„Santaka“ / Muziejininkai atgaivina istoriją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-10 00:26

Dalinkitės:  


Muziejininkai atgaivina istoriją

Praėjusią savaitę šalies aukščiausiose valdžios institucijose ir žiniasklaidoje aptarinėta Valdovų rūmų darbuotojų darbo ir jų atlyginimų tema parodė, kad nei valdininkai, nei žurnalistai, nei visuomenė nesupranta muziejų darbo specifikos. Tai iliustravo teiginys, jog „muziejus neatlieka jokio kultūrinio darbo“, o jame jau dirba 72 žmonės. Bet tai parodo visišką muziejininkystės neišmanymą.

Daugeliui žmonių atrodo, jog muziejaus darbas yra tik ekspozicijų parengimas ir kultūrinių renginių organizavimas. Užmirštama, kad muziejus visų pirma – tai eksponatai. Jei nebus surinktos ir tinkamai paruoštos muziejinės medžiagos, tada muziejus neturės ką veikti, ką parodyti.

Mūsų, Vilkaviškio krašto muziejaus, darbuotojams ne kartą nuskambėjo panašūs kaltinimai: „Ką tie ragažių saugotojai veikia?“ Kadangi, valdininkų požiūriu, muziejininkai „nieko neveikia“, tai ir atlyginimo užtenka tokio, kokį gauna nekvalifikuota valytoja.

Iš tikrųjų muziejaus darbuotojo darbas yra specifinis, reikalaujantis ne tik atsakingumo ir išmanymo, bet ir ypatingo kruopštumo, istorijos supratimo bei atsakomybės, nes jeigu seną daiktą, kaip eksponatą, netinkamai paruošime, aprašysime – suklastosime istoriją. Žmonės turėtų pamatyti, kaip muziejininkai apšiurusį daiktą, dokumentą prikelia naujam gyvenimui.

Seniai naudotas daiktas atskleis juo dirbusių žmonių istorijas tik tinkamai sutvarkytas, tik išstudijavus jo istoriją papasakos apie laikmetį. Kad daiktas prakalbėtų ir taptų muziejiniu eksponatu, prie jo turi prisiliesti ir valytoja, ir restauratorius, ir muziejininkas. Bet visas darbas prasideda eksponatų paieška.

Prieš 10–15 metų žmonės daiktus muziejui dovanodavo, o dabar dažniausiai padovanoja tik tuos, kurie yra sugadinti ir netinka parduoti sendaikčius supirkinėjantiems užsieniečiams ar didžiųjų miestų antikvariatams.

Anksčiau eksponatams įsigyti buvo skiriamos nors minimalios lėšos, o dabar, trūkstant pinigų, muziejines vertybes gauname savo įtemptų paieškų ir kai kurių kraštiečių – muziejaus rėmėjų dėka.

Gavus seną daiktą, pirmiausia užplūsta džiaugsmas, o paskui prasideda „juodas darbas”: eksponato valymas, restauravimas, konservavimas, mokslinis tyrimas, aprašymas ir kt. Be šių darbų, reikalaujančių atsakomybės ir kruopštumo, daiktas ir liktų tik daiktu, o ne muziejine vertybe. Prie vieno eksponato kartais prasiplūkiame po keletą ar net keliolika dienų.

O tokių daiktų gauname ne vieną. Mūsų muziejus jau turi ketvirtį milijono eksponatų ir pagal šį rodiklį yra turtingiausias iš visų respublikos rajoninių muziejų. Kad eksponatai atliktų savo pagrindinę funkciją – liudytų ir iliustruotų istoriją, reikia juos ne tik moksliškai apdoroti, bet ir tinkamai saugoti. Visam šiam darbui atlikti reikalingos lėšos, patirtis ir didžiulė meilė istorijai.

Taigi muziejininkai, net ir neorganizuodami ekspozicijų ir renginių, kasdien kruopščiai dirba. Jų darbą gali pamatyti ir suprasti tik muziejuje ilgiau pabuvęs ir nuodugniau su jo specifika susipažinęs žmogus. Nesuprantantiems ir toliau atrodys, kad muziejuje gali dirbti bet kas, kad muziejininkai nieko neveikia ir veltui gauna atlyginimą. Muziejininkais aš vadinu visus muziejuje dirbančius žmones, nes mūsų įstaigoje visas pagalbinis personalas nuoširdžiai, neskaičiuodamas savo darbo valandų tvarko eksponatus, padeda rengti parodas, ruoštis edukacinėms pamokoms ir renginiams.

Mes noriai supažindiname visuomenę su savo darbu, todėl visada kviečiame apsilankyti muziejuje ir jo fonduose.

Manau, jog svarbiau būtų ne pulti skaičiuoti etatus ir, atrodytų, vėjais švaistomus pinigus, bet pamatyti šio darbo vertę. Turėtų būti giliau suvokiami klausimai, ar šiandien mums reikalinga istorija, kas ir kaip apie ją pasakos ateinančioms kartoms.



Elena RUPEIKIENĖ

Istorikė, Vilkaviškio krašto muziejaus rinkinių saugotoja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas