|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-11 08:29
A.Pilipavičius sakė, jog nei meteorologų prognozės, nei padange slenkantys debesys nieko gero nežada.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
– Kiek javų šiemet teks nuimti rajono žemdirbiams? Ko auginama daugiausia? – Didžiausi – žieminių kviečių plotai. Deklaruota daugiau kaip 17 tūkstančių hektarų. Pernai buvo 15,8 tūkst. ha. Šiemet ūkininkai daugiau sėjo ir vasarinių kviečių – 5,6 tūkst. ha. Pernai – 3,5 tūkst. ha. Iš viso deklaruotų žieminių javų plotai sudaro daugiau kaip 21 tūkstantį hektarų, vasarinių – daugiau kaip 18 tūkstančių hektarų. Javų, rapsų auginama daugiau nei pernai. Cukrinių runkelių – trečiosios pagrindinės suvalkiečių kultūros (po žieminių ir vasarinių kviečių) – plotai sumažėję: nuo 2158 ha pernai iki 1888 ha šiemet. – Ką rodė javapjūtės dienos iki lietaus? – Buvo kulta tik pustrečios dienos. Prognozavome, kad žieminių kviečių iš hektaro šiemet gausime 1–1,5 tonos mažiau. Vasariniai žadėjo maždaug tokį pat derlių kaip pernai. Bet dabar viską koreguoja gamta. Iki antradienio buvo iškritusi visa rugpjūčio mėnesio lietaus norma. – Kokias pasekmes neša tokia liūtis? – Po antradienio nakties skambino Alksnėnų, Matlaukio krašto ūkininkai, kviesdami pažiūrėti, kaip „gražiai“ guli liūties ir vėjo suplakti javai – suguldyti lyg nukirsti. Marios tyvuliuoja Bartninkų, Keturkaimio ir kitų rajono vietovių laukuose. Nežinia, kokie bus nuostoliai plotuose, kur javų nebus įmanoma paimti, jei įvažiuoti bus galima tik su tankais. Kita vertus, daugelio augintojų maistinių kviečių baltymai ir glitimas balansuoja ties riba. Per pirmąsias pjūties dienas į Vilkaviškio grūdų priėmimo punktą I arba ekstra klasės kviečius atvežė tik du ūkininkai. Visų kitų grūdai buvo antraklasiai arba pašariniai. Tai lemia glitimas ir baltymai, todėl aišku, jog po šio lietaus bus dar daugiau prastesnių grūdų. Trečia problema – drėgnumas. Standartas reikalauja, kad maistinių pirmos, antros ir ekstra klasių kviečių drėgnumas būtų ne didesnis kaip 19 procentų. Praėjusios savaitės viduryje jis buvo geras – 15 procentų. Bet tomis dienomis, kai retkarčiais jau palynodavo, siekė 20 ir daugiau procentų. – Kaip didelis grūdų drėgnumas atliepia ūkininko piniginei? – Visi rodikliai (baltymų, glitimo) gali būti puikūs, bet jeigu drėgnumas didesnis nei 19 procentų, priimti grūdai bus tik pašariniai. Po liūčių pradėjus javapjūtę prireiks ne vienos dienos, kad grūdai pasiektų 16–17 procentų drėgnumo laipsnį. Apie idealų – 14 proc. – gal jau nereikia svajoti. Kad būtų aiškiau, kaip tai atsilieps piniginei, pateiksiu pavyzdį. Tarkime, ūkininkas atveš kamazą grūdų – 10 tonų. Visi rodikliai bus geri, o drėgnumas – 20 proc. Tokiu atveju nuostolis, palyginti su baziniu 14 proc. drėgnumo rodikliu, sudarys 1500 litų. – O kokių problemų kelia atsiskaitymai, kainos? – Dėl atsiskaitymų už parduotus grūdus, kaip ir už kitą žemės ūkio produkciją, tokių rūpesčių, kaip anksčiau, dabar jau nėra. O kainos – problema. Per pastaruosius trejus metus jos vis smuko žemyn. 2003 metais už toną I klasės kviečių buvo mokama 350–360 litų, pernai – 330–340, šiemet – 320 Lt. Kol kas tiek. Už intervencine tvarka superkamus grūdus bus mokama po 350 Lt/t. Bet tai bus tik nuo lapkričio 1-osios. Kas iš mūsų žemdirbių lauks tos dienos? Juk šiuolaikines saugyklas turi tik vienas kitas mūsų ūkininkas. Be to, žemdirbiams pinigai reikalingi dabar, todėl grūdus jie parduos už tiek, kiek šiandien duoda supirkėjai. Šakių rajono javų augintojai (jie labiau organizuoti, nes ten veikia 10 stiprių žemės ūkio bendrovių) aktyviai kelia klausimą, kad intervencinis grūdų supirkimas būtų prade- damas ne nuo lapkričio, o gal net nuo rugsėjo. Tada su augintojais kitaip kalbėtųsi ir supirkėjai, kurie už grūdus moka beveik vienodai. – Ar daug firmų rajone superka grūdus? – Vien Vilkaviškio punkte, priklausančiame „Marijampolės grūdams“, derlių galima parduoti keturioms firmoms. Kitoje plento pusėje įsikūręs UAB „Linas ir viza“ grūdų centras, Klausučiuose – firmos „Kesko Agro Lietuva“ sandėlis ir t.t. – Po lietingos savaitės galima tikėtis, jog prie supirkėjų svarstyklių nutįs kilometrinės eilės. – Labai norėtume, jog grūdus superkančios firmos suprastų, kad javapjūtė susivėlino. Jeigu žemdirbiams reikės gaišti laiką priduoti grūdus, tai bus dar labiau pražūtinga. Kai laukuose turėjome keletą palankių dienų, didžioji dauguma supirkėjų ir vieną, ir antrą sekmadienį nedirbo. Privačioms firmoms negalime nurodyti, kaip organizuoti darbą, todėl rajono mero vardu Žemės ūkio ministerijai ir Grūdų augintojų asociacijos prezidentui išsiuntėme prašymą paraginti grūdų supirkimo įmones dirbti ilgesnę darbo dieną bei išeiginėmis dienomis. Rajone yra ir gerų pavyzdžių. Verta pagirti atsarginėmis žemės ūkio technikos dalimis prekiaujančią UAB „Rytas“ parduotuvę, kuri per javapjūtę darbo laiką pailgino viena valanda. Parduotuvė dirba ir šeštadienį. Atvykus sekmadienį galima paskambinti čia iškabintame skelbime nurodytu mobiliojo telefono numeriu, ir tuoj pat prisistato budintis pardavėjas. Toks turėtų būti visų požiūris į javapjūtės situaciją, ypač kai ji suklosto nepalanki, kaip šiemet. Dėl liūties padarytos žalos ūkininkams reikia kreiptis į savo vietovės seniūnijas. Laisva foma surašytame pareiškime nurodomas sunaikintų pasėlių plotas, kultūrų rūšis, pasiskaičiuotas patirtos žalos dydis. Pageidaujama pridėti nukentėjusių pasėlių laukų nuotraukas arba filmuotą medžiagą. Publikuota: 2005-08-11 08:29:43 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|