Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-01 16:42

---

Neturinčiai nė 2 ha sklypo M.Marazienei svarbi kiekviena žemės pėda.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Klausantis žmonių nuoskaudų dėl žemės grąžinimo galima nuspėti, kad dar ilgai nesibaigs žemės savininkų ir žemėtvarkininkų konfliktai. Kol žemės tvarkytojai, projektuotojai, matininkai neįsigilins ar neatsižvelgs į ūkininkų prašymus, neįvertins jų kasdieninio sąlyčio su žeme, o į žemės reformą žiūrės tik pasitiesę žemėlapį ar pro nivelyro objektyvą, tol nedaug kaimo žmonių geru žodžiu minės žemėtvarkininkus.

Viename gale nukirpo, kitame – pridėjo

Apėjusi ne vieną žemės tvarkymo įstaigą į redakciją pasibeldė Virbalio miesto gyventoja Marytė Marazienė. Ji Virbalio laukų kaime naudojasi 1,9 ha plotu žemės. Tą gabalėlį moteris paveldėjo iš tėvo Alfonso Dirsės, mirusio 2000 metais. Gyvenimas taip sudėliojo įvykius, kad M.Marazienei žemės nuosavybės dokumentus tame kaime projektuotojai pradėjo ruošti beveik paskutinei.

Toje vietovėje, kur dabar pamatuota M.Marazienei žemė, ja naudojosi ne tik moters tėvai, bet ir seneliai, tik žemės ribos ėjo kita vieta. Dabar M.Marazienei pamatuotą sklypą iš trijų pusių supa natūralios ribos: viename gale – Vilkaviškis–Kybartai magistralinis kelias, šone – platus melioracijos kanalas, kitame gale – gerokai užpelkėjęs griovys. Kitoje griovio pusėje yra Marytės vyro Vito Marazo 2 ha sklypas. Jam žemės nuosavybės dokumentai įteikti 2003 metais. Vyro ir žmonos žemes jungia apgriuvęs tiltelis. Pasak Marytės, juo pervesti karvę ar pervažiuoti arkliu dar galima, o važiuoti traktoriumi jau rizikinga.

Pradėjus tvarkyti M.Marazienės žemės nuosavybės dokumentus ir permatavus jos naudojamą plotą paaiškėjo, kad trūksta apie 6 arų žemės. Šio krašto ūkininkams žemes matuojantis UAB „Hidroprojektas“ specialistas, Dailučių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto autorius Vytautas Sakalauskas tvirtino, kad M.Marazienė dar nuo 2000 metų žinojo, kad jos sklypui iki norminio dydžio trūksta tų kelių arų. Tačiau moteris sakiusi, kad dėl to ji pretenzijų nekels. Tą patvirtino ir pati žemės naudotoja. Tačiau kai deklaravus pasėlius paaiškėjo dar didesnis žemės trūkumas ir iškilo pavojus, kad ji ir vyras negaus tiesioginių Europos Sąjungos išmokų, moteris sunerimo ir paprašė matininko atmatuoti visą jai priklausantį plotą.

M.Marazienė aiškino, jog dar daugiau žemės jai pritrūko todėl, kad pasėlių deklaravimo metu apie 10 arų žemės pasigedo ir jos vyras. Tuomet, pasak virbalietės, V.Sakalauskas tą trūkumą vyrui pamatavo šiapus apgriuvusio tiltelio iš mirusio tėvo jai atitekusioje žemėje. O jos trūkstamą plotelį matininkas atrėžė kitame sklypo gale, už melioracijos kanalo, prie Vilkaviškio–Kybartų magistralinio kelio.



Reikia tilto ir dviejų įvažiavimų

Dabar moteris, norėdama patekti į savo sklypą, turi nuo magistralinio kelio įsiruošti du įvažiavimus: vieną – į pagrindinį plotą, antrą – į nuo pagrindinio ploto kanalu atskirtą gabalėlį žemės. Pagal žemės tvarkymo įstatymus, kai pro ūkininko žemę eina melioracijos griovys (kanalas), tai į pakanalės naudotojo žemę įskaitomas plotas iki kanalo vagos vidurio.

Kaip paaiškino V.Sakalauskas, kadangi ne pro M.Marazienės žemę, o per ją dabar praeina apie 150 m melioracijos kanalo, tai į žemę įskaitomas visas 10 arų užimantis šios kanalo atkarpos plotas. Dar trys arai vandenų M.Marazienei pridėti iš kitų jos žemę juosiančių melioracijos griovių.

– Jei aš turėčiau 50 ar 100 ha žemės, tai tie 13 arų man daug ko nereikštų. Dabar mes turime išgyventi iš 1,9 ha mano ir 2 ha vyro žemės, todėl ir vienas aras svarbus,– sakė M.Marazienė.

Žemės sklypų projektuotojas ir matininkas V.Sakalauskas skėsčiojo rankomis ir sakė dabar jau nieko padėti negali. Visi Marytės ir Vito Marazų kaimynų sklypai suprojektuoti, jų savininkams įteikti žemės nuosavybės dokumentai, kuriuos, be apskrities viršininko, pasirašė dar keli aukšto rango valdininkai. Iš tų savininkų žemės nepaimsi.



Kreipėsi į Seimo narį

V.Sakalauskas M.Marazienei siūlė imti žemę kitoje vietoje, buvusios Deltuvynės link. Bet ten, pasak M.Marazienės – tik lekiantis smėlis, niekas neauga. Ką ji veiksianti su 1,9 ha smėlyno?

Moteris dėl matininkų padarytų skriaudų kreipėsi į Seimo narį Algirdą Butkevičių. Jis žadėjo po atostogų pasigilinti į virbalietės skriaudą ir pamėginti ją pataisyti. Gal M.Marazienei ir nebūtų reikėję skųstis dėl kanalais apraizgytos žemės, jei žemėtvarkininkai į skirstomus laukus būtų žiūrėję ne tik pro nivelyro akį, bet ir pagalvoję, kaip žmogui reikės į savo žemę įvažiuoti ne tik su dviračiu ar arkliu, bet ir su traktoriumi ar kombainu.

Jei sklypai būtų pradėti matuoti ir rėžti nuo melioracijos kanalų laukų link, o ne priešingai, gal ir nereikėtų 4 ha žemės naudotojams statyti tiltų per griovius ar ruošti po kelis sudėtingus, daug kainuojančius įvažiavimus iš magistralinių kelių į savo žemes.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---