„Santaka“ / Bandantiems išbristi iš alkoholizmo liūno padeda bendraminčiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-16 06:40

Dalinkitės:  


Nei pasisėdėjimai gamtoje, nei pasisvečiavimai pas draugus neretai neapsieina be alkoholio.

Autorės nuotr.


Bandantiems išbristi iš alkoholizmo liūno padeda bendraminčiai

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Du kartus per savaitę nedideliame pastate, esančiame Vilkaviškio mieste, Gedimino g. 19, renkasi žmonės, kurie save vadina anoniminiais alkoholikais. Trečiadieniais ir sekmadieniais, 19 val., čia ateinantys žmonės turi bendrą tikslą – išlikti blaivūs ir padėti kitiems, supratusiems, savo problemą, išbristi iš alkoholizmo. Jie nereikalauja iš atėjusiųjų asmens duomenų, neklausia amžiaus, profesijos, kiek ilgai ir kaip dažnai žmogus ketina lankytis. Čia tiesiog priima žmogų tokį, koks jis yra, ir supranta problemą, kurią turi jie patys ir apie tai nevengia kalbėti.



Gyvuoja seniai

Anoniminiai alkoholikai (AA) – tai bendrija, suburianti tiek vyrus, tiek moteris, kuriuos vienija bendras tikslas – padėti sau ir kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti jos nariu – tai noras nustoti gerti.

Anoniminių alkoholikų draugija „Aušra“ Vilkaviškyje gyvuoja jau keturioliktus metus. Pasak senbuvių, per tą laiką čia tikrai lankėsi daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Daugelis jų ateina ir iki šiol.

Nemažai užėjusiųjų vėl išklydo iš kelio, kiti nepanoro lankytis. Daliai žmonių buvo sunku suprasti, kaip iš linksmo gyvenimo būdo mėgėjo staiga galima virsti blaiviai mąstančiu, negeriančiu... alkoholiku. Mat tik išsiblaivęs jis sužino, kad tokiu bus visą gyvenimą.



Nemanė, jog tai problema

– Man neatrodė, kad turiu problemą, – atvirai pasakojo čia besilankanti moteris. – Juk išgerdavau tik laisvalaikiu, nudirbdavau visus darbus: šėriau gyvulius, ravėjau daržus. Išgėrus ir darbas sparčiau eidavosi, ir diena šviesesnė atrodydavo. Kol galų gale šis pomėgis tapo tikra bėda. Mane paliko vyras. Tada susimąsčiau: nejaugi iš tikrųjų taip blogai? Sužinojau, kad Vilkaviškyje yra tokia organizacija ir atėjau. Dabar lankausi čia, kai tik galiu ir noriu. Man tai padeda išgyventi sunkias dienas, įkvepia pasitikėjimo savimi ir duoda gyvenimo džiaugsmo pamokų.

– Pernai tuo pačiu metu aš buvau „atkritęs“ ir smarkiai gėriau, – dalijosi savo patirtimi jaunas vyriškis. – Man atrodė, kad jau galiu apsieiti be grupės susirinkimų ir su viskuo susitvarkyti vienas. Paskui pamaniau, jog vienas kitas stiklelis nepakenks, ir tarsi nutrūkau nuo grandinės. Dabar žinau, kad be bendraminčių pagalbos likti blaiviam kažin ar įmanoma. Mes vienas kitam paskambiname ir susitinkame pasikalbėti ne tik tada, kai vyksta susirinkimai. Aš žinau, jog galiu prašyti pagalbos ir vidury nakties, kaip lygiai tą patį esu pasiryžęs padaryti ir dėl savo likimo draugų.



Išbandė visus metodus

Visi pasakojusieji savo istorijas vienu balsu tvirtino, kad dabar pasaulis atgavo spalvas. Prieš tai jis buvo lyg po dūmų uždanga ir atrodė žalsvai pilkas.

– Kai atėjau čia, buvau išbandęs jau viską: kodavimus, organizmo valymus, ligonines, – atvirai kalbėjo kitas grupės narys. – Buvau tokios būklės, kai man jau tapo visai nesvarbu, kur eiti ir ką daryti. Pagalvojau, kad nepakenks pabandyti ir atėjau į AA grupę. Kai atsisėdau kampe, buvau nusiteikęs skeptiškai, netgi priešiškai. Bet kai išgirdau pirmąją istoriją, paskui antrą, net pašiurpau – visi tie žmonės pasakojo apie mane, jie žinojo visą mano gyvenimą mintinai, kalbėjo man mano mintimis. Juk lygiai taip jaučiausi aš, galvojau, išgyvenau, išbandžiau tą patį. Tada supratau, kad čia aš – lygus tarp lygių, kad tik jie, perėję visas pragaro kančias, kurias patyriau ir aš, gali mane suprasti ir man padėti. Praėjo nemažai laiko, kol atsivėriau ir išdrįsau papasakoti savo istoriją, kurią reikėjo pradėti žodžiais: „Sveiki, aš alkoholikas...“ Ilgai neišdrįsau sau pripažinti, jog tai – lėtinė liga, kuria aš sirgsiu visą gyvenimą ir esu tikrų tikriausias ligonis...



Veikia visame pasaulyje

Daugelis mano, kad anoniminiai alkoholikai – tarsi kokia sekta, mat kalbasi su Dievu, medituoja. Čia susirenkantys žmonės teigia nesą susiję su jokia religija, o kiekvienas turi savo dievą, kurį supranta skirtingai. Tiesiog visi tiki, kad yra aukštesnė jėga, kuri nori jiems padėti, ir jei jie priešinsis, tos pagalbos nebeliks.

Organizacija neišduoda pažymų, neteikia paslaugų ir nerenka nario mokesčių – bendrija išsilaiko iš savanoriškų įnašų, kuriuos kiekvienas aukoja savo nuožiūra ir pagal galimybes.

Tokios bendrijos veikia visame pasaulyje. Pajutus poreikį bendrauti, galima užsukti į bet kurią iš jų. Tai – oficialios įregistruotos organizacijos, bet jų nariai lieka anonimiški.

Anoniminių alkoholikų draugija įkurta Amerikoje 1935 metais. Mūsų šalyje tokia bendrija veikia nuo 1988-ųjų. Atsikratyti įpročio kilnoti stiklelį bandoma pagal dvylikos žingsnių ir dvylikos tradicijų programą.



Pamažu tampa priklausomi

Daugelis sako, jog išgėrę atsipalaiduoja, jaučiasi laisvesni, gražesni ir protingesni. Tačiau specialistai sako, jog alkoholis – klastingas ramintojas. Nors jis iš tiesų veikia atpalaiduojančiai, pagerina nuotaiką, tačiau gėrimas nepašalina stresą sukėlusios priežasties. Jis sužadina tik norą išgerti vėl, kad pagerėtų savijauta. Tai labai padidina pavojų tapti priklausomam nuo alkoholio. Kuo dažniau ir daugiau išgersime, tuo yra didesnė rizika susirgti alkoholizmu.

Priklausomybė – tai ne vieno žmogaus, sergančio šia liga, problema. Priklausomi nuo alkoholio asmenys kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelis sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė. Tačiau dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau pačiam ir šeimai.



Tampama asocialiais

Moksliškai įrodyta, kad dėl girtavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų.

Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko piktnaudžiauja alkoholiu bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau, o trečios stadijos girtuokliai yra visi tie, kurie kiekvieną dieną geria tol, kol pasigeria.

Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai: kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių – dėl to alkoholikai ir tampa asocialūs. Kepenų cirozė, kasos uždegimas, gastritas, vėžys, alkoholinė psichozė ir kitos ligos bei įvairios traumos yra dažniausi piktnaudžiavimo alkoholiu palydovai.



Veda į pražūtį

Pabendravus su „Aušros“ grupės nariais aiškėjo, jog nė vienas iš jų nemanė, kad nekaltas pasėdėjimas su draugais prie stalo gali turėti tokias pasekmes. Netgi iš pažiūros nekalti šventimai savaitgaliais galų gale veda į pražūtį. O juk pas mus beveik nė vienoje šventėje neapsieinama be stiklelio, bendraujant su draugais neretai neapsiribojama vien kava ar arbata, o ką jau kalbėti apie gimtadienius ir vestuves. Nejučia peršasi išvada, kad salėje Gedimino gatvėje turėtų sėdėti ne ta nedidelė grupė žmonių, kurie suprato savo problemą. Jų turėtų būti kur kas daugiau. Tik ne visi sugeba pripažinti, jog stiklelio kilnojimas virsta įpročiu ir tampa problema.

Pasak „Aušros“ draugijos narių, turbūt reikia pasiekti dugną, kad žmogus suprastų, jog taip gyventi daugiau nenori. Bet ar verta to laukti?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas