Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-05 16:52

---

Gydytoja M.Aldonienė agituoja pacientes nedelsti ir būtinai pasitikrinti pas ginekologą.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Nėra moters, kuri nebūtų girdėjusi apie gimdos kaklelio vėžį. Ko gero, dažna apie sunkią ligą pagalvoja nuolat ir žino, jog jos išvengti galima profilaktiškai tikrinantis pas gydytoją. Tačiau nueiti pas ginekologą prisirengia tik tuomet, kai pajunta negalavimus.

Simptomai – kai per vėlu

Gydytojos ginekologės moterims nuolat kartoja, kad kartą per metus kiekviena privalo nueiti pasitikrinti profilaktiškai. Jei visos moterys reguliariai tikrintųsi, laiku būtų nustatomos ir gydomos ikivėžinės būsenos, vėžys neatsirastų. Tai ypač svarbu, nes ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių pastebimų klinikinių simptomų. Moterų konsultacijos vedėja Milda Aldonienė sakė, jog susirgus gimdos kaklelio vėžiu moteris negalavimus pajunta tik ligai pažengus.

Simptomai pasirodo tik tada, kai ikivėžinės ląstelės tampa vėžinėmis, sužaloja gimdos kaklelį ir ima skverbtis į kaimyninius audinius. Kai taip atsitinka, pagrindinis simptomas yra nenormalus kraujavimas iš lytinių organų. Kraujavimas tarp menstruacijų arba po menopauzės, pagausėjusios išskyros gali būti gimdos kaklelio vėžio simptomai. Tada tenka ilgai gydytis, ir rezultatai ne visuomet džiugina.

Plinta lytiniu keliu

Paskutiniai mokslininkų tyrimai rodo, jog gimdos kaklelio vėžys – lytiniu būdu plintanti liga. 99 proc. atvejų ligą sukelia žmogaus papilomos virusas, kuris perduodamas lytiniu būdu.

Patekęs į moters organizmą, jis gali sukelti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Moterys paprastai virusu užsikrečia paauglystėje ar būdamos 20-30 metų amžiaus. Tačiau vėžys gali atsirasti praėjus 20 ar daugiau metų.

Gimdos kaklelio vėžio grėsmę didina lytinis aktyvumas (daug partnerių), dažni gimdymai, rūkymas, netinkama mityba, vitaminų stoka, nusilpęs imunitetas. Papilomos virusas perduodamas lengvai, ir užsikrėtusi moteris dažnai nieko nejunta. Virusas gali išlikti gyvybingas daugelį metų. Pagrindinės prevencinės priemonės – saugesnis lytinis gyvenimas ir tikrinimasis pas gydytoją.



Gelbsti maža operacija

Daugelis moterų mano, jog piktybinė liga gali išsivystyti tik tuomet, jei kaklekyje yra žaizdelė. Tačiau taip būna ne visais ligos atvejais.

– Kartais žiūrint ginekologinę ligonę gimdos kaklelis atrodo sveikas, be žaizdelių, tačiau kolposkopu matyti tam tikri kraujagyslių pakitimai, suragėjimas, – aiškino gydytoja ginekologė M.Aldonienė. – Jeigu yra žaizdelė, ją reikia stebėti, ar nesivysto rimtesnio laipsnio pakenkimas. Kas treji metai būtina atlikti citologinį jos tyrimą. Jei pakenkimas gilėja, reikia spręsti, kaip gydyti.

Dažniausiai atliekama maža operacija ligoninėje – išpjaunama žaizdelė. Laiku nepašalinus pažeistos vietos, audinys gali supiktybėti, išsivystyti vėžys.

Atrodytų taip paprasta išvengti sunkios ligos, kuri iš gyvenimo kasmet atima tūkstančius moterų gyvybių. Tačiau gydytojai patyrę, kaip sunku priversti moteris pasitikrinti profilaktiškai. Kai medikas diagnozuoja baisią ligą, beveik kiekviena kaltina save – juk reikėjo tiek nedaug, kad išsaugotum sveikatą ir net gyvybę.



Daugiausia Europoje

Mūsų šalis pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Šie liūdni skaičiai paskatino Sveikatos apsaugos ministeriją įgyvendinti gimdos kaklelio vėžio prevencijos projektą. Jo esmė – skatinti moteris profilaktiškai tikrintis pas ginekologą. Tam skirta papildomai pinigų, kad Pirminės sveikatos priežiūros centro ginekologai atliktų nemokamus tyrimus visoms prie įstaigos prisirašiusioms pacientėms. Moterims išdalijami specialios formos pranešimai, skatinantys tikrintis. Juose nurodomas laikas, kada pacientei reikia atvykti.

Projektas skirtas 30–60 metų pacientėms. Kitų amžiaus grupių moterų tyrimas pagal projektą nefinansuojamas – Pirminės sveikatos priežiūros centras tyrimų kaštus dengia iš savo lėšų. Neseniai vykusiame šiai programai skirtame medikų forume, kuriame dalyvavo ir M.Aldonienė, buvo raginama imtis visų priemonių. Specialistai prašė televizijos, spaudos žurnalistų, renginių organizatorių pagalbos, kreipėsi į seniūnus, kad šie agituotų kaimo moteris tikrintis.

Serga ir jaunos

Gydytoja M.Aldonienė sakė, jog vykdant minėtą programą jau išaiškintas ne vienas vėžinių ir ikivėžinių susirgimų atvejis. Moterys nukreiptos gydytis. Smagiausia ginekologui, kai pacientei gali pasakyti, jog ji sveika.

Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 35–49 metų pacientės. Tačiau gydytojai M.Aldonienei gimdos kaklelio vėžį teko diagnozuoti 22 metų pacientei, besilaukiančiai kūdikio. Jaunai moteriai teko patirti sunkią operaciją, vaikelio sulaukti ji nebegalėjo. Tokie atvejai labai skaudūs.

Šiemet pagal programą Moterų konsultacijoje jau patikrinta 500 moterų. Bet tai – tik trečdalis tų, kurioms buvo išdalyti pranešimai, kviečiantys atvykti. Tai rodo, jog pacientėms trūksta sąmoningumo, jos nesuvokia realios ligos grėsmės.

Moterų konsultacijos vedėja M.Aldonienė prašė priminti visoms „Santakos“ skaitytojoms, ne tik prisirašiusioms Pirminės sveikatos priežiūros centre, jog neatidėliotų vizito pas ginekologą. Galbūt dabar tas laikas, kai jūs dar galite išvengti sunkios, mirtį nešančios ligos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---