„Santaka“ / Lenkų sūrininkai pirkėjų ieško ir Vilkaviškyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-06 08:47

Dalinkitės:  


Česlavas Racis, pats vežantis sūrius į Vilkaviškio turgų, sakė, jog tiek brandžių sūrių vasarą lentynose nebūna – visi išperkami užsieniečių.

Autorės nuotr.


Lenkų sūrininkai pirkėjų ieško ir Vilkaviškyje

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šeštadieniais Vilkaviškio turguje savo gamybos naminiais sūriais prekiauja Lenkijos ūkininkai. Į sūrių gamintojų draugiją susivieniję Vižainio ir Rutkos Tartak apylinkių ūkininkai sako, kad, net ir gaudami už pieną daugiau negu lietuviai, jie nesnaudžia ir geriau išgyvena, savo pagamintą žaliavą perdirbdami patys.



Rengė patys

Už keleto kilometrų nuo Rutkos Tartak (Rūdelės) miestelio, Jasionovo kaime, įsikūrę Jadvyga ir Česlavas Raciai sūrius savo namo rūsyje gamina jau penkerius metus. Jie, kaip ir kiti į draugiją susibūrę aplinkinių kaimų ūkininkai, Europos Sąjungos paramą gavo ne pinigais. Du konsultantai iš Prancūzijos juos vežiojo po panašius Europos ūkius ir rodė, kaip savo produkciją perdirba pienininkai ir kaip tai yra populiaru bei naudinga nedideliam ūkiui. Sūrių gamyba galima užsiimti net laikant penkias ožkas.



Paslapčių neišdavė

Mokytoja miestelio mokykloje dirbanti Jadvyga Racis sakė, kad tokia europiečių patirtis labai pravertė, tad prieš penkerius metus jų šeima pradėjo savo verslą. Jokios paramos įsirengdami sūrinę jie neprašė, mat paskaičiavo, kad, norint atitikti reikalavimus, reikia daug daugiau investicijų, kurias vos padengtų gauta parama. Įsirengiant sūrinę už savo lėšas, galima sutaupyti pinigų ir atsiskaitinėti niekam nereikia. Tik būtina atitikti visus sanitarinius ir higienos reikalavimus, atlikti vandens, pieno ir visus kitus tyrimus, kurie privalomi ir pas mus.

Sūrius ponia Jadvyga gamina pati pagal šimtametį prosenių receptą. Nors ji iš Vilkaviškio atvykusioms Žemės ūkio skyriaus specialistėms Onutei Slavinskienei, Jūratei Bindokaitei ir pieno kooperatyvo „Margės ūkis“ vadovei Zitai Astrauskienei išsamiai pasakojo, kaip gaminami jų pieno produktai, bet iki galo receptūros neatskleidė. Tai – kiekvieno ūkio paslaptis.



Naudoja fermentą

Lenkiški sūriai – kitokie negu mūsiškiai. Kaimynai į savo gaminius deda veršelio skrandžio fermentų, kurie leidžia pienui greičiau surūgti ir sukristi į grūdėtą varškę. Parenkama temperatūra ir fermento, kuris reikalingas tokiam sūriui gaminti, proporcijos.

– Fermento reikia dėti labai nedaug – mililitrą į 15–18 litrų pieno. Įdomiausia, kad sūris išlieka gyvas. Jame vyksta procesai, keičiasi skoniai. Jei paragautumėte šviežiai padaryto sūrio, tada vėl – po savaitės, po mėnesio, penkių, pamatytumėte, kaip jie skiriasi. Fermentai juda, graužia, keičia baltymo, riebalų struktūrą, – aiškino gamybos subtilybes ponia Jadvyga. – Kuo ilgiau išlaikytas sūris, tuo jis brangesnis. Mūsiškį galima laikyti nuo pusmečio iki pusantrų metų.



Kaimo turizmą supranta kitaip

Česlavas Racis, pats atvežantis sūrius į Vilkaviškį, pasakojo, kad tiek sūrių, kiek dabar matome lentynose, vasarą paprastai nebūna. Mat juos ne tik brandintus, bet ir visai šviežutėlius išperka agroturizmą mėgstantys užsieniečiai: prancūzai, italai, net rusai, kurie šiltuoju metų laiku pas Racius atvyksta pailsėti kaimo turizmo namelyje prie pat jų namų.

Agroturizmą Jasionovos kaimo gyventojai supranta kiek kitaip, negu priimta pas mus. Jie nestato nei prabangių pirčių su kubilais, nei konferencijų salių. Šalimais Racių namų, beveik pačiame kieme, stovi nedidelis, šešiems svečiams skirtas namelis, kuriame šeima priima kaimo išsiilgusius užsieniečius. Čia jiems suteikiamos visos kaimo pramogos, įskaitant jau minėtų sūrių, kaimiškų vietos valgių gaminimą, norintieji netgi gali išmėginti ūkio darbus. Vakarais skamba liaudiška muzika – svečius linksmina Racių šeimyninė kapela.

Taip pat prie Rutkos Tartak miestelio šeima turi savo kempingų aikštelę, kurioje mėgsta apsistoti prancūzai. Be viso to, Raciai dar patys projektuoja ir gamina baldus. Ir visa tai – šeimyninis verslas.



Žemių turi nedaug

Ponas Česlavas pasakojo, jog savo ūkyje jie dirba tik 17 hektarų žemės ir laiko septynias melžiamas karves. Per dieną sūrinėje perdirbama apie 100 litrų pieno ir pagaminama 7 kilogramai fermentinio sūrio. Produkto kaina Lenkijoje – apie 20 zlotų už kilogramą. Vilkaviškio turguje produktas kainuoja apie 18 litų.

Nei grietinės, nei sviesto Raciai negamina. Visą pieną „suryja“ sūriai, kuriuos daryti ne tik pelningiausia, bet ir geriausia, nes produktas gali stovėti ilgą laiką ir darosi tik vertingesnis.

Ponia Jadvyga stebėjosi, kaip pas mus turguje leidžiama laisvai pilstyti pieną, grietinę į stiklainius, laikyti neuždengtuose induose lauko sąlygomis.

Lenkijoje reikalavimai labai griežti. Pieno produktus galima pardavinėti tik sufasuotus į naują tarą ir jokių pilstymų lauke būti negali. Tokie pardavėjai griežtai baudžiami.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas