„Santaka“ / Drausgirio miške gamtininkų iškeltas dirbtinis lizdas lauks jūrinių erelių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-08 00:26

Dalinkitės:  


Ant žemės surinkta dirbtinio lizdo jūriniams ereliams platforma buvo sumontuota medyje, 21 metro aukštyje.
Vytauto KNYVOS nuotr.

Drausgirio miške gamtininkų iškeltas dirbtinis lizdas lauks jūrinių erelių

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, kaip ir visoje Suvalkijoje, nėra daug tinkamų vietų veistis jūriniams ereliams. Tačiau šie paukščiai čia aptinkami žiemą, sezoninių migracijų metu, stebimi ir veisimosi metu.



Puikios sąlygos

Rajono savivaldybės teritorijoje jūriniams ereliams tinkami miškų masyvai yra Vištyčio regioniniame parke, greta vieno didžiausių Lietuvoje Vištyčio ežero. Šis nuostabaus grožio ežeras su aplink telkšančiais Beržinio, Būdo, Grabausko, Pakalnių, Vartelių, Talaikės, Vygrio ir kitais ežerėliais, kuriuos supa miškai, sukuria puikias gyvenimo sąlygas retiems jūriniams ereliams. Jie stebimi ištisus metus, tačiau perinčių neaptikta. Šie tarptautiniu mastu saugomi sparnuočiai peri kitoje ežero pusėje esančioje Karaliaučiaus srityje. Ten plyti dideli, nuošalūs miškų masyvai, kuriuose ereliai netrukdomi gali veistis.

Pasitarus su Vištyčio regioninio parko darbuotojais nuspręsta jūrinius erelius privilioti dirbtiniu lizdu.



Iškėlė Drausgiryje

Dirbtinis lizdas šių metų rudenį buvo padarytas ir iškeltas Drausgirio miške. Lizdui parinktas nuošalus miško sklypas prie retmės, kad stambūs jūriniai ereliai, kurių išskleistų sparnų plotis siekia net iki 2,5 metro, lengvai galėtų priskristi.

Vilkaviškio rajone tinkami ereliams maitintis vandens telkiniai dar yra Šešupė, Alvito, Paežerių ežerai, keletas mažų ežerėlių. Tačiau čia ereliai neįsikuria, nes trūksta didesnių ramių miškų, kuriuose šie sparnuočiai galėtų perėti. Viliamasi, kad Vištyčio apylinkėse iškeltas dirbtinis lizdas privilios jūrinius erelius ir į šiuos kraštus.

Projekto organizatoriams ir vykdytojams pagelbėjo Vilkaviškio rajono savivaldybė, UAB „Litagra“, Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas bei ekologas Vaidas Leonavičius.



Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis. Gyvena miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus suka 11–28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Peri 34–46 dienas. Lizduose išauga 1–3 jaunikliai.

Pagrindinis jūrinių erelių maistas – žuvys ir vandens paukščiai.

Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu ir įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Europoje, buvo gerokai sumažėjęs. Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad pagausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų nebenaudojimu žemės ūkyje.



Kenčia nuo žmonių

Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o to kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmą, tampa paukščių žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau: ereliai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perėdami tiesiog sutraiško. Be to, šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos.

Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos. Jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis.

Akivaizdu, kad daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl, kraudami lizdus prastuose medžių išsišakojimuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai subyra.



Jūrinių erelių apsauga

„Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ parengė ir nuo 2003 metų vykdo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti jūrinių erelių populiaciją Lietuvoje. Nuveikta išties daug.

Ištirta visa šalies teritorija. Surasta beveik pusantro šimto natūralių jūrinių erelių lizdų, kuriuose kasmet peri per 70 erelių porų. Šalies perinčių jūrinių erelių populiaciją sudaro apie 90 porų, tad žinome per 80 proc. Lietuvoje perinčių erelių lizdų. Iškelta per 100 dirbtinių lizdų ir 20 jų ereliai jau lanko arba peri.

Visų lizdų koordinatės pateiktos Aplinkos ministerijai ir Valstybiniam miškotvarkos institutui, siekiant užtikrinti reikiamą jų apsaugą. Buvo sustabdyti ūkiniai darbai miškuose prie šių paukščių lizdų, gelbėjome sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius. Per septynerius projekto darbo metus lizduose sėkmingai užaugo apie 350 erelių jauniklių. Visi jie buvo sužieduoti. Dalis žieduotų paukščių pastebėti Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Austrijoje, kiti – įvairiose Lietuvos vietose. Keletas seniau žieduotų jauniklių mūsų stebimi prie lizdų jau kaip perintys paukščiai. Sunkesnėmis žiemomis dešimtyje maitinimo aikštelių ereliams buvo sumaitinta daugiau nei 4 tonos kiaulienos, paukštienos ir žuvies. Tokiose aikštelėse maitintis susirinkdavo nuo 1 iki 25 erelių.

Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta apie 100 paskaitų, seminarų, ekskursijų. Apie projektą išleista kompaktinių diskų, brošiūra, kalendorių, lankstinukų, parašyta mokslinių ir populiarių straipsnių. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Žemaitijos nacionaliniame parke.

Veikia internetiniai puslapiai www.juriniserelis.lt, www.litagra.lt/gpvf, kuriuose galima rasti daugiau informacijos apie šį projektą.

Įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotoparoda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Po Naujųjų metų ji bus pristatyta ir Vilkaviškio kultūros rūmuose.



Deivis DEMENTAVIČIUS

Projekto koordinatorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas