„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 kambario butą Vilniaus g. 8, Vilkaviškyje . Namas renovuotas, kaimynai ramūs ir tvarkingi, maži mokesčiai. Tel. 8 654 25 407.
Galioja iki: 2019-03-28 08:20:53

Parduoda šiaudapjovę („akselinę“) su vien-faziu vokišku varikliu, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-03-28 14:17:35

Parduoda 3 kambarių butą Lauko g., Vilkaviškyje (V a.), garažą prie Vilkaviškio ligoninės. Tel. 8 606 04 963.
Galioja iki: 2019-03-29 16:14:49

Dovanoja sofą. Tel. 8 680 79 928.
Galioja iki: 2019-03-31 10:58:01

Parduoda nedidelį namą Virbalyje (reikalingas remontas), 900 l talpos aliumininę talpyklą su čiaupu. Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-04-01 11:06:38

Išsinuomotų 2–3 kambarių butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-04 08:14:48

Skubiai parduoda suremontuotą 1 kambario butą Vilkaviškyje (sava pakura), naudotus labai geros būklės baldus (sekciją, 3 durų spintą), akordeoną „Weltmeister“ (120 bosų, suderintas, geros būklės). Tel. 8 656 04 768.
Galioja iki: 2019-04-04 10:09:27

Parduoda OPEL MERIVA (2006 m. balandžio mėn., 1,6 l, benzinas, 74 kW, mechaninė pavarų dėžė, TA iki 2020 m. rugsėjo 16 d., 272 000 km rida, 2200 Eur). Tel.: 8 614 56 782, 8 618 71 679.
Galioja iki: 2019-04-04 13:05:21

Šeima ieško buto ar namo išsinuomoti arba namo išperkamajai nuomai Vilkaviškis–Marijampolė ar netoli šių miestų. Tel. 8 600 65 396.
Galioja iki: 2019-04-04 14:34:37



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-31 00:02

Dalinkitės:  


Atodangos

Iš Lietuvos gali likti tik... pavadinimas



Po ilgesnės pertraukos šią savaitę Klaipėdoje įvykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje buvo galima išvysti kuklias Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus bei finansų ministrės Ingridos Šimonytės šypsenas. Optimizmo į valdžios koridorius įpūtė trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek ūgtelėjęs šalies ūkis. Tačiau už valdiškų kabinetų ribų galvas laužantys analitikai vis dar nesišypso ir siūlo palaukti, ar teigiama ekonomikos dinamika išliks ilgesnį laiką. Kiti puse lūpų šnabžda, jog liepos–rugsėjo mėnesiais tiesiog būta gero oro: galbūt lietuviai į apyvartą metė pinigų iš savo santaupų („jei šėlti, tai jau su muzika“), nujausdami keleriems metams užeinančius sunkius laikus.

Pasak dviejų mokslininkų – prof. Boguslavo Gruževskio ir prof. Romo Lazutkos, šalies namų ūkiams iš sunkmečio išlįsti geriausiu atveju pavyks po penkių ar šešių metų. Ligi tol darbo gali netekti kas šeštas Lietuvos gyventojas, bedarbių armija laukia savo naujokų – į jos gretas gali patekti iki 290 tūkst. žmonių. Tie, kam nusišypsos laimė sunkmečiu išsaugoti darbą, uždirbs vidutiniškai dviem šimtais litų mažiau. Socialinės aplinkos ir grėsmių tyrimą atlikę mokslininkai įspėja, kad net 440 tūkst. gyventojų gali atsidurti už skurdo ribos.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius B. Gruževskis labai paprastai piešia šių skaičių pasekmes: jeigu Vakarų šalių ūkis atsigaus greičiau, Lietuvos laukia antroji nuo 1990-ųjų emigracijos banga. Ko gero, ji pareikalaus daug daugiau šios visuomenės kraujo, nes šįkart nusineš kvalifikuotus ir kompetentingus tautiečius. Žinia, dabar ir formalių kliūčių Vakarų Europos darbo rinkoje daug mažiau nei prieš dešimtmetį.

Iki šiol Lietuva negali susiskaičiuoti Rusijos krizės pasekmių paskatintos pirmosios emigracijos bangos mastų: 200 tūkst., 300 tūkst. ar pusė milijono emigrantų? O tikrovėje jau laukia antrosios. Jau kurį laiką tiesioginės tarnybos su komerciniais bankais nesaistomi ūkio ir socialinių santykių ekspertai iš esmės kelia pačius aštriausius klausimus: kas laukia šalies, kuri per 10–15 metų laisvai praranda 400 tūkst., 600 tūkst. ar milijoną savo gyventojų?

Finansų analitikas Valdemaras Katkus teigia, jog 1998–1999 smukusios ekonomikos pasekmė buvo 284 tūkst. bedarbių ir vėliau A. Brazausko vyriausybė „buvo laiminga“, kad prasidėjus emigracijai nereikėjo sunkti galvos dėl nedarbo. Maža to, nedarbo pažabojimą socialdemokratai nekukliai įsirašė į savo politikos ataskaitas. Eksperto požiūriu, antrą kartą per dešimtmetį daugiau nei dešimčia procentų (nuo apytikriai 5 proc. iki 17–20 proc.) svyruojanti nedarbo švytuoklė visuomenei yra nepakeliamai skausminga. Niekur Vakarų Europoje nedarbo amplitudė nesvyruoja daugiau nei 3–5 proc. V. Katkaus požiūriu, dviženkliai svyravimai per tokį trumpą laikotarpį pakirstų bet kurio vokiečio ar prancūzo psichiką.

Kraštutinių pažiūrų šalininkai, ko gero, primintų, jog sprendžiant šią problemą derėtų atitinkamai liberalizuoti migracijos įstatymus ir į lietuvišką darbo rinką pritraukti daugiau „gastarbaiterių“ (tokių siūlymų visai dėl kitų priežasčių buvo 2007–2008 m., kada ne itin kvalifikuotos darbo jėgos stygių jautė statybos bei mažmeninės prekybos bendrovės). Tačiau šios problemos sprendimo versijos skeptikai sako, jog tai tėra teorinė iliuzija. Reikalas tas, kad iš esmės monoetninė Lietuvos visuomenė yra visiškai nepasirengusi gyventi kartu su kitos rasės, kultūros, tradicijų bendruomenėmis, nepaisant vyraujančio įsitikinimo, jog „per amžių amžius visų tautų žmonės sugyveno draugiškai ir taikiai“. Skeptikai šio požiūrio šalininkams siūlo išsamiau išstudijuoti Vakarų Europos šalių etninės dinamikos ir iš to „išplaukiančių“ problemų patirtį. Makroekonominiais rodikliais besidžiaugianti Vyriausybė čia pragaištingai vėluoja, nors vis daugiau pasaulio ekonomikos protų pabrėžia, jog bendrojo vidaus produkto dinamika – per prastas kriterijus išmatuoti postmodernios visuomenės kokybę. 180 laipsnių kampo Vyriausybės vykdomai politikai ieškanti politinė opozicija kviečia didinti viešąsias išlaidas ir jas palaimingai išdalyti (pastarojo dešimtmečio patirtis rodo, jog greičiausiai – tik „saviems“). Savanaudžių socialinių partnerių pastangomis „solidarumo“ sąvoka tapo pati juokingiausia lietuviškame tarptautinių žodžių žodyne.

Amžinasis skeptikas filosofas Arvydas Šliogeris prieš kurį laiką pastebėjo, kad atgavusi nepriklausomybę mūsų visuomenė nesugebėjo įgyvendinti nė vieno nacionalinio projekto. Sunkmečiu išsaugoti pusę milijono žmonių yra pats svarbiausias projektas iš visų iki šiol buvusių. Jeigu jis sprogs it burbulas arba virs eiline afera, Lietuva po penkerių metų tebeturės tik valdyti, o ne administruoti gebančią korumpuotų valdininkų armiją, vietoje verslo bendruomenės greičiausiai – keletą dešimčių su valdžia tampriai susijusių „biurslininkų“ ir nuolat ką nors duoti reikalaujančią liumpenų minią. Ta prasme iš Lietuvos liks tik pavadinimas.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Trąšų gamybą verslininkas kilstelėjo į aukštesnį lygį
* Konteinerius vežėjai privalo pastatyti į vietą
* Šeimos gydytojų komandas papildys ne visi
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Koks Jūsų darbo krūvis?
Turiu vieną etatą.
Etatas ir viršvalandžiai.
Dirbu keliuose darbuose.
Neskaičiuoju, nes dirbu sau.
Aš nedirbu.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „ganėtinai“?
Taip, žodis ganėtinai vartojamas reikšme „pakankamai“. Pvz.: Ji nesijautė ganėtinai sveika.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas