„Santaka“ / Smurtą šeimoje patiriančios moterys privalo nenutylėti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-19 22:59

Dalinkitės:  


Moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė įstaigai įsigijo lėlių, kurios padeda psichologui išsiaiškinti, kokį smurtą patyrė pagalbos besikreipiančios moterys ir jų vaikai.

Autorės nuotr.


Smurtą šeimoje patiriančios moterys privalo nenutylėti

„Nukritau nuo dviračio“, „susimušiau į spintelę“, „paslydau kieme“ – taip ir panašiai smurtą šeimoje patyrusios moterys bando aiškinti medikams, pareigūnams.

Kodėl jos dangsto smurtautoją? Atsakymas vienareikšmis – jos neturi iš ko rinktis.



Pagalbos rajone nėra

Kas gali padėti moteriai, nuolat patiriančiai vyro smurtą? Kur dingti, kai nuo neblaivaus smurtautojo tenka sprukti iš namų vidury nakties? Deja, galėtume pasiūlyti tik vieną išeitį: pagalbos ieškoti pas draugus ar artimuosius. Mūsų rajone nėra įstaigos, kuri galėtų suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusioms aukoms. Jei vaikus ir pavyktų laikinai apgyvendinti Kybartų globos namuose, jų mamai būtų pasiūlyta išeitį rasti pačiai.

Moters veiklos centras, įsikūręs Marijampolėje, vis dažniau sulaukia pagalbos prašymų iš Vilkaviškio. Šiuo metu centro darbuotojų surastose patalpose taip pat apsistojusi viena mūsų rajono gyventoja su dviem mažamečiais vaikais.

Centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė jau daugiau nei dešimt metų rūpinasi moterimis, patyrusiomis smurtą šeimoje. Pati užaugusi namuose, kur buvo smurtaujama, moteris rūpinosi gauti lėšų, kad jos miesto moterims būtų suteikta neatidėliotina pagalba. Centro darbuotojai parašė aibes projektų ir gavo finansavimą. Iki šiol Moters veiklos centras liko visuomeninė organizacija, išgyvenanti tik iš projektinių lėšų. Panašų centrą ar jo skyrių planuoja steigti ir vilkaviškietės moterys, bet tam reikia patalpų, lėšų.



Vyrai pasijuto dievais

Smurto prieš moteris problema egzistuoja visame pasaulyje. Tarptautinės teisės aktai smurtą šeimoje skirsto į fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį. Kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies. Dažniausiai smurtas šeimoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Nors į Europos Sąjungą įstojusi Lietuva įsipareigojo kiekvienoje apskrityje įsteigti Krizių centrą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims, deja, tai iki šiol nepadaryta.

A. Blauzdžiūnienė ypatingą smurto prieš moteris proveržį savo mieste pastebėjo tuomet, kai prasidėjo automobilių prekybos verslas. Anot jos, nedidelio intelekto, tačiau didelius pinigus uždirbantys vyrai pradėjo žeminti savo žmonas, jaustis namuose visagaliais „dievais“, o besąlygiškai nepaklūstančias žmonas auklėti kumščiais. Nors daugelis įsivaizduoja, kad labiausiai smurtaujama asocialiose šeimose, taip tikrai nėra. Į centrą kreipiasi verslininkų, politikų ir net policininkų žmonos. Beje, Marijampolės moters veiklos centrui neseniai teko priglausti ne tik kauniečio bei kalvarijiečio, bet ir Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnų žmonas.



Problemą spręsti nelengva

Kartais fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje pasiekia tokį lygį, kad blaiviu protu mąstančiam žmogui net sunku įsivaizduoti.

Viena moteris į Marijampolės centrą kreipėsi po to, kai į namus parsivedęs į dukras tinkančią meilužę vyras iš žmonos reikalaudavo gaminti jo sugulovei valgį, vaišinti kava, skalbti jos drabužius. Atsisakiusią tai vykdyti žmoną vyras mušdavo.

Įstatai numato, kad moteris su vaikais centro patalpose gali prisiglausti trims paroms. Jos buvimo vieta artimiesiems turėtų būti nežinoma. Centro darbuotojai nukentėjusiajai suteikia psichologinę, socialinę, jei reikia – ir teisinę pagalbą. Jos prireikia tada, kai moteris nutaria dėl smurto kreiptis į teisėsaugos institucijas arba rengti dokumentus skyryboms.

Pagalba priklauso nuo to, kokie tolesni moters siekiai ir ketinimai. Jei ji nori gyventi šeimoje, mat vyras jai geras, o smurtauja tik išgėręs, centro darbuotojai bando kalbėti ir su moterimi, ir su jos sutuoktiniu, įtraukia į užimtumo programas, aiškina, kaip išvengti alkoholio, bendrauja su darbdaviais. Tačiau dažnai moterys pačios nenori, kad vyras sužinotų, jog jos kreipėsi pagalbos, bijo apie tai prasitarti. Akivaizdu, jog tokios situacijos savaime neišsisprendžia ir nesiryžtanti veikti moteris bus skriaudžiama nuolat.



Moterys atlaidžios

Apmaudu, tačiau lietuvės moterys dažnai pačios nekovoja už savo teises, nuolaidžiauja, duoda pretekstą vyrui ir toliau smurtauti. Jos greitai atleidžia, neigia buvusį smurtą, toliau pataikauja sutuoktiniui. Nors prisiglaudusioms centre moterims keliama sąlyga nebendrauti su smurtautoju, dažna nesilaiko šios taisyklės: skambina vyrui ar atsiliepia į jo skambučius. Trumpa sutuoktinio „atgaila“ suminkština moters širdį, ji nerimauja, kad vyras be jos nesugebės gyventi. A. Blauzdžiūnienė prisiminė atvejį, kai moteris susigraudino, jog vyras nebeturįs ko valgyti, nes jau baigėsi jos išvirta sriuba...

Dažnai po tokių pokalbių telefonu centro darbuotojos sulaukia agresyviai nusiteikusių vyrų vizitų. Nors centro patalpos uždaros, smurtautojai daužo įstaigos duris, reikalauja įleisti, atiduoti žmoną ir vaikus, niokoja socialinės reklamos stendus. Neretai į pagalbą tenka kviesti policijos pareigūnus.



Užsienietės ryžtingos

Per praėjusius metus į Marijampolės apskrities moters veiklos centrą pagalbos kreipėsi per 300 moterų – vidutiniškai kasdien po vieną. Visos jos skundėsi fiziniu vyro smurtu. Anot A. Blauzdžiūnienės, lietuvės net neįsivaizduoja, kad ir kitoks neigiamas vyro elgesys gali būti laikomas smurtavimu šeimoje.

Marijampolės centro vadovei teko lankytis krizių centruose ne vienoje užsienio šalyje. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse moterys į krizių centrus kreipiasi net tuomet, kai vyras varžo jos laisvę: išjungia jos mėgstamą televizijos laidą, neleidžia bendrauti su draugėmis ir pan. Tai laikoma psichologiniu smurtu.

Užsienyje populiarus ir ekonominis smurtas, kai moteriai neleidžiama dirbti, neduodama pinigų būtiniausioms reikmėms, atsisakoma teikti informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį. Krizių centruose apsigyvenusios moterys į namus sutinka sugrįžti tik išgavusios vyro pasižadėjimą paisyti jų poreikių.

Didžiausia problema centro vadovė įvardijo tai, kad šeimyninio smurto aukoms sunku sulaukti teisėsaugininkų pagalbos. Mūsų šalyje nėra įstatymų, kurie gintų nuo prievartos šeimoje. Smurtas prieš moteris šeimoje nėra kvalifikuotinas kaip atskira nusikalstama veika, tačiau Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai nustato teisinę atsakomybę smurtaujantiems asmenims. Smurto šeimoje atvejai dažniausiai kvalifikuojami pagal padarinius (pvz., fizinio skausmo sukėlimas, sveikatos sutrikdymas ir pan.). Teisinė sistema kur kas efektyviau sprendžia konfliktus tarp svetimų žmonių negu tarp artimųjų.



Dėl savęs ir vaikų

Tyrimai parodė, kad moterys, patyrusios prievartą šeimoje, labai dažnai atsisako patvirtinti faktą vien dėl to, kad santuokinė agresija mūsų šalyje nelaikoma nusikaltimu visuomenei, o tik šeimos asmeniniu reikalu. Kai kurie net linkę manyti, kad smurto aukos agresiją išprovokuoja pačios.

A. Blauzdžiūnienė įsitikinusi, kad moteris ne tik dėl savęs, bet ir dėl smurtą matančių vaikų negali tylėti ir privalo kreiptis pagalbos. Kai motina elgiasi ryžtingai, taip paskatina elgtis ir savo vaikus. Centro darbuotojai prisimena atvejį, kai dėl vyro smurto atėjusi skųstis marijampolietė buvo šokiruota to, ką išgirdo iš savo vaiko. Drauge su mama atėjusi mažylė centro darbuotojoms atskleidė, jog tėvo buvo prievartaujama.

Tai, kad kasdien gyvenate su baime, bandote įtikti smurtautojui, kad tik išliktumėte sveika ir galėtumėte apsaugoti savo vaikus, nėra geriausia išeitis. Netylėkite, ieškokite pagalbos, kol laikas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas