„Santaka“ / Ūkininkams aiškino apie kooperaciją ir mokesčius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-03 00:11

Dalinkitės:  


Žemės ūkio rūmų specialistų surengtas seminaras sutraukė nedaug ūkininkų.

Autorės nuotr.


Ūkininkams aiškino apie kooperaciją ir mokesčius

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre vykusiame seminare Žemės ūkio rūmų ekonomistai Aušra Žliobaitė ir Gytis Viršilas ūkininkams pasakojo apie kooperacijos naudą, aiškino, kokius mokesčius turi mokėti žemės ūkio subjektai.

A. Žliobaitė smulkiai išdėstė gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčių subtilybes. Tiems, kas nežino, buvo paaiškinta, jog gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik tų gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos, kurių valdos ekonominis dydis didesnis nei 14 ekonominio dydžio vienetų (EDV). 2009 metais šiam mokesčiui taikomas 5 proc., 2010 m. – 10 proc., 2011 m. – 15 proc. tarifas. Mokestis mokamas nuo pajamų ir su jomis susijusių išlaidų skirtumo. Neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos teisės aktuose nustatytos kompensacijos bei tiesioginės išmokos pajamų lygiui palaikyti.

Socialinio draudimo mokesčiui šįmet taikomas 8 proc. tarifas. Kitąmet jis bus 16 proc., o 2011 m. padidės iki 28,5 proc. Žemdirbiai, kurių EDV yra nuo 4 iki 14, mokės socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesio algos – 64 litus per mėnesį. Didesnes valdas turintiems ūkininkams leista pasirinkti metinę pajamų sumą, nuo kurios jie mokės šį mokestį. Suma neturėtų būti mažesnė nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų ir ne didesnė nei 12 draudžiamųjų pajamų dydžių (šiuo metu tai – 1488 Lt). Taigi, maksimali mėnesio įmoka socialiniam draudimui šįmet gali būti 119, 04 Lt. Šis draudimas ūkininkams ir jų partneriams garantuoja išmokas senatvės, negalios, motinystės atvejais, bet nemokama už nedarbingumo dienas.

Sveikatos draudimo mokestis ūkininkams, kurių EDV 2 arba mažesnis, kas mėnesį yra 3 proc. nuo minimalaus atlyginimo, t. y. 24 Lt kas mėnesį. Didesnių valdų savininkams ši įmoka – jau 9 procentai (72 Lt per mėnesį). Minėtų įmokų mokėti nereikia, kai žemdirbys patenka į draudžiamų valstybės lėšomis kategoriją, arba kas mėnesį jau moka tokias įmokas, jei verčiasi dar ir kita veikla (pvz., dirba pagal darbo sutartį ar yra individualios įmonės savininkas).

A. Žliobaitė sakė, jog dar daug klausimų, susijusių su mokesčiais, – ne ūkininkų naudai, tad Žemės ūkio rūmai derasi su Valstybine mokesčių inspekcija dėl įvairių lengvatų ir pataisymų. Pavyzdžiui, šiuo metu neišspręstas klausimas dėl lengvatinių paskolų apmokestinimo. Kol kas iš Paskolų fondo imant lengvatinę paskolą, skirtumas tarp banko palūkanų normos ir fondo suteikiamos apmokestinamas 21 proc. tarifu. Tad lengvatinė paskola netenka savo prasmės. Žemės reforma taip pat užstrigo, nes šiuo metu, pirkdami žemę iš valstybės ar ją susigrąžindami, už visus darbus turi susimokėti patys suinteresuoti asmenys. Pasak specialistės, paruošiamųjų darbų mokestis turi būti įtrauktas į žemės kainą, nes kitaip ji labai pabrangsta ir ne visi žemdirbiai gali tiek mokėti.

Gytis Viršilas, pasakodamas apie kooperatyvus, pavyzdžiu įvardijo vienintelę mūsų rajone parama pasinaudojusią kooperatinę bendrovę „Margės ūkis“. Iš viso tokių kooperatyvų Lietuvoje esama 14. Pasak specialisto, steigtis kooperatyvams naudinga ne tik dėl gaunamos paramos, bet ir dėl kitų dalykų.

Susibūrę ūkininkai gali parduoti didesnį kiekį savo produkcijos ir todėl gauti aukštesnę kainą, taip pat pirkti didesnį kiekį gamybos priemonių už mažesnę kainą. Kooperatyvų nariai turi didesnes galimybes sudaryti ilgalaikes sutartis su pirkėjais, sumažina produkcijos realizavimo tarpininkų skaičių, gali gauti kreditą palankesnėmis sąlygomis negu pavieniai asmenys. Kooperatyvai gauna prioritetą, jei nori pasinaudoti ES struktūrine parama, jie gali vykdyti bendras investicijas ir be didelių išlaidų sukurti papildomų darbo vietų savo nariams. Kadangi rizika paskirstoma ne vienam gamintojui, sumažėja nepavykusių prekybos operacijų išlaidos.

Be aptartų klausimų, susirinkusiesiems labai rūpėjo Valstybinio žemės fondo steigimo klausimai bei žemės įsigijimo sąlygos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po 2011 metų.

Specialistai informavo, kad šiuo metu žemės reikalais kol kas rūpinasi Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių ir savivaldybių administracijos. Iki kitų metų liepos numatoma įkurti naują instituciją – Valstybinį žemės fondą. Naujai kuriamos institucijos numatomos funkcijos: organizuoti priemones, kurios kaime gerintų žemėvaldos struktūras, mažintų apleistus plotus, taip pat rengtų žemės konsolidacijos projektus ir juos įgyvendintų, organizuotų nuomos aukcionus bei atliktų tolesnį žemės grąžinimą.

Tačiau ar panaikinus apskričių viršininkų administracijas Valstybinis žemės fondas leis perimti ūkininkams 84 tūkst. ha nenaudojamo žemės ūkio naudmenų ploto? Juk apleista žemė – nuostolis visai šaliai. Šie plotai nekuria ekonominės vertės ir netarnauja visuomenės poreikiams. Kokiu būdu bus siekiama, kad apleista valstybės ir privati žemė „grįžtų į gamybą”? Kokie papildomai saugikliai numatomi dėl žemės pirkimo po 2011 m., kad prioritetas būtų teikiamas Lietuvos žemdirbiams, o ne užsienio investuotojams? Į šiuos ir kitus klausimus Žemės ūkio rūmų specialistai žadėjo atsakyti vėliau, po ŽŪR prezidiumo posėdžio, kur ir bus aptartos šios problemos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas