„Santaka“ / Javapjūtę sustabdė liūtys

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų 1 arba 2 kambarių butą Vilkaviškyje. Tel. 8 625 53 553.
Galioja iki: 2019-01-17 08:22:33

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-11 08:29

Dalinkitės:  


A.Pilipavičius sakė, jog nei meteorologų prognozės, nei padange slenkantys debesys nieko gero nežada.

Autorės nuotr.


Javapjūtę sustabdė liūtys

Birutė PAVLOVIENĖ

Tik kelios dienos buvo palankios šių metų pjūčiai. Jos darbus savaitės pradžioje sustabdė prapliupęs lietus, kokio seniai nebuvo. „Jeigu be pertraukos lis keturias dienas, iš patirties žinau, jog gerai džiūti turės bent porą dienų. Tik tada vėl bus galima tęsti javapjūtę“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas PILIPAVIČIUS.



– Kiek javų šiemet teks nuimti rajono žemdirbiams? Ko auginama daugiausia?

– Didžiausi – žieminių kviečių plotai. Deklaruota daugiau kaip 17 tūkstančių hektarų. Pernai buvo 15,8 tūkst. ha. Šiemet ūkininkai daugiau sėjo ir vasarinių kviečių – 5,6 tūkst. ha. Pernai – 3,5 tūkst. ha. Iš viso deklaruotų žieminių javų plotai sudaro daugiau kaip 21 tūkstantį hektarų, vasarinių – daugiau kaip 18 tūkstančių hektarų. Javų, rapsų auginama daugiau nei pernai. Cukrinių runkelių – trečiosios pagrindinės suvalkiečių kultūros (po žieminių ir vasarinių kviečių) – plotai sumažėję: nuo 2158 ha pernai iki 1888 ha šiemet.

– Ką rodė javapjūtės dienos iki lietaus?

– Buvo kulta tik pustrečios dienos. Prognozavome, kad žieminių kviečių iš hektaro šiemet gausime 1–1,5 tonos mažiau.

Vasariniai žadėjo maždaug tokį pat derlių kaip pernai. Bet dabar viską koreguoja gamta. Iki antradienio buvo iškritusi visa rugpjūčio mėnesio lietaus norma.

– Kokias pasekmes neša tokia liūtis?

– Po antradienio nakties skambino Alksnėnų, Matlaukio krašto ūkininkai, kviesdami pažiūrėti, kaip „gražiai“ guli liūties ir vėjo suplakti javai – suguldyti lyg nukirsti. Marios tyvuliuoja Bartninkų, Keturkaimio ir kitų rajono vietovių laukuose. Nežinia, kokie bus nuostoliai plotuose, kur javų nebus įmanoma paimti, jei įvažiuoti bus galima tik su tankais.

Kita vertus, daugelio augintojų maistinių kviečių baltymai ir glitimas balansuoja ties riba. Per pirmąsias pjūties dienas į Vilkaviškio grūdų priėmimo punktą I arba ekstra klasės kviečius atvežė tik du ūkininkai. Visų kitų grūdai buvo antraklasiai arba pašariniai. Tai lemia glitimas ir baltymai, todėl aišku, jog po šio lietaus bus dar daugiau prastesnių grūdų. Trečia problema – drėgnumas. Standartas reikalauja, kad maistinių pirmos, antros ir ekstra klasių kviečių drėgnumas būtų ne didesnis kaip 19 procentų. Praėjusios savaitės viduryje jis buvo geras – 15 procentų. Bet tomis dienomis, kai retkarčiais jau palynodavo, siekė 20 ir daugiau procentų.

– Kaip didelis grūdų drėgnumas atliepia ūkininko piniginei?

– Visi rodikliai (baltymų, glitimo) gali būti puikūs, bet jeigu drėgnumas didesnis nei 19 procentų, priimti grūdai bus tik pašariniai. Po liūčių pradėjus javapjūtę prireiks ne vienos dienos, kad grūdai pasiektų 16–17 procentų drėgnumo laipsnį. Apie idealų – 14 proc. – gal jau nereikia svajoti.

Kad būtų aiškiau, kaip tai atsilieps piniginei, pateiksiu pavyzdį. Tarkime, ūkininkas atveš kamazą grūdų – 10 tonų. Visi rodikliai bus geri, o drėgnumas – 20 proc. Tokiu atveju nuostolis, palyginti su baziniu 14 proc. drėgnumo rodikliu, sudarys 1500 litų.

– O kokių problemų kelia atsiskaitymai, kainos?

– Dėl atsiskaitymų už parduotus grūdus, kaip ir už kitą žemės ūkio produkciją, tokių rūpesčių, kaip anksčiau, dabar jau nėra. O kainos – problema. Per pastaruosius trejus metus jos vis smuko žemyn. 2003 metais už toną I klasės kviečių buvo mokama 350–360 litų, pernai – 330–340, šiemet – 320 Lt. Kol kas tiek. Už intervencine tvarka superkamus grūdus bus mokama po 350 Lt/t. Bet tai bus tik nuo lapkričio 1-osios. Kas iš mūsų žemdirbių lauks tos dienos? Juk šiuolaikines saugyklas turi tik vienas kitas mūsų ūkininkas. Be to, žemdirbiams pinigai reikalingi dabar, todėl grūdus jie parduos už tiek, kiek šiandien duoda supirkėjai.

Šakių rajono javų augintojai (jie labiau organizuoti, nes ten veikia 10 stiprių žemės ūkio bendrovių) aktyviai kelia klausimą, kad intervencinis grūdų supirkimas būtų prade- damas ne nuo lapkričio, o gal net nuo rugsėjo. Tada su augintojais kitaip kalbėtųsi ir supirkėjai, kurie už grūdus moka beveik vienodai.

– Ar daug firmų rajone superka grūdus?

– Vien Vilkaviškio punkte, priklausančiame „Marijampolės grūdams“, derlių galima parduoti keturioms firmoms. Kitoje plento pusėje įsikūręs UAB „Linas ir viza“ grūdų centras, Klausučiuose – firmos „Kesko Agro Lietuva“ sandėlis ir t.t.

– Po lietingos savaitės galima tikėtis, jog prie supirkėjų svarstyklių nutįs kilometrinės eilės.

– Labai norėtume, jog grūdus superkančios firmos suprastų, kad javapjūtė susivėlino. Jeigu žemdirbiams reikės gaišti laiką priduoti grūdus, tai bus dar labiau pražūtinga. Kai laukuose turėjome keletą palankių dienų, didžioji dauguma supirkėjų ir vieną, ir antrą sekmadienį nedirbo. Privačioms firmoms negalime nurodyti, kaip organizuoti darbą, todėl rajono mero vardu Žemės ūkio ministerijai ir Grūdų augintojų asociacijos prezidentui išsiuntėme prašymą paraginti grūdų supirkimo įmones dirbti ilgesnę darbo dieną bei išeiginėmis dienomis.

Rajone yra ir gerų pavyzdžių. Verta pagirti atsarginėmis žemės ūkio technikos dalimis prekiaujančią UAB „Rytas“ parduotuvę, kuri per javapjūtę darbo laiką pailgino viena valanda. Parduotuvė dirba ir šeštadienį. Atvykus sekmadienį galima paskambinti čia iškabintame skelbime nurodytu mobiliojo telefono numeriu, ir tuoj pat prisistato budintis pardavėjas.

Toks turėtų būti visų požiūris į javapjūtės situaciją, ypač kai ji suklosto nepalanki, kaip šiemet.



Dėl liūties padarytos žalos ūkininkams reikia kreiptis į savo vietovės seniūnijas. Laisva foma surašytame pareiškime nurodomas sunaikintų pasėlių plotas, kultūrų rūšis, pasiskaičiuotas patirtos žalos dydis. Pageidaujama pridėti nukentėjusių pasėlių laukų nuotraukas arba filmuotą medžiagą.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Koks finansiškai Jums yra sausis?
Po švenčių labai trūksta pinigų.
Toks, kaip ir visi kiti mėnesiai.
Finansiniai reikalai pagerėjo.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų ir atkovojo dviženklį skaičių kamuolių. Kalbininkai siūlo vartoti junginį dvigubas dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas