„Santaka“ / Sunkmetis lėmė sudėtingą finansinę situaciją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-19 23:01

Dalinkitės:  


Finansų ir biudžeto skyriaus darbuotojos (iš kairės sėdi): vyriausioji specialistė Vilija Ramanauskienė, vyresnioji specialistė Zofija Kažemėkienė, skyriaus vedėja Vilija Tautvydienė, stovi vyresnioji specialistė Vilma Girdauskienė ir vyriausioji specialistė Regina Skinkienė.

Autorės nuotr.


Sunkmetis lėmė sudėtingą finansinę situaciją

Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžetas yra sukauptų finansinių lėšų visuma, leidžianti Savivaldybei sėkmingai funkcionuoti, užtikrinanti savarankiškų ir valstybės deleguotų funkcijų vykdymą, Savivaldybės prioritetų, tikslų ir programų įgyvendinimą. Biudžetas ekonominiu požiūriu yra pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Pajamų struktūra, mokesčių dydžiai, pajamų plano vykdymo rodikliai turi tiesioginę įtaką verslo aktyvumui, investicijoms, socialinei visuomeninei raidai.

Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžetu rūpinasi Administracijos Finansų ir biudžeto skyrius, kuriame dirba aštuoni karjeros valstybės tarnautojai. Skyriui vadovauja Vilija TAUTVYDIENĖ. Su vedėja ir kalbėjomės apie šio skyriaus veiklą.

– Supažindinkite su skyriaus darbuotojų veikla.

– Visų skyriaus specialistų veiklos sritis – finansų valdymas. Mes dirbame trimis pagrindinėmis kryptimis: rengiame biudžeto projektą, jį vykdome, tvarkome biudžeto pajamų ir išlaidų apskaitą, organizuojame įstaigų finansavimą, rengiame atskaitomybės dokumentus. Darbuotojai apskaičiuoja nuomos mokestį už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, administruoja jų apskaitą. Skyrius kaupia statistinius duomenis apie švietimo įstaigų moksleivių kaitą ir moksleivio krepšelio lėšas, juos sistemina ir analizuoja. Mūsų skyriaus darbuotojai vykdo veiklą, įgyvendindami Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Tarybos sprendimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus ir kitus dokumentus biudžeto sudarymo, vykdymo ir atskaitomybės klausimais, tikrina asignavimų valdytojų pateiktas finansines ataskaitas, nustatytais terminais pateikia Finansų ministerijai suvestines ataskaitas apie Savivaldybės biudžeto pajamų bei išlaidų įvykdymą pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas.

– Su kuo Jums tenka bendradarbiauti atliekant savo funkcijas?

– Mes palaikome ryšius su kitais Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, biudžetinėmis, viešosiomis įstaigomis, Tarybos komitetais, su Valstybine mokesčių inspekcija, bankais, Finansų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis įstaigomis bei institucijomis.

– Kaip ruošiate rajono biudžetą?

– Kiekvienais metais parengiame ir pateikiame Tarybos komitetams svarstyti, o Tarybai tvirtinti rajono Savivaldybės biudžeto projektą, Finansų ministerijai – patvirtinto biudžeto užpildytas suvestinės formas, periodines ir metines biudžeto pajamų ir išlaidų įvykdymo bei debetinio ir kreditinio įsiskolinimo ataskaitas, Švietimo ir mokslo ministerijai – mokslo metų pradžios ataskaitas ir suvestinius duomenis, mokinių duomenų bazės informaciją bei moksleivio krepšelio apskaičiavimus. Pavyzdžiui, praeitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos sudarė 101 500 tūkst. Lt, patikslintas biudžeto pajamų ir išlaidų planas buvo 105 901,6 tūkst. Lt, kasos apyvartos lėšos – 300 tūkst. Lt. Patikslintas biudžeto pajamų planas įvykdytas 96,4 proc., arba į biudžetą gauta 3 807,5 tūkst. litų įplaukų mažiau, nei buvo planuota.

– Iš ko susideda gaunamos įplaukos? Kaip pavyko įgyvendinti numatytus planus?

– Bendroje faktiškai gaunamų įplaukų struktūroje didžiausią dalį sudaro mokesčiai, po to dotacijos, kitos įplaukos. Pajamų, gautų iš mokesčių, patikslintas planas pernai įvykdytas 93,1 proc. ir į biudžetą gauta 3 838,5 tūkst. litų pajamų mažiau nei buvo planuota. Bendroje faktiškai gautų mokesčių pajamų struktūroje 93,1 proc. sudaro gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio, gauto iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, planas neįvykdytas 935 tūkst. Lt, iš Finansų ministerijos gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti ir savivaldybių pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio išlyginti gauta 3 039 tūkst. litų mažiau nei planuota. Bendras gyventojų pajamų mokesčio įplaukų planas įvykdytas 92,4 proc. ir į biudžetą gauta 3 974 tūkst. litų mažiau pajamų nei planuota. Dėl Tarybos sprendimu biudžeto sąskaita suteiktų mokesčių lengvatų asmenims, įsigijusiems lengvatinius verslo liudijimus, negauta 97 tūkst. litų šio mokesčio. Praeitais metais buvo viršytas turto mokesčių planas, surinkta daugiau žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio, tačiau neįvykdytas nekilnojamojo turto mokesčio planas. Dėl Tarybos sprendimu suteiktų mokesčių lengvatų neįgaliesiems ir senatvės pensininkams, kitų suteiktų lengvatų negauta 216,8 tūkst. litų žemės mokesčio. Dotacijos iš valstybės biudžeto visų gautų pajamų struktūroje sudaro 46,2 proc. Jų planas neįvykdytas 39,6 tūkst. Lt. Kitų pajamų patikslintas planas įvykdytas 110,7 proc. ir į biudžetą gauta 268,5 tūkst. litų daugiau nei planuota. Pajamų iš baudų ir konfiskacijos planas praeitais metais buvo viršytas, pajamų už prekes ir paslaugas – neįvykdytas, nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinius vidaus vandenų telkinius bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius – viršytas. Dėl Tarybos sprendimu suteiktų mokesčių lengvatų neįgaliesiems ir senatvės pensininkams, kitų suteiktų lengvatų negauta 243,1 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio.

– Kas sudaro Savivaldybės biudžeto išlaidas?

– Patikslintas biudžeto išlaidų planas praeitais metais įvykdytas 95,1 proc. Bendrą biudžeto išlaidų struktūrą sudaro darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įnašų išlaidos, prekių ir paslaugų naudojimo išlaidos, išlaidos socialinėms išmokoms, dotacijoms, sandoriams dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansiniams įsipareigojimams vykdyti ir kitos išlaidos.

– Kokiems tikslams skiriama daugiausia lėšų iš biudžeto?

– Pagal funkcinę klasifikaciją didžiausią dalį sudaro švietimo išlaidos – 51,7 proc. Socialinei apsaugai iš Savivaldybės biudžeto skiriama maždaug 11,8 proc. lėšų, ekonomikai – 6,2 proc., aplinkos apsaugai – 6,1 proc., poilsiui, kultūrai ir religijai – 5,6 proc., būstui ir komunaliniam ūkiui – 1,4 proc., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1,1 proc., sveikatos priežiūrai – 0,6 proc., gynybai – 0,1 proc. visų biudžeto išlaidų.

– Kaip buvo panaudotos specialiosios tikslinės dotacijos lėšos valstybinėms funkcijoms (perduotoms savivaldybėms) atlikti?

– Šių lėšų buvo gauta 9 945,2 tūkst. litų, grąžinta 1,2 tūkst. litų. Pagal paskirtį panaudota 8 787,4 tūkst. litų, kitai socialinei paramai, kitoms Savivaldybės reikmėms finansuoti ir kreditiniams įsiskolinimams dengti – 1 156,6 tūkst. litų. Didžiausią išlaidų, skirtų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, dalį sudaro išlaidos socialinei apsaugai – 64,9 proc.

– Kokia situacija su Savivaldybės paskolomis?

– Praėjusiais metais bankams grąžinta 570,9 tūkst. litų, naujai paimta 4 834,2 tūkst. litų ilgalaikių paskolų. Per 2008 metus įsiskolinimas bankams padidėjo 4 263,3 tūkst. litų. Šiais metais paimta 2 960,5 tūkst. litų banko paskolų, iš jų 2 300 tūkst. litų panaudota biudžetinių įstaigų skoloms padengti. Iki metų pabaigos dar numatyta paimti 1 700 tūkst. litų.

– Pakomentuokite šiandieninę finansinę mūsų rajono padėtį.

– Savivaldybės devynių mėnesių biudžeto pajamų planas įvykdytas 93,6 proc., arba gauta 4 939,2 tūkst. litų pajamų mažiau nei planuota. Mokesčių planas įvykdytas 86,1 proc., arba negauta 5 098,8 tūkst. litų minėtų pajamų. Tai lėmė sudėtingos finansinės situacijos susidarymą. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracija neturi pakankamai lėšų vykdyti būtinų finansinių įsipareigojimų: laiku apmokėti mitybos, šildymo, mokinių pavėžėjimo, seniūnijų komunalinio ūkio, ilgalaikio materialiojo turto remonto ir kitų išlaidų. Biudžetinių įstaigų kreditinis įsiskolinimas už prekes ir paslaugas padidėjo 1 564,9 tūkst. litų, palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimu. Be to, rajono Savivaldybei šiais metais gegužės bei liepos mėnesiais net 8 828,5 tūkst. litų sumažintos biudžeto pajamos, iš jų: gyventojų pajamų mokestis – 5 663 tūkst. litų, valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 383,5 tūkst. litų, mokinio krepšeliui finansuoti – 1 426 tūkst. litų bei valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 1 356 tūkst. litų. Toks pajamų sumažinimas tik dar labiau pablogino Savivaldybės finansinę situaciją – gerokai padidino biudžetinių įstaigų kreditinį įsiskolinimą už prekes ir paslaugas bei sumažino biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidų finansavimą. Taigi šiandieninė situacija rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra džiuginanti, tačiau turime vilties, kad visų mūsų bendrai sutelktomis jėgomis sunkumus įveiksime.



Daiva JUŠKEVIČIENĖ

Savivaldybės administracijos

Bendrojo skyriaus vyresn. specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas