„Santaka“ / Dažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)v

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-20 09:12

Dalinkitės:  


Dažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)v

Kas yra gri­po A(H1N1)v vi­ru­sas? Gri­po A(H1N1)v vi­ru­sas – tai nau­jas gri­po vi­ru­so po­ti­pis, su­ke­lian­tis žmo­nių su­si­rgi­mus. Jo su­dė­ty­je yra kiau­lių, paukš­čių ir žmo­nių gri­po vi­ru­so ge­nų seg­men­tų. To­kios su­dė­ties gri­po vi­ru­sas dar nie­ka­da anks­čiau ne­bu­vo nu­sta­ty­tas.



Kuo ski­ria­si pan­de­mi­nis A(H1N1)v gri­pas nuo kiau­lių gri­po?

Kiau­lių gri­pas – ūmi kiau­lių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­ga, su­kel­ta A ti­po gri­po vi­ru­so. Kiau­lių mir­tin­gu­mas nuo šio gri­po yra ma­žas, kiau­lės pa­pras­tai pa­sveiks­ta per 7–10 die­nų. Kiau­lių kil­mės gri­po vi­ru­sas su­ke­lia in­fek­ci­ją lau­ki­niams ir na­mi­niams paukš­čiams, ark­liams ir žmo­nėms. Tarp rū­šių vi­ru­sas per­duo­da­mas re­tai. Iki šiol iš kiau­lių bu­vo iš­skir­ti 3 gri­po A vi­ru­so po­ti­piai: H1N1, H1N2 ir H3N2.

Žmo­nių su­si­rgi­mai kiau­lių gri­pu nu­sta­to­mi epi­zo­diš­kai nuo XX a. šeš­to­jo de­šimt­me­čio. Daž­niau­siai juo sir­go žmo­nės, tu­rin­tys tie­sio­gi­nį kon­tak­tą su kiau­lė­mis (pvz., dir­ban­tys kiau­lių fer­mo­se ir pan.). Iš vi­so nuo 1958 m. Eu­ro­po­je už­re­gist­ruo­ta 17 to­kių at­ve­jų.

Pa­žy­mė­ti­na, kad kiau­lių gri­pas ne­per­duo­da­mas žmo­gaus žmo­gui. O gri­pu A(H1N1)v ser­gan­tis žmo­gus už­kre­čia ki­tus žmo­nes.



Ko­kie gri­po A(H1N1)v simp­to­mai?

Simp­to­mai pa­na­šūs į įpras­to se­zo­ni­nio gri­po su­ke­lia­mus simp­to­mus: karš­čia­vi­mas, ko­su­lys ar slo­ga, gerk­lės skaus­mas, ga­li­mi rau­me­nų ir gal­vos skaus­mai, šaltk­rė­tis, nuo­var­gis, vė­mi­mas ar vi­du­ria­vi­mas (šie simp­to­mai nė­ra įpras­ti ser­gant se­zo­ni­niu gri­pu, ta­čiau pa­si­reiš­kia da­liai ser­gan­čių­jų pan­de­mi­niu gri­pu). Re­tais at­ve­jais ser­gant gri­pu ga­li iš­si­vys­ty­ti sun­kios komp­li­ka­ci­jos, net jei ne­ser­ga­ma jo­kio­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis. Pan­de­mi­niu gri­pu A(H1N1)v už­si­kre­čia­ma taip pat kaip ir se­zo­ni­niu gri­pu: oro la­še­li­niu ke­liu, kai ser­gan­tis žmo­gus ko­si ar čiau­di, ne­tie­sio­giai per ap­lin­kos daik­tus ar per ne­šva­rias ran­kas.



Kaip il­gai ser­gan­tis žmo­gus ga­li už­krės­ti ki­tus?

Pan­de­mi­nio gri­po A(H1N1)v in­ku­ba­ci­nis pe­rio­das (lai­ko­tar­pis nuo už­si­krė­ti­mo iki su­si­rgi­mo) trun­ka nuo vie­nos iki sep­ty­nių die­nų. Ser­gan­tis suau­gęs žmo­gus ga­li už­krės­ti ki­tus apie pen­kias die­nas nuo su­si­rgi­mo pra­džios. Vai­kams už­kre­čia­mu­mo lai­ko­tar­pis, ma­no­ma, trun­ka 7 die­nas. Ta­čiau po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gu ser­gan­ty­sis lai­ko­mas tol, kol jam pa­si­reiš­kia gri­po simp­to­mai.

Gri­po A(H1N1)v, kaip pan­de­mi­nio gri­po vi­ru­so, pli­ti­mą le­mia tai, kad di­džio­ji da­lis žmo­nių ne­tu­ri jo­kio imu­ni­te­to šiam vi­ru­sui (ki­taip nei se­zo­ni­niam gri­pui, ku­riam kiek­vie­nais me­tais tam tik­ra da­lis žmo­nių įgy­ja imu­ni­te­tą).

Gri­po pan­de­mi­jos me­tu di­džio­ji da­lis ser­gan­čių­jų ser­ga leng­vo­mis for­mo­mis, da­lis žmo­nių ga­li net ir ne­tu­rė­ti jo­kių gri­po simp­to­mų. Ta­čiau ne­di­de­lei ser­gan­čių­jų da­liai iš­si­vys­to sun­kios gri­po for­mos ir komp­li­ka­ci­jos, ga­li­mi mir­ties at­ve­jai.



Ar yra vak­ci­nų, ku­rio­mis ga­li­ma skie­py­tis nuo gri­po A(H1N1)v?

Pan­de­mi­nio gri­po A(H1N1)v vak­ci­nos jau re­gist­ruo­tos ke­lio­se ša­ly­se: Aust­ra­li­jo­je, Ki­ni­jo­je, JAV. Eu­ro­pos Są­jun­go­je po tei­gia­mo Me­di­ci­ni­nių pro­duk­tų, skir­tų nau­do­ti žmo­nėms, ko­mi­te­to moks­li­nio įver­ti­ni­mo Eu­ro­pos vais­tų ver­ti­ni­mo agen­tū­ro­je (EMEA) už­re­gist­ruo­tos trys pan­de­mi­nio gri­po vak­ci­nos: „Focetria®“ (ga­min­to­jas „No­var­tis“), „Pandemrix®“ (ga­min­to­jas „Gla­xoS­mithK­li­ne“) ir „Celvapan®“ (ga­min­to­jas „Bax­ter“).



Ar se­zo­ni­nio gri­po vak­ci­na ap­sau­go nuo pan­de­mi­nio gri­po A(H1N1)v?

Nors esa­ma kai ku­rių pa­na­šu­mų tarp se­zo­ni­nio gri­po A(H1N1), ku­rio an­ti­ge­nų yra se­zo­ni­nio gri­po vak­ci­nos su­dė­ty­je, ir pan­de­mi­nio gri­po vi­ru­sų, ta­čiau se­zo­ni­nio gri­po vak­ci­na neap­sau­go nuo pan­de­mi­nio gri­po A(H1N1)v.



Ar gri­pas A(H1N1) iš­gy­do­mas?

Iki šiol di­džio­ji da­lis su­si­rgi­mų gri­pu A(H1N1)v pa­si­reiš­kė leng­vo­mis kli­ni­ki­nė­mis for­mo­mis, kai pa­sveiks­ta­ma sa­vai­me. Gri­pas A(H1N1)v ga­li bū­ti gy­do­mas an­ti­vi­ru­si­niais vais­tais (neu­ra­mi­ni­da­zės in­hi­bi­to­riais), ku­rie pa­leng­vi­na simp­to­mus ir su­trum­pi­na li­gos truk­mę. An­ti­vi­ru­si­niai vais­tai yra svar­būs gy­dant sun­kias li­gos for­mas.



Ar vi­ru­sas ga­li bū­ti at­spa­rus an­ti­vi­ru­si­niam gy­dy­mui?

Ke­lio­se ša­ly­se bu­vo už­re­gist­ruo­ta at­ve­jų, kai pan­de­mi­nio gri­po A(H1N1)v vi­ru­sas bu­vo at­spa­rus an­ti­vi­ru­si­niam gy­dy­mui. Ta­čiau iki šiol tai bu­vo tik pa­vie­niai at­ve­jai ir ma­no­ma, kad šio vi­ru­so po­ti­pio žmo­gus žmo­gui ne­per­duo­da.



Ką tu­rė­tu­me da­ry­ti, kad neuž­sik­rės­tu­me?

Sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo už­si­krė­ti­mo ūmio­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, tarp jų – ir gri­pu, yra re­ko­men­duo­ja­mos kas­die­nės įpras­ti­nės prie­mo­nės. Daž­nai plau­ki­te ran­kas su mui­lu ir van­de­niu (ne­sku­bė­ki­te, tai tu­rė­tų truk­ti ne trum­piau kaip dvi­de­šimt se­kun­džių) ar­ba va­ly­ki­te jas, ypač nu­si­ko­sė­ję ar nu­si­čiau­dė­ję, su de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nė­mis, ku­rių su­dė­ty­je yra al­ko­ho­lio.

Sten­ki­tės iš­sau­go­ti ge­rą bend­rą svei­ka­tos būk­lę, ge­rai iš­si­mie­go­ki­te, bū­ki­te fi­ziš­kai ak­ty­vūs, rū­pin­ki­tės psi­chi­ne svei­ka­ta, val­dy­ki­te stre­są, ger­ki­te daug skys­čių ir val­gy­ki­te vi­sa­ver­tį mais­tą.

Sten­ki­tės ne­lies­ti pa­vir­šių, ku­rie ga­li bū­ti už­terš­ti gri­po vi­ru­su. Ven­ki­te lies­ti ran­ko­mis akis, no­sį ar bur­ną, nes vi­ru­sai daž­nai plin­ta, kai žmo­gus pa­lie­čia ką nors, kas už­terš­ta mik­ro­bais, o po to lie­čia sa­vo akis, no­sį ar bur­ną. Ven­ki­te kon­tak­tų su ser­gan­čiais žmo­nė­mis ir ma­si­nių žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­tų.



Ko­kios as­me­nų gru­pės tu­ri di­des­nę ri­zi­ką su­si­rgti sun­kio­mis gri­po for­mo­mis?

Ma­ža da­lis iš už­si­krė­tu­sių­jų pan­de­mi­niu gri­pu sir­go sun­kio­mis li­gos for­mo­mis, tam tik­ra jų da­lis bu­vo gy­do­mi li­go­ni­nė­se, kai ku­rie iš jų mi­rė, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kad me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta.

Dau­giau­siai tai bu­vo žmo­nės, pri­klau­san­tys ri­zi­kos gru­pėms: ser­gan­tys dia­be­tu, šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­go­mis, lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, tu­rin­tys di­de­lį nu­tu­ki­mo laips­nį, nėš­čios mo­te­rys, ma­ži vai­kai (ypač iki 2 me­tų am­žiaus).

Pa­žy­mė­ti­na, kad re­tais at­ve­jais sun­kio­mis li­gos for­mo­mis sir­go ar net mi­rė anks­čiau bu­vę vi­siš­kai svei­ki žmo­nės. To­kių at­ve­jų už­re­gist­ruo­ta ir Eu­ro­po­je.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas