|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-08-05 16:59
|
|
|
Šiaudai laukuose – trąša ar rūpestis
Prasidėjo javapjūtė. Grūdus superkančių organizacijų, pavienių prekeivių yra, o šiaudai beveik
niekam nereikalingi. Jie tampa našta ūkininkui.
Yra įvairių šios problemos sprendimo būdų. Žemdirbišku požiūriu vienas naudingiausių būdų būtų
juos susmulkinti, tolygiai paskleisti ir įterpti į dirvą. Taip išsisprendžiama jų problema, atsiranda
galimybė praturtinti dirvas organine medžiaga. Gerai, jei ant kombainų sumontuoti smulkintuvai. Kiti
ūkininkai smulkina specialiais prikabinamais smulkintuvais, dar kiti – lėkštėmis. Tuo pačiu ir įterpti į
dirvą.
Susmulkintus šiaudus reikėtų sekliai įterpti, po to išberti azoto trąšas.
Tam tiktų lėkštės ar strėliniai purentuvai. Dirvoje esantys mikroorganizmai suardys šiaudus, jeigu
ten jiems bus pakankamai maisto.
Pagrindinis maisto šaltinis mikroorganizmams yra azotas. Jei neišbersime 1 tonai šiaudų 10
kilogramų azoto, tai mikroorganizmai azotą pasiims iš dirvožemio. Šiuo atveju gausime priešingą
rezultatą, tai yra dirvožemio derlingumas bus mažinamas.
Jei dirvožemyje mažai humuso, jis nualintas, aparus šiaudai tartum užkonservuojami, o kitą rudeni
ardami išversime beveik nepakitusius tuos pačius šiaudus į dirvos paviršių, o su jais ir ligų pradus.
Jei žieminių kviečių grūdų derlingumas – 7 t/ha, tai šiaudų gausime 8,4 t/ha. Žieminiams javams
šis santykis bus 1:1,2, o vasarojui 1:1. Pagal grūdų derlingumą apsiskaičiuosime, kiek reikėtų išberti
azoto trąšų 1 ha, norint turėti naudos.
Kęstutis BUKAUSKAS
LŽŪKT Vilkaviškio biuro
konsultantas augalininkystei
Prasidėjo javapjūtė. Grūdus superkančių organizacijų, pavienių prekeivių yra, o šiaudai beveik niekam nereikalingi. Jie tampa našta ūkininkui.
Yra įvairių šios problemos sprendimo būdų. Žemdirbišku požiūriu vienas naudingiausių būdų būtų juos susmulkinti, tolygiai paskleisti ir įterpti į dirvą. Taip išsisprendžiama jų problema, atsiranda galimybė praturtinti dirvas organine medžiaga. Gerai, jei ant kombainų sumontuoti smulkintuvai. Kiti ūkininkai smulkina specialiais prikabinamais smulkintuvais, dar kiti – lėkštėmis. Tuo pačiu ir įterpti į dirvą.
Susmulkintus šiaudus reikėtų sekliai įterpti, po to išberti azoto trąšas. Tam tiktų lėkštės ar strėliniai purentuvai. Dirvoje esantys mikroorganizmai suardys šiaudus, jeigu ten jiems bus pakankamai maisto.
Pagrindinis maisto šaltinis mikroorganizmams yra azotas. Jei neišbersime 1 tonai šiaudų 10 kilogramų azoto, tai mikroorganizmai azotą pasiims iš dirvožemio. Šiuo atveju gausime priešingą rezultatą, tai yra dirvožemio derlingumas bus mažinamas.
Jei dirvožemyje mažai humuso, jis nualintas, aparus šiaudai tartum užkonservuojami, o kitą rudeni ardami išversime beveik nepakitusius tuos pačius šiaudus į dirvos paviršių, o su jais ir ligų pradus.
Jei žieminių kviečių grūdų derlingumas – 7 t/ha, tai šiaudų gausime 8,4 t/ha. Žieminiams javams šis santykis bus 1:1,2, o vasarojui 1:1. Pagal grūdų derlingumą apsiskaičiuosime, kiek reikėtų išberti azoto trąšų 1 ha, norint turėti naudos.
Kęstutis BUKAUSKAS
LŽŪKT Vilkaviškio biuro konsultantas augalininkystei
Publikuota: 2005-08-05 16:59:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|