|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-08-05 16:54
Kasmet pasaulyje hepatitu A (kitaip dar vadinamu gelta), užsikrečia apie 1,4 milijono žmonių. Tai virusinė liga, sukelianti kepenų uždegimą, kurio pasekmes žmogus gali jausti net visą gyvenimą. Kartais ši infekcija gali sukelti žaibinį hepatitą, kuris dažnai tampa mirties priežastimi arba prireikia persodinti kepenis. Veiksmingų vaistų nuo hepatito A nėra. Hepatitas A – viena dažniausių keliautojų tykančių užkrečiamųjų ligų. Juo itin lengvai užsikrečiama per infekuotą maistą ar vandenį, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais ar indais su virusu užsikrėtusiu žmogumi. Galime net nepastebėti, kad kelionės metu sutiktas žmogus serga šia liga. Hepatito A simptomai: karščiavimas, gelsva oda, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas ir šviesios išmatos. Kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms, ypač vaikams, jokie simptomai nepasireiškia. Šis virusas yra labai atsparus įvairiems išorės veiksniams, todėl ilgam išlieka gyvybingas ant įvairių paviršių, net jūros vandenyje. Todėl net gyvendamas prabangiame viešbutyje bei valgydamas tik restoranuose keliautojas nėra saugus – juk niekada nežinome, ar švariomis rankomis buvo gamintas patiektas maistas, ar į mūsų gėrimą neįmestas nevirinto infekuoto vandens kubelis, ar gurkšteltas vanduo besimaudant jūroje, baseine nebuvo užkrėstas hepatito A virusu. Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, išskyrus porą Šiaurės Amerikos, Šiaurės Europos šalių, Japoniją bei Australiją. Didelis pavojus parsivežti hepatitą A iš taip pamėgtų Egipto, Tuniso, Turkijos, Tailando. Šia infekcija galima užsikrėsti ir Viduržemio jūros baseino šalyse. Šių metų vasarį iš Vilniaus infekcinės ligoninės į namus sugrįžo nuo hepatito A gydyta vilkaviškietė, užsikrėtusi šia liga kelionės po Egiptą metu. Neseniai kita pacientė, taip pat grįžusi iš Egipto, nuo itin sunkios hepatito A formos gydyta Panevėžio infekcinėje ligoninėje. Lietuvoje pastaraisiais metais sergamumas šia liga nėra didelis. Tai reiškia, kad hepatitui A neturinčių imuniteto žmonių kasmet daugėja, ir net keli pavieniai atvejai gali sukelti infekcijos protrūkį. Būtent taip atsitinka kitose Europos šalyse, kuriose užsikrėtimo hepatito A virusu rizika visiškai maža. Pavyzdžiui, praeitais metais Belgijoje užfiksuoto hepatito A protrūkio metu susirgo 252 žmonės, kaip įtariama, virusu užsikrėtę per maistą. Vokietijoje vien po kelionės į Egiptą hepatitu A susirgo 219 turistų. Italijoje fiksuotas vienas didžiausių hepatito A protrūkių, kuomet susirgo 615 žmonių, valgiusių jūros moliuskus. Lengviausias būdas apsaugoti save bei savo artimuosius nuo šios užkrečiamosios ligos – pasiskiepyti. Hepatito A vakcina „Havrix™“ galima skiepyti suaugusius ir vaikučius nuo metų amžiaus. Jau po 14 dienų nuo pirmosios vakcinos dozės įgyjamas imunitetas šiai infekcijai. Po 6–12 mėn. įskiepijus antrąją vakcinos dozę imunitetas išlieka iki 25 metų. Hepatitas B – dar grėsmingesnė liga. Per metus ji nusineša per milijoną gyvybių. Užsikrėtus ir susirgus hepatitu B, liga prasideda palaipsniui: iš pradžių pasireiškia apetito stoka, pilvo negalavimai, pykinimas, vėmimas, sąnarių skausmai, bėrimas, o vėliau, kai kuriais atvejais, prasideda gelta. Nuo šios ligos miršta maždaug 1 proc. susirgusių suaugusiųjų. Kai kuriems suaugusiems išsivysto chroniškas hepatitas B, kuris po tam tikro laiko gali sukelti kepenų cirozę arba vėžį. Hepatito B virusu užsikrečiama per kraują, seiles, kitus organizmo skysčius. Tai gali atsitikti nesaugių lytinių santykių metu, gydantis akupunktūra, medicininių ir stomatologinių procedūrų metu, darantis tatuiruotes, manikiūrą, perpilant infekuoto donoro kraują. Hepatitas B paplitęs daugelyje pasaulio šalių, ypač Afrikoje ir Azijoje. Patikimas ir vienas iš efektyviausių būdų išvengti šios infekcijos – skiepai. Keliautojams, nusprendusiems pasiskiepyti ir nuo hepatito A, ir nuo hepatito B, siūloma sumažinti injekcijų skaičių ir pasiskiepyti kombinuota hepatito A ir hepatito B vakcina „Twinrix™“, kuri ilgam ir efektyviai apsaugos nuo šių abiejų ligų. Dar viena keliautojų liga – vidurių šiltinė. Šia liga kasmet užsikrečia 16 milijonų žmonių, iš kurių 600 tūkst. miršta. Rizika užsikrėsti vidurių šiltine yra visame pasaulyje, ypač Indijoje, Azijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Afrikoje. Dažniausiai užsikrečiama dėl nepakankamos maisto higienos ir prastų sanitarijos sąlygų. Išvengti rizikos galima laiku pasiskiepijus. Vakcina „Typherix™“ apsaugos nuo šios infekcijos ne tik kelionės metu, bet dar keleriems metams. Gerai prisimename animacinio filmuko herojų – geltonąjį begemotuką, kuris bijojo skiepų ir susirgo gelta. Šią pamokančią istoriją vertėtų prisiminti besiruošiantiems į kelionę. Prieš kelionę pasikonsultuokite su gydytoju, pasiskiepykite nuo užkrečiamųjų ligų ir parsivežkite tik malonių kelionės įspūdžių. Norintys skiepytis gali kreiptis į Vilkaviškio PSPC skiepų kabinetą arba telefonais 60 123, 60 131. Angelija BAKŠIENĖ Gydytoja Publikuota: 2005-08-05 16:54:17 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|