„Santaka“ / Tigrinis pitonas mėgo šildytis ant šeimininko kelių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-30 23:57

Dalinkitės:  


E. Katilius iki šiol gailisi, kad jam teko išsiskirti su savo augintiniu. Jei ne giminės moterų protestas, Edmundas jį būtų auginęs dar daugybę metų.

Tigrinis pitonas mėgo šildytis ant šeimininko kelių

Eglė MIČIULIENĖ

Ne visi žmonės vienodai reaguoja į namuose laikomus augintinius, ypač jei jie – dideli, kelia triukšmą, šiukšlina ar reikalauja ypatingos priežiūros.

Bet įdomu, kaip reaguotumėte sužinoję, kad jūsų bute kartu su jumis gyvens... įspūdingo dydžio pitonas?

Būtent tokį augintinį bute trejus metus laikė buvęs vilkaviškietis, dabar Žemaitijoje gyvenantis Edmundas Katilius.



Parsivežė iš veisyklos

Neįprastas augintinis – tigrinis pitonas (lot. Python molurus) Katilių namuose atsirado 2006 metų rugsėjo pabaigoje.

E. Katilius parsivežė jį iš veisyklos, esančios netoli Klaipėdos. Dviejų mėnesių amžiaus smauglys tuomet buvo 80 cm ilgio, apie 3 cm storio.

– Jo norėjau senokai ir pasitaikius progai parsivežiau. Potraukis tokiai (gal netgi būtent šitos rūšies) gyvatei išliko iš mano ankstesnio darbo, – pasakojo anksčiau cirke dirbęs E. Katilius.

Vyro negąsdino tas faktas, jog pitonai auga dideli, kad gyvūnui reikės tinkamų sąlygų, didelio būsto. Pasak šeimininko, didelis terariumas su egzotišku augintiniu, kaip ir akvariumas, yra įspūdinga interjero detalė, iš karto į akis krentanti namų puošmena.

E. Katiliaus žmona Lina žinojo ir buvo apsipratusi su mintimi, kad vyras nori tokio augintinio ir kad į namus vieną gražią dieną gali parkeliauti tigrinis pitonas.



Ant kelių – pasišildyti

Naujas augintinis ekspromtu buvo pavadintas Mažyliu – visų pirma dėl to, kad raštas ant jo uodegos priminė didžiąją „M“ raidę. Be to, gyvūnas atrodė mažas turint omenyje tai, kokio dydžio jis bus suaugęs (pitonai nelaisvėje užauga ilgesni nei 4 metrų, o augdami laisvėje „ištįsta“ net iki 8–11 metrų).

Kol buvo iki metro ilgio, pitonas įsitaisydavo Edmundo rankovėje šiam sėdint prie kompiuterio, šildydavosi ant šeimininko kelių arba susirangydavo ant krūtinės, kai pastarasis žiūrėdavo televizorių. Artyn priėjus L. Katilienei, pitonas nepatenkintas šnypšdavo.

Tačiau taip buvo ne dėl to, kad gyvatė rodytų teises į savo šeimininką arba jį gintų. Pasak E. Katiliaus, tokio gyvūno prisijaukinti neįmanoma, jis gyvena vadovaudamasis instinktu.

– Pitonas susirangydavo ant manęs dėl to, kad tik aš jį priimdavau. O susirangydavo todėl, kad yra šaltakraujis ir norėdavo pasišildyti. Tokiam gyvūnui visiškai „nusispjauti“, ant ko jis susirangė: ant šeimininko ar ant kokio nors šildymo prietaiso. Ir šnypšdavo tik todėl, kad jam ten patogu, malonu, šilta, tad nenorėdavo niekur iš ten trauktis ir užleisti šiltos vietelės. Net ir man pačiam priėjus tuo metu, kai pitonas šildydavosi, tarkim, ant elektrinio šildymo kilimėlio, jis taip pat šnypšdavo, – aiškino E. Katilius.



Dantukai pasirodė aštrūs

Galima tik numanyti, kaip nustebdavo ir kokį jausmą patirdavo pas Katilius į svečius atvykę žmonės, išvydę terariume besirangančią keturių metrų gyvatę.

Pasak šeimininko, kone visi jie bandydavo įsivaizduoti, kaip būtų, jei tokį padarą reikėtų auginti patiems.

Kol buvo mažiukas, iš pradžių pitonas gyveno ne terariume su klimato palaikymo įranga, o sename 60 litrų talpos akvariume, žinoma, be vandens.

– Vieną rytą atėjęs į kambarį, kuriame Mažylis gyveno, išsigandau. Išsigandau ne jo, o to, ką jis padarė. Akvariumas buvo sudaužytas, nuo palangės numesti ir sudužę visi gėlių vazonėliai, ant grindų pilna žemių... O pitono niekur nesimatė. Užsidariau duris ir pradėjau paieškas. Žinojau, jog jis gali būti bet kur. Pirmiausiai apieškojau po baldais. Paskui pastebėjau praviras spintos duris – išėmiau visus rūbus ir kruopščiai patikrinau po vieną, tačiau ten jo nebuvo. Nebuvo nei už radiatoriaus, nei lentynose. Po beveik valandos paieškų atsisėdęs ėmiau galvoti, ką tikrinau jau kelis kartus, o kur dar nežiūrėjau. Tuomet pastebėjau pradarytą rašomojo stalo viršutinį stalčių, bet pitono ten taip pat nebuvo. Nusprendžiau laukti, kol pats pasirodys. Įsijungiau kompiuterį ir atsisėdau pailsėti bei panaršyti internete. Kai prireikė rašiklio, kurį visuomet laikau apatiniame rašomojo stalo stalčiuje, atidariau tą stalčių ir... ten radau pitoną. Pasirodo, nors antras ir trečias stalčiai buvo uždaryti, bet tarpas tarp stalčiaus nugarėlės ir stalo buvo pakankamas, kad gyvūnas galėtų įlįsti per viršutinį stalčių, nusileisti iki apatinio ir ten įsitaisyti. Taip netikėtai radęs besnaudžiantį pitoną iš karto jį stvėriau, o jis išsigandęs pašoko gintis – tuomet sužinojau, kokie aštrūs jo dantukai... – prisiminė E. Katilius.



Tysojo per visą kambarį

Buvo ir dar vienas atvejis, kai Mažylis dingo iš savo būsto. Tada gyvūnas jau buvo apgyvendintas terariume.

Grįžęs pietų šeimininkas pakeitė augintiniui vandenį, bet skubėdamas gerai neuždarė terariumo (liko apie 1–2 cm tarpas) ir išvažiavo į darbą. Po kokių poros valandų vyrui paskambino žmona ir liepė skubiai grįžti namo. Grįžęs Edmundas rado pitoną išsitiesusį per visą kambarį.

– Šis atvejis buvo paprastesnis, nes pitonas negalėjo niekur pasislėpti. Visų pirma – dėl savo dydžio, nes jau buvo apie 4 metrų ilgio, o storio – panašiai kaip kojos šlaunis, neapimdavau su abiem rankomis. Be to, jį visą tą laiką stebėjo žmona. Ji Mažylio jau nebepakėlė (smauglys svėrė apie 50 kilogramų) ir bijojo, – pasakojo E. Katilius.



Piktas, kai alkanas

Vyras teigė, jog pitonas nėra agresyvus gyvūnas.

– Būdamas sotus jis nepavojingas, netgi išgąsdintas puola tik įkąsti. Kerta – ir viskas. O alkanas pitonas puola ir, įkandęs aukai, jos nebepaleidžia – apsiveja ir spaudžia, kol ši nusibaigia. Bet smauglys niekada nepuola didesnės aukos, nei galėtų praryti. Yra išskirtinių atvejų, bet jie labai reti. Pasaulyje žemės drebėjimai vyksta dažniau, – šmaikštavo E. Katilius. – Daug kas klausdavo, ar nebijau savo augintinio... Ne, niekada nebijojau, nes pažįstu šios rūšies gyvačių elgseną. Pavyzdžiui, visi esame susidūrę su šunimis. Jei šuo pasišiaušęs, urzgia, rodo dantis – mes jo vengiame ir saugomės, jei jis iškišęs liežuvį žaismingai vizgina uodegą – tiesiame ranką paglostyti. Taip ir šiuo atveju – vien tik pažiūrėjęs suprasdavau, kada pitonas nusiteikęs draugiškai, o kada seka judesius ir „medžioja“ (laukia momento pulti), pyksta. Žinojau, kaip Mažylį paimti į rankas net ir piktą, kad jis neturėtų progos pulti.



Dovanojo gamtininkams

Iš šalies atrodo, kad laikyti keturių metrų smauglį daugiabutyje yra, švelniai tariant, sudėtinga.

Dėl pitono maitinimo problemų nekilo. Mažą jį šėrė pelėmis, vėliau – žiurkėmis, viščiukais. Užaugusiam smaugliui Katiliai paukštyne pirkdavo vištas (imdavo smulkias, silpnas ar raišas, todėl jos brangiai nekainavo). Smauglys iš karto suėsdavo po 2–4 vištas. Šeriamas būdavo vieną kartą kas 3–4 savaites.

E. Katilius tvirtino, jog pagrindinė problema buvo viena – tai namų vėdinimas ir nemalonus kvapas. Jei šeimininkas išvalydavo terariumą ryte, prieš išeidamas į darbą, o smauglys po to išsituštindavo, grįžus iš darbo kvapas būdavo jaučiamas vos pravėrus namų duris.

Sprendimo būdas, anot Edmundo, yra, bet tai sudėtinga: reikėtų terariumo vėdinimo mechanizmo angas nuvesti į ventiliacijos sistemą arba tiesiai į lauką. To daryti šeima nesiryžo.

Be to, kaip juokavo buvęs vilkaviškietis, jis nebeatlaikė moterų spaudimo: mama, žmona, uošvė sukilo prieš tokio gyvio laikymą namuose. Taigi, kad ir kaip nenoromis, šeimininkui su savo gyvūnu teko atsisveikinti.

Visai neseniai Katilių augintinis buvo apgyvendintas Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre. Įdomaus roplio nuotrauką tarp kitų centro gyvūnų galite pamatyti internete adresu http://www.gamtininkucentras.mir.lt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas