„Santaka“ / Paprasčiausių lauko akmenų galia moteriai teikia ramybę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-27 08:10

Dalinkitės:  


Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė, nuo­lat ly­di­ma ka­lai­tės Ūlos, be sa­vo ak­me­nų ir jų tei­kia­mos ra­my­bės neį­si­vaiz­duo­ja gy­ve­ni­mo.

Autorės nuotr.


Paprasčiausių lauko akmenų galia moteriai teikia ramybę

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuo se­no žmo­nių ti­kė­ta, kad ak­me­nys tu­ri tam tik­rų ga­lių. Vie­ni su­tei­kia jė­gų, ki­ti gy­do li­gas, dar ki­ti su­ge­ba su­ras­ti ir „pri­trauk­ti“ mei­lę.

Šūs­nys kny­gų pri­ra­šy­ta apie įvai­rius bran­giuo­sius ak­me­nis, nu­ro­do­mos jų sa­vy­bės ir įta­ka žmo­nėms. Vie­ni lin­kę ti­kė­ti ta mis­ti­ne ga­lia, ki­ti tik pa­si­šai­po. Yra žmo­nių, ku­rie ma­no, kad bet ko­kie daik­tai, o ypač – na­tū­ra­lios kil­mės, tu­ri stip­rią ener­ge­ti­ką.

Ta­čiau vie­niems rei­kia vie­no­kios, ki­tiems – ki­to­kios, to­dėl bū­ti­na tin­ka­mai pa­si­rink­ti. Tos pa­čios nuo­mo­nės lai­ko­si ir Ke­tur­kai­my­je gy­ve­nan­ti Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė.



Mie­liau­si – lie­tu­viš­ki laukų rie­du­liai

Mo­ters na­muo­se – tik­ras ak­me­nų mu­zie­jus. Tik ne bran­gak­me­nių, o pa­pras­tų lau­ko rie­du­lių, ku­riuos į sa­vo na­mus ji ne­ša jau ne vie­nus me­tus.

Įdo­mios for­mos, spal­vų ir įvai­rių dy­džių ak­me­nys įkur­din­ti ne tik kie­me – ne­ma­žai jų su­ri­kiuo­ta ir kam­ba­riuo­se.

Iš ak­me­nų su­kur­tos įvai­rios kom­po­zi­ci­jos, ki­ti tie­siog il­si­si ant len­ty­nų, pa­lan­gių, su­sta­ty­ti du­be­nė­liuo­se.

– Tu­riu ak­me­nų iš Tur­ki­jos, Egip­to, ki­tų ša­lių, – pa­sa­ko­jo Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė. – Par­ve­žė jų vai­kai, pa­žįs­ta­mi. Tik nė­ra tie at­vež­ti­niai to­kie mie­li kaip Lie­tu­vos lau­kų ak­me­nys.



Sun­kius par­ve­ža vy­ras

Žmo­nos po­mė­giui vi­siš­kai pri­ta­ria ir vy­ras. Iš­gy­ve­nę kar­tu dau­giau nei pen­kias­de­šimt me­tų su­tuok­ti­niai vie­nas ki­tą įpra­to pa­lai­ky­ti ir gerb­ti.

Tad dar ūki­nin­kau­da­mas sa­vo lau­kuo­se Al­gi­man­tas Pa­liš­kis vis steng­da­vo­si par­vež­ti žmo­nai ko­kį nors ak­me­nį, ku­ris, jo aki­mis žiū­rint, at­ro­dė iš­skir­ti­nis. Kai ku­riuos vy­riš­kiui te­ko trauk­ti iš že­mės su tech­ni­ka, nes di­de­lio ir sun­kaus rie­du­lio pa­kel­ti vie­nas neįs­teng­da­vo.

Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ak­me­nys jai tei­kia ypa­tin­gą at­si­pa­lai­da­vi­mą. Tą lau­ko rie­du­lį, ku­ris jai įvai­riais gy­ve­ni­mo mo­men­tais rei­ka­lin­gas, mo­ters ran­ka tarp dau­ge­lio tar­si su­si­ran­da pa­ti.

– Pa­lai­kau ran­ko­se, pa­var­tau, pa­si­ne­šio­ju ki­še­nė­je – ir praei­na sun­ku­mas, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė. – Bū­da­vo, kad ir ran­ki­nė­je ak­me­nų ne­šio­da­vau­si. Esu jų par­si­ve­žu­si iš įvai­rių vie­tų, iš šven­to­vių.



Tu­ri sa­vo me­to­dą

Ak­mens ener­ge­ti­ką ir tin­ka­mu­mą sau pa­čiai Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė nu­sta­to pa­nau­do­da­ma kal­nų kriš­to­lo svam­ba­lė­lį, pa­ka­bin­tą ant na­tū­ra­lios, jū­ros iš­plau­tos me­džio ša­ke­lės.

Jei kriš­to­lo ga­ba­lė­lis švy­tuo­ja jos link, va­di­na­si, ak­muo mo­te­riai tin­ka. Yra to­kių ak­me­nų, ku­rie tar­si ne­gy­vi, ir švy­tuok­lė ties jais vi­sai ne­ju­da.

Ką reiš­kia, kai kriš­to­las blaš­ko­si į vi­sas pu­ses ar su­ka­si ap­lin­kui, J. Pa­liš­kie­nė sa­kė dar neiš­siaiš­ki­nu­si.

Su šia sa­va­dar­be švy­tuok­le pa­šne­ko­vė teigė iš­ti­rian­ti ir mais­tą, ir ki­tus daik­tus. Sa­vo ty­ri­mais ji lin­ku­si ti­kė­ti, nors ki­tiems sa­vo me­to­do nei siū­lo, nei per­ša.



Vy­rui ak­me­nys ne­truk­do

Pak­laus­tas, ar jam na­muo­se ne­truk­do žmo­nos ak­me­nys, Al­gi­man­tas Pa­liš­kis tik juo­kė­si: „O ką čia truk­dys, juk vie­tos yra, te­gul... Svar­bu, kad jai pa­tin­ka.“

Žmo­gus su pa­si­di­džia­vi­mu ro­dė, ko­kį ypa­tin­gą ak­me­nį ra­do žmo­na: at­vė­rus jo vi­du­je yra dar vie­nas ak­muo.

Taip pat Al­gi­man­tas di­džia­vo­si jos su­kur­to­mis ak­me­nų kom­po­zi­ci­jo­mis su kriauk­le­lė­mis, džio­vin­tu jū­rų ežiu, su­džiū­vu­sia var­ly­te. Vyras net­gi pa­ro­dė iš nu­vir­tų kau­lų pa­da­ry­tą ka­tę.



Tu­ri sa­vo šven­to­vę

Ap­ro­džiu­si sa­vuo­sius ak­me­nų lo­bius, Ju­li­ja Pa­liš­kie­nė pa­kvie­tė į ypa­tin­gą vie­tą, kur ji sa­kė pra­lei­džian­ti ne­ma­žai lai­ko.

Mo­te­ris nu­ve­dė į ne­di­de­lį, bet švie­sų kam­ba­rė­lį su įreng­tu al­to­riu­mi. Ant jo sto­vin­ti Ma­ri­jos skulp­tū­ra pa­puoš­ta įvai­rias­pal­vė­mis gė­lė­mis, sta­las ap­kai­šy­tas lem­pu­čių gir­lian­do­mis ir ki­to­kio­mis puoš­me­no­mis. Įjun­gu­si iš­mo­nin­gai įreng­tą ap­švie­ti­mą, J. Pa­liš­kie­nė su mal­dak­ny­ge ran­ko­se čia sa­kė­si kas­dien pra­lei­džian­ti da­lį lai­ko. Tai duo­da jai ge­ros ener­gi­jos ir švie­sių min­čių nau­jai die­nai.

Užau­gi­nę dvi duk­ras su­tuok­ti­niai sa­kė gy­ve­nan­tys taip, kad nie­kam ne­kliū­tų ir kad jiems abiem bei ar­ti­mie­siems bū­tų ge­ra na­muo­se, ku­riuo­se Pa­liš­kiai kar­tu pra­lei­do jau pu­sę am­žiaus.



Su­gal­vo­ta in­dė­nų

Spe­cia­lis­tai tei­gia, jog ak­me­nų te­ra­pi­ja yra iš se­no­vės at­ke­lia­vęs gy­dy­mo me­to­das. Ma­no­ma, kad jį iš­to­bu­li­no ir pla­čiai nau­do­jo in­dė­nai.

Dau­ge­lį me­tų gy­dy­mas ak­me­ni­mis bu­vo už­mirš­tas. Ir tik apie 1994 me­tus vie­nas ma­sa­žuo­to­jas iš Ari­zo­nos akmenų terapiją pri­kė­lė nau­jam gy­ve­ni­mui. Vė­liau šis gydymo metodas pa­pli­to Eu­ro­po­je, ypač Pran­cū­zi­jo­je, iš kur ne­se­niai at­ke­lia­vo ir į Lie­tu­vą.

Ak­me­nų te­ra­pi­jos es­mė – vi­siš­kas at­si­pa­lai­da­vi­mas, pa­de­dan­tis įveik­ti ne tik stre­są, bet ir chro­niš­kas bei ūmias li­gas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas