Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-03 16:49

---

Ruošdamasis populiariai Amerikoje Helovyno šventei, Edvinas turguje išsirinko moliūgą.

Apie lietuvių gyvenimą užsienyje girdėjome daug – turbūt kiekvienas turi ten dirbantį giminaitį ar kokį pažįstamą. Bet mes šįkart nutarėme pakalbinti vaiką: buvo įdomu, kaip jis jaučiasi palikęs savo namus, draugus ir išvykęs gyventi į svetimą šalį. Savo įspūdžiais sutiko pasidalyti vilkaviškietis Edvinas Vaičikauskas, jau dvejus metus su tėvais gyvenantis Amerikoje. Pavasarį berniukas grįžo paviešėti į Vilkaviškį, o paskutinį liepos savaitgalį jis atsisveikino su draugais ir vėl išvyko už Atlanto.

Nemokėjo angliškai

Tuomet, kai Edvinas sužinojo, jog jo tėvai išlošė „Žaliąją kortelę“, ir visa šeima išvyks gyventi į JAV, berniukui buvo aštuoneri. Jis lankė antrą klasę. Nuvykęs į Ameriką, Klivlendo miestą, Edvinas iš karto buvo priimtas į trečią klasę. Po metų berniukas buvo perkeltas į sustiprintą amerikiečių mokyklą.

Viena iš pirmųjų problemų į svetimą šalį patekusiam vaikui buvo kalba. Nors Edvino mama ir močiutė – anglų kalbos mokytojos, berniukas kalbėjo tik lietuviškai. „Buvau šioje srityje apsileidusi“, – pripažino Edvino mama Sondra Vaičikauskienė.

Moteris prisiminė, jog pirmą dieną nuvedusi ir palikusi Edviną mokykloje apsiverkė: tarp amerikiečių bendraamžių likęs berniukas visiškai nemokėjo angliškai. Tačiau tėvų akys iš nuostabos išsipūtė, kai grįžęs namo Edvinas paprašė kitą dieną į mokyklą jo nevežti, o leisti vykti su kitais vaikais mokyklos autobusu. Laisvai angliškai kalbėti vilkaviškietis išmoko maždaug per pusę metų.

Vertina procentais

Gimtosios lietuvių kalbos vaikui neleidžia užmiršti ne tik bendravimas su tėvais – jis šeštadieniais lanko lietuvišką Klivlendo šv. Kazimiero mokyklą. Be to, Edvinas yra skautas, važiuoja į lietuvių skautų stovyklas.

Keletui mėnesių parvažiavęs į Lietuvą E.Vaičikauskas lankė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Vaikas buvo priimtas į klasę, kurią paliko prieš dvejus metus. Tėvai norėjo, kad sūnus pasimokytų geriau rašyti lietuviškai, iš kalbos išnyktų jau kyštelėjęs amerikietiškas akcentas (kai kalbėjomės su Edvinu, akcento jau visiškai nesijautė).

Amerikoje Edvinas daugiausiai skaito angliškai. Ten vaikai skatinami skaityti, ir yra gana patogi sistema juos patikrinti. Už kiekvieną perskaitytą knygą skiriamas tam tikras taškų skaičius. Iš viso moksleivis turi surinkti 200 taškų. Perskaitęs kūrinį mokinys sėda prie kompiuterio ir atsakinėja į jam pateikiamus 15 testo klausimų. Atsakius mažiau nei į 12 klausimų taškai neskiriami.

– Jei nesurenki tų 200 taškų, tai krenta tavo bendri procentai, – aiškino Edvinas. Amerikoje vaikai vertinami ne pažymiais, o procentais – visų pamokų bendrai. Mokykla tėvams keturis kartus per metus atsiunčia jų atžalų įvertinimą. Paskutinis Edvino įvertinimas – 92 procentai iš 100.

Paima nuo durų

Edvinas keliasi pusę septynių, septintą išvažiuoja į mokyklą, o namo grįžta beveik pusę penktos vakaro. Apie valandą trunka vien kelionė į mokyklą, nes mokyklinis autobusas lietuvaitį nuo namų paima patį pirmą, o po pamokų parvežęs paskutinį išleidžia (dėl saugumo autobusai vaikų paimti atvažiuoja prie pat namų durų). Grįžęs dar dvi tris valandas Edvinas sėdi prie pamokų. Taigi darbo diena gana sunki.

Edvinas pasakojo, jog Amerikos mokyklose – labai daug švenčių, kartais net kelios per mėnesį. Jos linksmos, ir vaikai stengiasi atšvęsti kuo smagiau bei išradingiau. Pavyzdžiui, per šv. Valentino dieną Edvinas nusidažė plaukus raudonai (dažai buvo nusiplaunantys). Dar švenčiama Airijos nacionalinė šventė, šv.Patriko diena, kai reikia visam apsirengti žaliai. Yra labai įdomi šventė, kai visi turi apsirengti atvirkščiai: tuomet mokiniai apsirengia išvirkščius rūbus, prie kostiuminių kelnių priderina sportinį bliuzoną, apsiauna skirtingus batus ir pan. Galima įsivaizduoti, kaip tą dieną atrodo mokykla...



Originalios bausmės

„Mokytojai tai panašūs kaip čia, Lietuvoj“, – sakė Edvinas. O štai bausmės prasižengusiems – gana originalios. Jei mokinys prasikalsta, jam keletą dienų uždraudžiama lankyti mokyklą. Suabejojus, ar tokia bausmė vaikui veiksminga, Edvinas net nustebo.

– Bet juk tėvai dar nubaudžia. Be to, jeigu savaitę neini į mokyklą, tau visos pamokos paliekamos ant stalo, o grįžęs į klasę turi viską per dvi dienas padaryti. Net ir tada, jei sirgai, už viską turi atsiskaityti, nes nuo to priklauso tavo balai, – pasakojo vaikas. Jei moksleivis nusikalsta smarkiau, jam uždraudžiama lankyti mokyklą iki mokslo metų galo. Edvino mama aiškino, jog tokiu atveju smarkiai kenčia tėvų piniginė.

– Jeigu tavęs neleidžia eiti į mokyklą iki metų galo, tiksliau, išmeta iš mokyklos, tėvai vis tiek kažkur turi leisti, – bausmės prasmę aiškino Edvino mama. – Tačiau norint eiti į kitą mokyklą, ne tą, kuri priklauso pagal rajoną, reikia mokėti labai didelius pinigus ir už mokslą, ir už vežiojimą autobusu.

Už menkesnes bausmes vaikai turi išeiti iš klasės ir sėdėti lauke. Dar viena labai originali bausmė – prasikaltęs mokinys kelias dienas per pietus turi sėdėti ir valgyti kartu su mokyklos direktoriumi. Nuo kėdės negalima pakilti visą pertrauką.



Jokių mobiliųjų

Edvinas aiškino, jog Amerikoje jo bendraamžiai kokių nors madų nesivaiko, rengiasi įvairiai, tačiau ten nepriimta dvi dienas iš eilės rengtis vienodai. Anot vaiko, jei antrą dieną apsirengsi tais pačiais drabužiais, mokykloje užjuoks. Tokia pat nerašyta taisyklė galioja ir suaugusiems. Viskas – higienos sumetimais: vieną kartą apsirengtas rūbas vakare turi atsidurti skalbyklėje.

JAV, bent jau Klivlende, į mokyklą draudžiama neštis mobiliuosius telefonus, elektroninius žaidimus. Grįžęs į Lietuvą „amerikoniukas“ vienintelis klasėje neturėjo mobiliojo telefono. Pas mus Lietuvoje vaikai varžosi, kurio mobilusis „kietesnis“, o Amerikoje, anot Edvino, „kietas“ tas, kuris apskritai turi telefoną.

Tarp kitko, ne tik Edvinas, bet ir jo mama Amerikoje nesinaudoja mobiliaisiais telefonais – jį turi tik tėtis. Ten visi turi paprastus, vielinius aparatus. „Nėra nei tokios mados, nei būtinybės“, – tvirtino S.Vaičikauskienė.



Gimtadieniai su nakvyne

Laisvalaikiu Klivlende Edvinas žaidžia beisbolą, kartais – amerikietišką futbolą. Šie žaidimai ten ypač populiarūs. Kartais vaikas žaidžia ir krepšinį, kurį labai mėgo Lietuvoje.

Prieš grįždamas į Vilkaviškį jis dalyvavo Čikagoje vykusiame Amerikos lietuvių krepšinio čempionate. E.Vaičikauskas atstovavo Klivlendo jaunučių komandai. Jų komanda užėmė antrą vietą iš penkių. Pernai Čikagoje buvo ir Pasaulio lietuvių šokių šventė – ten Edvinas vyko šokti su lituanistinės mokyklos atstovais.

Per porą metų berniukas svetimoje šalyje susirado naujų draugų, kartu švenčia gimtadienius. Suaugusiųjų požiūris šiuo atžvilgiu ten kiek kitoks, nei daugelyje lietuvių šeimų. Tėvai per vaiko gimimo dieną „nebaliavoja“, o rūpinasi, kad būtų linksma vaikams: jiems surengia įvairių pramogų, konkursų, žaidimų. Kartais tėvai gimtadienius švenčiantiems vaikams leidžia likti nakvoti: tokie vakarėliai vadinami „sleep over party“. Paprastai į gimtadienius kviečiama mažai vaikų – tik trys keturi draugai. Per paties Edvino gimtadienį jo tėvai visus vaikus nuvežė į boulingo klubą.

Trūksta laisvės ir lašinių

Edvinas pripažįsta, jog tuomet, prieš dvejus metus, norėjo važiuoti gyventi į Ameriką.

Dabar berniukas mieliau liktų gimtajame Vilkaviškyje. „Čia smagiau, daugiau draugų, daugiau būnu lauke. O ten mažai laisvo laiko, be to, vaikams iki keturiolikos metų negalima vieniems eiti į lauką“, – pasakojo dešimtmetis. Vaičikauskų šeima nuomojasi apartamentus ant ežero kranto, dvylikaaukščiame name. Ten yra prižiūrėtojas, kuris stebi ir į kiemą išėjusius pažaisti vaikus. Jei šie iš kiemo nori eiti į parką, kartu būtinai turi eiti ir suaugęs žmogus.

Dar Amerikoje moksleivis pasigenda... lašinių ir cepelinų. „Pas mus maistas daug skanesnis“, – sako berniukas, nors mūsų vaikus, varvinančius seilę į bulvių traškučius ir „Coca-colą“, tuo įtikinti turbūt būtų sunku. Tačiau Edvinas visokių mėsainių, dešrainių ir skrudintų bulvyčių sako atsivalgęs, mat visai prie jų namo yra „M'c Donald“ kavinė. Tiesa, tausodami sūnaus sveikatą tėvai jam leidžia ten užkandžiauti tik kartą per mėnesį.

Beje, mokyklose maistas iš Edvino pasakojimo irgi neatrodo labai sveikas – tos pačios skrudintos bulvytės, mėsainiai ir pan. Tačiau ten būna sveiko maisto pertrauka: jos metu vaikai turi valgyti iš namų atsineštus vaisius arba daržoves.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---