„Santaka“ / Smuiko melodija nutrūko, bet muzikantas paliko didžiulį turtą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-29 00:13

Dalinkitės:  


„Negalėčiau gyventi be muzikos, be savo smuikelės“, – sakydavo K. Augustaitis.
Birutės PAVLOVIENĖS nuotr.

Smuiko melodija nutrūko, bet muzikantas paliko didžiulį turtą

Pirmadienį, spalio 26 d., buvo taip tylu, kad galėjai girdėti lapų kritimą arba net vienišo smuiko melodiją... Daug rudens grožio pažėrė ta diena, bet vieno smuiko melodija nutrūko – mirė Kazimieras AUGUSTAITIS, visoje Lietuvoje garsus folkloro pateikėjas.

Kazimieras gimė 1923 m. Pakalnių kaime (Vištyčio seniūnija). Čia jis ir gavo pačias pirmąsias muzikos pamokas – ir ne bet kur, o Pakalnių kaimo styginių orkestre, kuriam vadovavo gabus smuikininkas Juozas Navikauskas (sako, turėjęs Stradivarijaus smuiką). Pažinojau ir aš J. Navikauską, ketverius metus sėdėjau viename suole su jo dukra. Tik tada jokie smuikavimai nebuvo galvoj, o žodį „Stradivarijus“ išgirdau ir reikšmę supratau tik po daugelio metų.

K. Augustaitis išsaugojo, brangino ir vertino to orkestro nuotrauką, kurioje – jauni, gražūs prieškario kaimo vyrai, jų rankose – muzikos instrumentai... Dabar tokia nuotrauka – vertybė kraštotyros muziejams, etnomuzikologams. Yra išleista Gailos Kirdienės knyga „Smuikas ir smuikavimas“. Joje pasakojama ir apie K. Augustaitį, kaip instrumentinės muzikos pateikėją, yra išspausdinta ir minėtoji nuotrauka. Pati Gaila pas Kazimierą net iš Vilniaus atvažiuodavo tradicinio smuikavimo mokytis. Išleidusi knygą, įrašiusi padėkojimą, perdavė ją pateikėjui.

Griūvant sovietinei santvarkai, pasipylė folkloro rinkėjai, užrašinėtojai. Ir po vieną, ir grupėmis ėjo per kaimus, miestelius rinkdami, lesiodami po dainą, šokį, instrumentinį kūrinį. Daugelį iš jų esu nulydėjusi pas Kazimierą, tada dar gyvenusį Vartų kaime, ant kalno, – jau nebe kolūkio pirmininką, o tik muzikantą.

Viename kambaryje išdėlioti instrumentai: smuikas (pagal Kazimierą – smuikė), armonikos, mandolina, lūpinė armonikėlė, akordeonas. Vėliau vyras prie būgno susikonstravo pedalą, kad galėtų mušti ritmą koja ir būtų laisvos rankos. Imdavo į jas kitą instrumentą, juo grojo „pirmą balsą“, o antrąjį buvo įsirašęs į magnetofoną. „Ir ko ne orkestras? Mamytė kartais supyksta, tai aš užsidarau visas duris ir groju. Kitaip negaliu, negalėčiau gyventi be muzikos, be savo smuikelės“, – sakydavo Kazimieras.

Tai buvo tiesa. Ir ne tik muziką išmanė šis žmogus. Kadangi turėjo puikią atmintį, daug ką atsiminė ir visiems pasakojo. Ne be reikalo ekspedicijų dalyviai Augustaitį „enciklopedija“ vadino. Ir mane jis išmokė „margų šokių“, kurie dabar sudaro folkloro ansamblio „Sūduviai“ aukso fondą. Kazimieras ir pats seniai užrašinėjo kūrinius iš dar vyresnių muzikantų M. Šitkausko, P. Vaškevičiaus, mokėsi iš jų, o vėliau šiuos įrašus perdavė man. Turiu aš juos, laukia jie eilės perkelti į modernesnes laikmenas, kad išsaugotume, kad neišnyktų ir nežūtų.

Dainų šventėse, „Balticos“ festivaliuose Vilniuje K. Augustaitis buvo nuolatinis dalyvis. „Reikia grot maršą „Mindaugas“ Vilniuje. Jis toks sudėtingas, kelių dalių, labai gražus. Tą antrą dalį labai gerai man išeina išraityt“, – aiškindavo renkantis programą. Šių švenčių metu Kazimieras visada buvo žurnalistų dėmesio centre. Iškalbingas, išvaizdus – jo gražūs plaukai ir dar įspūdingesnė barzda traukė ir šiaip žiūrovų akį: į jį nuolat buvo atsukti fotoobjektyvai. K. Augustaitis dalyvavo Kybartų reabilitacinių menų centro „Gyvybės jėga“ programose, Vištytyje grojo folkloro ansamblyje „Šilojai“ bei kaimo kapeloje „Vištytis“.

Tai tik nedidelė vieno žmogaus gyvenimo atkarpėlė, bet ji labai prasminga ir vertinga mums, pasiliekantiesiems. Didelį turtą Kazimieras paliko entokultūros fondams, šios srities mokslininkams. Gyvenimui einant į priekį, ta vertė tik didėja. K. Augustaitis pats vargu ar pagalvojo, koks jis buvo turtingas, kokius turtus paliko. Ačiū, Didysis muzikante, už tą palikimą ir supratimą, kad tai yra labai vertinga.

Ir gaila, kad rudens lapai krenta be smuiko melodijos... Bet ji išliko – ir tai yra svarbiausia.



Nijolė SKINKIENĖ

Vilkaviškio kultūros centro etnografė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas