„Santaka“ / Savanoriškas darbas be atlygio kol kas nėra vertinamas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-08 00:15

Dalinkitės:  


R. Marcelionytė sakė, jog jaunieji savanoriai R. Bakas, G. Šumakarytė, B. Buchovaitė ir A.Dobrovolskis patys siūlo savo pagalbą. Tačiau daugelis suaugusiųjų į savanorystę Lietuvoje dar žiūri skeptiškai.

Autorės nuotr.


Savanoriškas darbas be atlygio kol kas nėra vertinamas

Eglė MIČIULIENĖ

Siūlo savo paslaugas

Įsivaizduokite, jog į jūsų įstaigą ateina jaunas žmogus ir pasisiūlo padirbėti. Atlikti tokius darbus, kuriems nereikia didelės kvalifikacijos, tačiau jiems pritrūkstate laiko. Visa tai – be jokio užmokesčio, „už ačiū“...

Būtina sąlyga – kad įstaiga būtų nekomercinė, socialinio pobūdžio.

Įdomu štai kas: pasirodo, lengviau rasti tokių norinčių be atlygio padirbėti žmonių nei įstaigų, kuriose jiems atsirastų darbo.

Gruodžio 5-ąją buvo minima Tarptautinė savanorių diena. Ji skirta supažindinti visuomenę su savanorių tarnybomis, skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas šalyje ir užsienyje.

Apie savanorystę – darbą be atlygio, duodantį naudos visuomenei, kalbėjomės su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialiste ir jaunimo reikalų koordinatore Rita Marcelionyte bei keletu jos pagalbininkų: jaunaisiais savanoriais Beata Buchovaite, Andriumi Dobrovolskiu, Rimvydu Baku ir Gedmina Šumakaryte.



Atsirado daug norinčiųjų

Mūsų šalyje savanorystė dar nėra populiari.

Prieš porą metų Vilkaviškyje vyko seminaras, kurį surengė Kauno jaunimo organizacija „Actio catholica patria“. Šios organizacijos atstovės neabejojo, kad atsiras norinčio savanoriais tapti jaunimo. Kauniečių tikslas tąkart buvo kitas – surengti savanorius priimančių organizacijų mokymus.

Vėliau ši organizacija, rašydama respublikinį savanorystės projektą, pakvietė penkias savivaldybes, tarp jų – ir Vilkaviškio, tapti partnerėmis.

Šia veikla susidomėjusios R. Marcelionytė bei jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė surinko didžiulį būrį jaunų žmonių, kurie mielai įsitraukė į savanorišką veiklą.

Iš pradžių susirinko net apie 80 savanorių, vėliau nemaža jų dalis atkrito.

– Šiuolaikiniame pasaulyje į savanorystę žiūrima skeptiškai. Jaunimo žargonu kalbant, esi „šeštas“. Todėl tikrai nesitikėjome, kad atsilieps tiek daug žmonių, – pasakojo R. Marcelionytė.



Darbo rasti nelengva

Jaunimas savanoriška veikla užsiėmė dešimt savaičių – ne mažiau nei po dvi valandas per savaitę. Iš viso kiekvienas turėjo dirbti mažiausiai dvidešimt valandų.

Savanoriai talkino Kultūros centre, miesto viešojoje bibliotekoje, vaikų darželiuose, dirbo vienos mokyklos pailgintos dienos grupėje su pradinukais, ligoninėje, socialinės rūpybos centre, „Carite“ – iš viso dešimtyje įstaigų.

Jaunimas pasakojo, jog užduotys savanoriams buvo labai nevienodos.

– Vieniems teko grėbti lapus arba nešioti lentynas, rūšiuoti knygas, kitiems – padėti rengti parodas ar ruoštis renginiams. Žinoma, kūrybinis darbas yra daug įdomesnis, – sakė Andrius.

Andrius ir Beata iki šiol prisimena, kaip pernai jie dviese turėjo prieš vieną renginį pripūsti 300 balionų ir sudėti juos į tinklą, pakabintą palubėje.

Ne visoms įstaigoms buvo paprasta rasti darbo savanoriams. Juk tai – nekvalifikuoti darbuotojai, todėl jiems galima duoti tik elementarias užduotis. Kita vertus, kad žmogus dar kartą norėtų ateiti, užduotys turėtų būti bent kiek kūrybiškos, įdomios. Ne kiekviename darbe tokių pavyksta rasti.



Pamatė nauju žvilgsniu

Dirbdami savanoriais moksleiviai į, rodos, elementarius dalykus pažiūrėjo nauju žvilgsniu.

– Kai žmogus ateina į renginį, net neįsivaizduoja, kiek prieš tai buvo įdėta darbo, – nuo paprasto kėdžių nešiojimo, budėjimo rūbinėje iki scenografijos darymo ir kt., – sakė Andrius.

Kitomis akimis jaunimas pažvelgė ir į pedagoginį darbą.

Savanoriškai dirbant mokykloje, reikėjo padėti pradinukams ruošti pamokas, organizuoti žaidimus ir pan. Jaunieji savanoriai kvatodami pasakojo, jog ne jie mažiesiems, o mažiukai jiems „vadovavo“, kaip elgtis. Vaikai į savanorius žiūrėjo kaip į vyresniuosius brolius ar seseris, o ne kaip į savo mokytojus.

– Daug vaikų labai prisirišo prie mūsų. Darželyje jiems padėdavome ruoštis įvairioms šventėms, parodėlėms, kartu piešdavome ir kt. O pasibaigus laikotarpiui nežinojome, kaip išeiti, nes buvo vaikų, kurie įsikirtę į koją verkė ir nenorėjo išleisti. Vieną kartą mažiukai net paslėpė paltus, kad neišeitume, – įspūdžius iš „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio pasakojo Beata.

Buvo ir kuriozinių situacijų.

Kartą savanoriai padėjo ruošti klausimus bibliotekoje rengiamai viktorinai ir trise skaitė pasakas pradinukams.

– Jie paklausė, paplojo, o paskui prie Rimvydo priėjo vienas mažiukas ir sako: „Tu nemoki škaityti...“ Kodėl jam taip atrodė – neįsivaizduoju, – juokėsi Andrius.



Nori dirbti toliau

Ne visiems jaunuoliams užteko dešimties projekte numatytų savanoriškos veiklos savaičių.

– Kai kurie rimtai „užsikabino“. Net ir pasibaigus projektui aktyviausias jaunimas nerimsta – jiems patiko dirbti šį darbą. Rimvydas ir Andrius jau nuo birželio man siunčia elektroninius laiškus ir klausia, kada projektas tęsis? Tačiau šiemet toks projektas nebeorganizuojamas.

Bet aš jau turiu savanorių duomenų bazę ir žinau, kurių žmonių galiu prašyti padėti. Į vieną galima kreiptis techninės pagalbos, kitas – labai kūrybiškas, trečias – labai socialus, bendraujantis. Šiuo metu yra bent dešimt žmonių, į kuriuos visada galiu kreiptis, – sakė R. Marcelionytė.

Šiemet jaunieji savanoriai triūsia tik Kultūros centre.

Andrius pasakojo, jog ir dabar, kai užsuka į biblioteką, darbuotojos jį prisimena ir maloniai šypsosi. Tačiau pagalbos neprašo, nors vaikinas pats porą kartų siūlėsi, paliko ir savo elektroninio pašto adresą.

– Apskritai daug kur nežinodavo, ką mums duoti dirbti. Išgirsdavome net ir tokių frazių: „Mes jums užrašysime valandas, jei jums reikia“, – stebėjosi Beata, kuri vietoj numatytų 20 savanorystės valandų atidirbo 90.

– Tai ir yra juokingiausia, nes kai kurių suaugusiųjų požiūris į savanorystę – gana keistas. Jie galvoja, jog vaikai ateina tik formaliai atidirbti visuomenei naudingo darbo valandas. Suaugę žmonės įpratę savais būdais išsisukti, todėl savanoriams irgi norėdavo „padėti“, nesuvokdami, kad šis jaunimas yra motyvuotas, kad moksleiviai iš tiesų atėjo dirbti, o ne „užsidėti pliusiuką“, – kalbėjo R. Marcelionytė.



Ketina savanoriais dirbti užsienyje

Andrius ir Gedmina su savanoriška veikla sieja ir savo ateitį. Jaunuoliai ketina tapti tarptautiniais savanoriais.

– Vykti į užsienį dirbti savanoriais gali 18–29 metų jaunimas. Vieni vyksta baigę studijas, kiti – prieš jas. Europos Sąjunga skiria pinigų, kad žmonės galėtų dirbti savanoriais tarptautiniu lygiu. Tai – ir pagalba kitiems, ir svetimos kultūros pažinimas. Projekto trukmė – nuo 3 mėnesių iki metų, – pasakojo Gedmina.

Savanorį priimanti organizacija įsipareigoja jį apgyvendinti, skiria maitinimą arba duoda dienpinigių. Tai rodo, jog savanorystė ES yra pakankamai išplėtota.

Andrius jau išsiuntė dvi paraiškas į Italiją. Vaikinas drauge su savanoriais iš kitų šalių ten norėtų dirbti vienus metus. Vilkaviškiečio negąsdina tai, kad jis nemoka italų kalbos. Savanorius priimančios šalys organizuoja kalbos kursus.

Išvykti į užsienį Andrius planuoja šį pavasarį, baigęs gimnaziją, o po metų grįžęs stotų į aukštąją mokyklą, nes šiuo metu dar nėra tikras, ką norėtų studijuoti.

Aktyviai savanoriškoje veikloje dalyvaujantis Rimvydas teigė, kad tai jam patrauklu tik šiuo metu. Vėliau jis ketina studijuoti farmaciją ir į užsienį vykti nesiruošia.



Tėvai ne visada pritaria

Jaunuoliai pasakojo, jog tėvai į savanorystę reaguoja labai skirtingai. Vieni palaiko, kiti pyksta ir priekaištauja, kad jų vaikas iš tokios veiklos negauna jokios naudos.

– Beveik kiekviena mama ar tėtis į vaikus žiūri šiek tiek egoistiškai. Tai – jų vaikas, todėl tėvams atrodo, jog šio pareiga – namuose sutvarkyti kambarius, suplauti indus, nupjauti žolę, – kalbėjo R. Marcelionytė.

Moksleiviai tvirtino namuose padedantys, bet, matyt, tėvams atrodo, jog nepakankamai. Pastarieji dažnai mano, kad jei vaikas tiek laiko gali aukoti svetimiems, tai kodėl to laiko jis negali skirti saviems?

Tačiau apie savanorystę jaunimas turi savo nuomonę. Jie mano, jog tai nėra veltui praleistas laikas.

– Smagu bendrauti su žmonėmis, plečiasi pažįstamų ratas. Tai – tas pats laiko praleidimas su draugais, tik dar padaroma kas nors naudinga, – sakė Gedmina.

– Nereikia sėdėti namie prie pietų lėkštės ir galvoti, ką veikti pavalgius. Taip galima pasijusti reikalingam, – tvirtino Andrius.

– Smagu, kai galiu padėti kitiems, – draugams pritarė Rimvydas.

Pastarosiomis dienomis neapsieita be jaunųjų savanorių pagalbos ir ruošiantis Kalėdų eglutės įžiebimo šventei. Talkos reikėjo ir pernai, kai savanoriams teko ne tik padėti padaryti kai kurios darbus, bet ir pabūti... Kalėdų Senelio palyda.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas