„Santaka“ / Ūkininkas pasinaudojo visokeriopa parama

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-12-01 00:15

Dalinkitės:  


Verslininko nuojautą turintis ūkininkas Arūnas Maksvytis investavo į žemės ūkį, kurį vadina viena iš sunkiausių verslo šakų.

Autorės nuotr.


Ūkininkas pasinaudojo visokeriopa parama

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šįmet Gižų kaimo ūkininkų Onos ir Arūno Maksvyčių ūkis pelnė pirmąją vietą rajone Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Metų ūkis“. Per tūkstantį hektarų dirbantis Arūnas – pažangiausias ūkininkas turbūt ne tik rajone. Jis pasinaudojo visa įmanoma Europos Sąjungos parama, pasistatė rapsų aliejaus spaudyklą.



Pradėjo nuo verslo

46 metų A. Maksvytis savo ūkininkavimą vadina nelengvu verslu, nes dažniausiai dėl jo ramus būti negali: padėtis rinkoje nuolat keičiasi, permainos neretai griauna planus ir tenka galvoti, kaip išbristi iš situacijos, kad netektų patirti nuostolių.

A. Maksvyčio ūkininkavimo pradžia buvo kiek kitokia nei daugelio ūkininkų. Žemės ūkio universitetą baigęs gižietis kurį laiką dirbo pagal paskyrimą Šeimenos kolūkyje, vėliau ėmėsi visai su žemės ūkiu nesusijusio verslo. Su giminaičiu vieni pirmųjų pradėjo gabenti iš Vakarų lengvuosius automobilius, įsigijo keletą automobilvežių. Tačiau šiam verslui pradėjus strigti, imta galvoti apie alternatyvas. Apsispręsta investuoti į žemės ūkį.



Didžiausias žemvaldys

Augalininkyste A. Maksvytis verčiasi nuo pat pradžios. Gižietis pirko technikos, žemės. Augino visko: kviečių ir rapsų, runkelių ir kukurūzų, net grikių. Kilus neaiškumams cukrinių runkelių supirkimo sektoriuje, šios kultūros atsisakė. Visada turėjęs gerą verslininko nuojautą, ūkininkas ilgainiui tapo vienu iš dviejų rajono žemdirbių, valdančių didžiausius žemės plotus.

– Turėti kuo daugiau žemės nebuvo pagrindinis tikslas, – pasakojo A. Maksvytis. – Tiesiog daug skaičiuota, analizuota, investuota.



Spaudžia rapsų aliejų

Nuo 2005 metų ūkininkas pradėjo iš savo rapsų spausti aliejų ir tapo vieninteliu Lietuvoje, tokiu būdu perdirbančiu žaliavą. Tada grūdų ūkio modernizavimo ir rapsų perdirbimo projektas, kurio vertė – beveik 1,5 mln. litų, sulaukė ES struktūrinių fondų paramos.

Pilviškiuose buvo nupirktas bankrutavusios įmonės pastatas, sraigtiniai presai pirkti Slovakijoje. Per parą be sustojimo dirbanti aliejaus spaudykla perdirba 6 tonas rapsų, iš jų išspaudžia kiek daugiau nei 2 tonas aliejaus.



Laikmetis koreguoja

Už toną aliejaus 2006 metais bendrovė „Rapsoila“ ūkininkams mokėjo 1,6 tūkst. litų. Rapsų išspaudas parduodavo po 350 litų už toną. Dar gavo išmokas už energetinius augalus – apie 160 litų už toną rapsų, auginamų biodyzelino gamybai. Buvo verta turėti savo aliejinę.

Kadangi verslas sekėsi, planuota ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir imtis biodyzelino gamybos. Tokius planus skatino ir kylantis derlingumas. Tačiau pastarųjų mėnesių permainos ne tik sumažino optimizmą, bet ir verčia galvoti apie atsisakymą spausti aliejų.



Mąsto plačiai

– Visi „bizniai“ geri, kol jie „švieži“, – aiškino ūkininkas. – Šiandien didelio džiaugsmo iš to nėra. Sumažintos visos perdirbimo subsidijos. Šįmet net neaišku, iki kokio lygio jos mažės. Kai visi deklaruos supirktų rapsų kiekį, tada bus matyti, po kiek mums padalys. Jei gausime visai mažai, tai ir perdirbti neapsimokės. O ateityje, stebint visas tendencijas, gal daugiau naudos bus iš energetikos: šiaudų perdirbimo, vėjo jėgainių. Tik kol kas mūsų įstatymai nėra tobuli.

Gižietis sakė, kad visą ūkio plėtrą ir plotų dydį lėmė būtent ES parama. Kiek buvo įmanoma, tiek ir pasinaudota. Pasak A. Maksvyčio, jei viską būtų reikėję daryti savo lėšomis, procesas būtų užsitęsęs iki keliolikos metų.



Pasekė ir vaikai

Maksvyčių šeimoje tėvo pavyzdžiu pasekė ir du vaikai. 21 metų Tomas Maksvytis – jaunasis ūkininkas. Jis dirba per 100 ha žemės, iš jų 33 ha augina cukrinius runkelius (beje, vienintelis seniūnijoje). Likusiame plote auga rapsai, kviečiai.

Pastarąsias kultūras augina ir sesuo Karolina, kviečiams paskyrusi 42 ha plotą.

Namuose dar auga trylikametės dvynukės Gabrielė ir Jomantė.



Įsteigė asociaciją

Maksvyčiai neseniai įsteigė ir melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, kuriai vadovauja sūnus Tomas. Ūkininkai tikisi gauti maksimalią paramos sumą, viršijančią milijoną litų, mat laukuose – nemažos problemos su melioracijos įrenginiais. Savivaldybė viena šių problemų išspręsti nepajėgi, ir lėšos kiekvienais metais mažėja. Pasak A. Maksvyčio, yra tokių įrenginių, kurie laukuose pakloti dar 1957 metais ir praktiškai neveikia. Tad jei tik pasitaiko drėgnesni metai, nuimti derlių būna tiesiog neįmanoma. Iš tokių plotų susidaro nemažas žemės kiekis.

Kol kas vyksta paraiškų priėmimas. Pasak ūkininko, procesas užsitęs, nes reikės keleto mėnesių vertinimui atlikti, paskui ir vykdymas gali nusikelti tolyn. Kol nebus ištuštinti laukai, tol niekas nenorės, kad atliekant melioracijos darbus būtų išrausti pasėliai.



Tikisi gerų permainų

– Aišku, dėmesys šitai paramai didelis, nes prisidėti reikia tik 10 procentų, o tai nėra daug, – dėstė žemdirbys. – Ir nauda akivaizdi – tai dirbama žemė. Būtų sutvarkyti ne tik nuosavi, bet ir nuomojami plotai.

Maksvyčiai dalyvavo net dviejuose žemės konsolidacijos projektuose. Pasak ūkininko, nauda tikrai buvo, nes sujungta po keliolika greta vienas kito buvusių mažų sklypelių.

Gižietis tikisi, kad ateityje bus suvienodintos išmokos visoms ES šalims, nes esamomis sąlygomis labai sunku konkuruoti su užsieniečiais.

– Juk esame bendroje ES rinkoje, tad priversti konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais. Tačiau jiems mokesčiai mažinami, o mums keliami, – dėl ateities nerimavo ūkininkas. – Kuo daugiau dirbame, tuo mažiau gauname. Tai nėra teisinga.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas