„Santaka“ / Kalbos svetainė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-31 00:01

Dalinkitės:  


Kalbos svetainė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Kas margesnis už lydeką margašonę



„Esu daug matęs, daug regėjęs, bet pasigirti ne mėgėjas...“ Na, kas gi nėra girdėjęs šios Romano Marijošiaus atliekamos dainos. Nereikia nė aiškinti, jog ji – apie žvejus. Juokaujama, kad tikri žvejai jau gimsta su meškere.

Šie „nepataisomi“ aistruoliai turi savo terminologiją, kuri, kaip žinia, ne visais atvejais atitinka kalbos normas.

Visiškai nesiekiant iš pagrindų pakeisti margą jų leksikoną (tai vargu ar įmanoma), šiame straipsnyje norima juos ir kitus skaitytojus supažindinti su kai kuriais kalbininkų siūlomais taisyklingais lietuviškais žvejybos terminais. Jei pavyktų atsikratyti įsigalėjusių slaviškų ar angliškų barbarizmų, būtų puiku.

Šiandien dar ne vienas vyresnio amžiaus meškeriotojas tebevartoja žodį žilka. Tai aiškus barbarizmas. Pagirtina, kad nemaža dalis žvejų šią iš kaproninių ar polimerinių siūlų gaminamą giją jau taisyklingai vadina valu. Na, o muselinės meškerės valui pavadinti žvejybos literatūroje jau įsigalėjo pinto valo terminas.

Gal dalis žvejų net nėra girdėję svetimybės vertliūgas ir net neįsivaizduoja, ką ji reiškia. Tačiau kokioje nors televizijos laidoje išgirdę šį žodį turėtų susivokti, jog kalbama apie paprasčiausią sukutį. Tai tas pats mažas prietaisas, naudojamas tam, kad blogai išcentruota blizgė nesusuktų valo. Vartojamas ir šalutinis normos variantas suktukas. Tad ir sukutis, ir suktukas gali būti vartojami sinonimiškai, pvz.: Pavadėlį su valu geriausia sujungti sukučiu; Pavadėlis, svarelis, masalas ir blizgė sujungiami suktukais, kurie neleidžia valui susisukti.

Reikia tik pasidžiaugti, kad jau beveik prigijo žodis avižėlė vietoj svetimybės marmuškė arba mormyškė. Nedidelį svarelį su kabliuku – populiariausią žieminės žūklės atributą – taip vadinti pasiūlė Lietuvos sportinės ir mėgėjų žūklės meistras, Garbės žvejys Juozas Savickas.

Beje, žvejų vartojami žodžiai mepsas, mepsiukas iš tikrųjų reiškia ne besisukančią blizgę, o blizges gaminančios prancūzų firmos „Mepps“ pavadinimą. Akivaizdu, jog šį žodį bandoma padaryti bendriniu, tačiau visai be reikalo. Šiam blizgių tipui pavadinti vartojamas lietuviškas terminas sukrė, sukriukė.

Kitas labai tarp žvejų paplitęs svetimžodis yra vobleris. Šis žuvelę primenantis masalas priekyje turi įtvirtintą liežuvėlį, nuo kurio formos, dydžio, tvirtinimo kampo priklauso vadinamojo voblerio elgesys vandenyje. Kalbininkai siūlo šias spalvingas plastikines, medines ar metalines blizges vadinti viliokais, blizgėmis su liežuvėliais.

Nuo seno žinoma žvejyba palaidyne. Senieji žvejai ją galbūt suvokia vienaip, jaunesnieji – kitaip. Knygoje „Žvejo vadovas“ palaidynė apibūdinama panašiai kaip ir plūdinė meškerė, tik jos meškerykotis esąs su rite ir žiedeliais. Meškeriojant plūdė su masalu (žuvyte) plaukia tarsi palaida. Taigi žvejai ir turėtų žuvį gaudyti su palaidyne, o ne su kokia nors (kaip neretai pasakoma) palaidine („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ palaidinė – lengvos medžiagos drabužis).

Ar galima gaudyti „ant sliekų“? Ne, tai labai netaisyklingas pasakymas. Galima sėdint ant kranto gaudyti su sliekais, nes prielinksnis ant nevartotinas veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti. Dviguba blogybė, jei žvejys sakosi gaudąs „ant dzikų“. Reikia gaudyti su musės lervomis, galima ir su uodo trūklio lervutėmis.

Beje, netinkamas vartoti ir žodis žvejas – tai šalutinis normos variantas. Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui žvejys, pvz.: Patyręs žvejys žino, kad sėkmingesnė žūklė pučiant vėjui iš pietų ar vakarų.

Aptarėme tik menką dalį su meškeriojimu susijusių dalykų ir terminų. Visokiems riperiams, stoperiams, pikeriams, tvisteriams ir pan. net kalbininkai nepajėgia pasiūlyti naujų taiklių pavadinimų. Matyt, reikia laiko, kad atsirastų ir prigytų tikslūs, žvejams priimtini terminai. Kaip sėkmingai prigijo rusiškam medžiotojų linkėjimui „Nei pūkų, nei plunksnų“ žurnalisto Algirdo Šaulio sugalvotas lietuviškas atitikmuo – linkėjimas žvejams „Nei žvyno, nei uodegos“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas