„Santaka“ / Mokykla kiekvieną lapkritį alsuoja poetės S. Nėries dvasia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-20 09:15

Dalinkitės:  


Vyresniųjų klasių mokinių kompozicija atskleidė dramatiškas poetės dyvenimo puses.

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr.


Mokykla kiekvieną lapkritį alsuoja poetės S. Nėries dvasia

Žvar­būs lapk­ri­čio vė­jai dras­ko už­si­li­ku­sius me­džių la­pus, dulks­no­jan­tys lie­tūs ne­pa­liau­ja­mai virk­do šla­pias gat­ves, ūka­no­tos die­nos be­re­gint virs­ta tam­siais va­ka­rais... Ne­pai­sant vi­suo­ti­nį liū­de­sį ke­lian­čio drėg­no ru­dens nuo­tai­kų, Sa­lo­mė­jos Nė­ries pa­grin­di­nė mo­kyk­la vėl, kaip ir kas­me­t lapk­ri­tį, ima al­suo­ti poe­tės S. Nė­ries dva­sia.

Šie­met – 105-osios poe­tės gi­mi­mo me­ti­nės. Šis S. Nė­ries gim­ta­die­nis mo­kyk­los bend­ruo­me­nei iš­skir­ti­nis. Ne tik gra­ži su­kak­tis, bet ir pa­si­kei­tęs mo­ki­nių kon­tin­gen­tas ska­ti­no ieš­ko­ti nau­jų bū­dų, kaip kas­kart su­grįž­ti prie poe­tės, jos kū­ry­bos.

Tik šie­met mū­sų mo­kyk­lo­je pra­dė­ju­si mo­ky­tis 8e kla­sės mo­ki­nė Pau­li­na Vik­ta­žen­ty­tė, pa­ti ak­ty­viai da­ly­va­vu­si poe­tei skir­tuo­se ren­gi­niuo­se, ste­bė­ju­si drau­gų pa­si­ro­dy­mus, džiau­gė­si: „Aš nau­jo­kė šio­je mo­kyk­lo­je, bet esu su­ža­vė­ta ren­gi­nių gau­sa ir įvai­ro­ve. Nus­te­bi­no žiū­ro­vų dė­me­sin­gu­mas ir draus­mė.“

Aš­tun­to­kė ste­bė­jo­si ne vel­tui. Šie­met prie S. Nė­ries sten­gė­si su­grįž­ti ypač daug moks­lei­vių, iš­ra­din­gai va­do­vau­ja­mų ta­len­tin­gų mo­ky­to­jų li­tua­nis­tų. Vi­sa sa­vai­tė bu­vo skir­ta poe­tės at­mi­ni­mui. Kiek­vie­ną die­ną vy­ko vis ki­tas li­te­ra­tū­ri­nis ren­gi­nys, ku­ria­me da­ly­va­vo skir­tin­gos kla­sės.

Sa­vai­tės pra­džio­je pir­mie­ji S. Nė­rį pri­si­mi­nė mū­sų jau­niau­sie­ji – penk­to­kai, ste­bė­da­mi mo­ky­to­jos V. Kriš­čiū­nie­nės (jai tal­ki­no mo­ky­to­ja G. Mel­ny­kai­tė) pa­reng­tą kom­po­zi­ci­ją „Mū­sų die­nos – lyg pie­nės žy­dė­ji­mas“. Skai­to­vai – Am­ži­nin­kai su­bti­liai pri­si­lie­tė prie įspū­din­giau­sių poe­tės biog­ra­fi­jos aki­mir­kų, ei­lė­raš­čių po­smai, ins­ce­ni­zuo­tos „Eg­lės – žal­čių ka­ra­lie­nės“ sce­nos švel­niai su­si­lie­jo su et­nog­ra­fi­nio po­bū­džio dai­no­mis, smui­ko, bir­by­nės, kla­si­ki­nės mu­zi­kos skam­bė­ji­mu. O juk ir pa­ti Sa­lo­mė­ja bu­vo taip ar­ti liau­dies dai­nos, taip my­lė­jo mu­zi­ką.

Ant­ra­die­nį mo­kyk­los sa­lė­je bū­ria­vo­si 8–10 kla­sių moks­lei­viai. Aš­tun­to­kai sa­vo drau­gams pa­ro­dė li­te­ra­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją „Jau­nys­tė – kaip aguo­nos žy­di di­de­liais rau­do­nais žie­dais“. Ją pa­ruo­šė mo­ky­to­ja R. Bu­zai­tie­nė. Be­lie­ka ste­bė­tis, kaip su­ma­niai pa­si­nau­do­ta in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bė­mis. Pir­miau­sia aš­tun­to­kų dė­me­sį pri­kaus­tė pa­čių mo­ki­nių nu­fil­muo­tas in­ter­viu, ku­ria­me bend­ra­moks­lių bu­vo klau­si­nė­ja­ma, ką jie ži­no apie S. Nė­rį. Sce­no­je gė­lių (jas taip mė­go pa­ti Sa­lo­mė­ja) žied­la­piais be­si­sklei­džiant poe­tės ly­ri­kai, die­no­raš­čio min­tims, ek­ra­ne at­gi­ju­si S. Nė­ris (aš­tun­to­kė P. Vik­ta­žen­ty­tė) vaikš­čio­jo po gim­tas poe­tės vie­tas, po Vil­ka­viš­kio kam­pe­lius, ku­rie bu­vo bran­gūs Sa­lo­mė­jai.

De­vin­to­kai ir de­šim­to­kai pa­do­va­no­jo mo­ky­to­jos R. Šli­vins­kie­nės pa­reng­tą kom­po­zi­ci­ją „Kiek kar­tų ant be­dug­nės kraš­to pei­lio aš­me­nim – ir lik­ti šia­pus“. Ši kom­po­zi­ci­ja priar­ti­no žiū­ro­vus prie dra­ma­tiš­ko­sios poe­tės gy­ve­ni­mo pu­sės. „Eg­lės – žal­čių ka­ra­lie­nės“ tra­giš­ki mo­ty­vai su­skam­bo skai­to­vų lū­po­se am­ži­no­mis tie­so­mis apie iš­da­vys­tę, kan­čią, iš­ti­ki­my­bę, mei­lę, są­ži­nę. Su­lai­kę kva­pą vy­riau­sie­ji mo­ki­niai ste­bė­jo mir­tį le­mian­tį de­vy­nių bro­lių šo­kį, su­ma­niai įpin­tą fa­ky­ro (žal­čio Žil­vi­no) pa­si­ro­dy­mą. Pui­kia dek­la­muo­ja­mų žo­džių iliust­ra­ci­ja ta­po mer­gi­nų dai­nos, pa­ruoš­tos mu­zi­kos mo­ky­to­jų E. Lin­ke­vi­čie­nės ir A. Dau­gė­lai­tės. Ne­pa­mirš­ta­mą kom­po­zi­ci­ją, su­ža­vė­ju­sią vi­sus žiū­ro­vus, pa­ren­gė il­ga­me­tė šo­kių mo­ky­to­ja E. Be­ke­ry­tė. Mo­ky­to­jai R. Šli­vins­kie­nei pa­dė­ko­jus už žiū­ro­vų su­pra­tin­gu­mą, vi­sa sa­lė pa­dai­na­vo S. Nė­ries „Die­me­džiu žy­dė­siu“.

Tre­čia­die­nis bu­vo skir­tas šeš­to­kams. Mo­ky­to­ja J. Svo­tai­tė (jai pa­dė­jo mo­ky­to­ja A. Fe­ren­cie­nė) vi­sus nu­si­ve­dė S. Nė­ries gy­ve­ni­mo ta­kais. Ste­bė­da­mi li­te­ra­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją „Vėl at­si­dū­riau bur­tų pa­sau­ly...“ šeš­to­kai klau­sė­si poe­tės biog­ra­fi­jos fak­tų, die­no­raš­čio pus­la­piuo­se at­skleis­tų įspū­džių. Švie­siau­sius ir skau­džiau­sius pri­si­mi­ni­mus iliust­ra­vo gau­sios fo­tog­ra­fi­jos, skam­bė­jo kank­lės, dai­nos, lyg žve­jo duk­ros su­ko­si šo­kė­jos (mo­ky­to­ja S. Jan­kie­nė), tar­si iš praei­ties pra­bil­da­vo pa­ti poe­tė – mo­ki­nu­kė, skai­tan­ti S. Nė­ries ei­les.

Ty­li pa­žin­tis su S. Nė­ri­mi vy­ko gim­to­sios kal­bos, kla­sių va­lan­dė­lių me­tu. Vi­sos kla­sės tu­rė­jo ga­li­my­bę ap­si­lan­ky­ti mo­kyk­lo­je esan­čia­me poe­tės mu­zie­ju­je, da­ly­vau­ti ne­tra­di­ci­nė­se li­te­ra­tū­ros pa­mo­ko­se. Daž­na kla­sė ap­lan­kė S. Nė­ries tė­viš­kę Al­vi­te, jos sū­naus Sau­liaus Bu­čo ka­pą. 8c kla­sė, ly­di­ma auk­lė­to­jos G. Mel­ny­kai­tės ir bib­lio­te­kos ve­dė­jos Z. Ma­tu­lai­tie­nės, ap­si­lan­kė Pa­le­mo­ne, poe­tės na­me – me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je, pa­ry­mo­jo prie jos ka­po Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nė­se. „No­ri­si verk­ti“, – da­li­jo­si įspū­džiais vie­na aš­tun­to­kė, už­vė­ru­si na­me­lio Pa­le­mo­ne du­ris.

Sma­gu, kad sa­lo­mė­jiš­ka dva­sia sklan­do mo­kyk­lo­je, sma­gu, kad mo­ki­niams šie ren­gi­niai ne­bu­vo tik dar vie­nas pri­va­lo­mas pa­sė­dė­ji­mas sa­lė­je. Iš tie­sų nu­ste­bi­no ir jau­nes­nių­jų, ir ypač – vy­res­nių­jų bran­dus po­žiū­ris, su­si­do­mė­ji­mas ir rim­tis. Va­di­na­si, tai, ką da­ro­me, da­ro­me tei­sin­gai. Sa­lo­mė­jos vė­lės glo­bo­ja­mi sten­gia­mės bū­ti iš­ti­ki­mi jos at­mi­ni­mui ir bran­gin­ti tai, kas bu­vo bran­gu ir poe­tei.

Res­pub­li­kos mo­kyk­lų, su­si­ju­sių su poe­tės Sa­lo­mė­jos Nė­ries var­du, su­si­ti­ki­mas šiais me­tais vyko Kau­ne, Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.



Ri­ta LO­ZO­RAI­TIE­NĖ

Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries pa­grin­di­nės mo­kyk­los

gim­to­sios kal­bos mo­ky­to­ja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas