiai jaučiatės piktas, sutrikęs ir nusivylęs? 20. Ar manote, kad Jūsų problemų niekas nesupranta? Publikuota: 2005-08-11 09:20:19 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|