„Santaka“ / Kaliningrado sritis stebina gražėjančiais miestais ir istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-14 23:32

Dalinkitės:  


Greta atstatyto Kionigsbergo senamiesčio kuriamos naujos tradicijos – istorinis tiltas nukabinėtas spynomis su įsimylėjėlių vardais.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Kaliningrado sritis stebina gražėjančiais miestais ir istorija

Eglė KVIESULAITIENĖ

Tarybinius metus menantys rajono gyventojai dažnai su nostalgija prisimena tuos laikus, kai kas savaitgalį vykdavo į Kaliningrado sritį apsipirkti. Tikslinės kelionės ieškoti „deficitų“ buvo tapusios savotiška laisvalaikio praleidimo forma. Dažnas pasvarsto, kad būtų labai įdomu pamatyti, kaip po kelių dešimtmečių, pasikeitus laikams, atrodo šimtus kartų regėti miestai ir miesteliai.



Vedė smalsumas

Kai gavome pasiūlymą su Žurnalistų sąjungos bei Kristijono Donelaičio draugijos nariais porą dienų pakeliauti po šį kraštą, neatsispyrėme pagundai. Buvo labai smalsu pamatyti, kaip dabar atrodo prieš porą dešimtmečių labai apleistų ir neskoningai prižiūrimų miestų įspūdį darę Nesterovas, Gusevas, Černyševskojės kaimelis bei pats Kaliningradas, kurio jau neprisimena net mūsų kalbininkai ir įstatymų leidėjai. Mat visi Lietuvos keliai dabar veda ne į Kaliningradą, o į... Karaliaučių.

Mums ir visiems ekskursijos dalyviams labai pavyko, kad delegaciją lydėjo istorikas, architektas, tyrinėtojas ir ne vienos istorinės knygos autorius, Kristijono Donelaičio draugijos vadovas Napalys Kitkauskas. Už nuopelnus ne vienu ordinu bei medaliu apdovanotas humanitarinių mokslų daktaras apie Karaliaučiaus kraštą sukaupęs tiek istorinės medžiagos, jog turistai jos nebūtų sugebėję išklausyti net per kelias savaites.



Užmirštasis Tolminkiemis

Pirmoji lankytina vieta lietuviams – Tolminkiemis, vokiečių vadintas Tollmingen, o nuo 1946 m. rusų perkrikštytas į Čystyje Prudy gyvenvietę. Šventainės upelio kairiajame krante įsikūrusi gyvenvietė įžymi tuo, kad joje 1743–1780 metais gyveno, klebonavo ir čia garsiąją „Metų“ poemą kūrė lietuvių pasaulietinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.

Karo metu gerokai apgriautos Tolminkiemio bažnyčios atstatymu rūpinosi tas pats Napalys Kitkauskas. 1979 m. bažnyčia baigta atstatyti ir joje įkurtas Kristijono Donelaičio muziejus.

Bažnyčios kriptoje perlaidoti ir literatūros klasiko palaikai.

Nuo pat muziejaus įkūrimo juo besirūpinanti vedėja Liudmila Silova su džiugesiu ir pagarba priima kiekvieną turistų, ypač lietuvių, grupę. Apgailestaudama, kad kelionei į Kaliningrado sritį prireikus vizų aplankyti K. Donelaičio muziejų kasmet užsuka vis mažiau lietuvių (per 9 šių metų mėnesius lankėsi tik 30), nuoširdi rusė moteris kalbėjo, jog jai mūsų klasikas – tarsi sutuoktinis, pas kurį kasdien einanti jau tris dešimtmečius. Už „ubagišką“ algą (darbuotoja mūsų pinigais gauna apie 250 litų per mėnesį) moteris ir prižiūri, ir valo muziejų, priima lankytojus.

Čia pat, vos už keliasdešimties metrų, – klebonija, kurioje gyveno K. Donelaitis. Apie šį pastatą restauruojant bažnyčią dar nebuvo žinoma. Pasakodamas, kaip rūpinosi, kad ir klebonija būtų atiduota muziejui bei apstatyta XVIII amžių menančiais baldais, rakandais, sukurtas atitinkamas interjeras, N. Kitkauskas džiaugėsi, jog šis pastatas, kuriame pokariu buvo apgyvendintos kelios šeimos, atrastas kiek vėliau. Jei kleboniją būtų aptikę iš karto, ten būtų įsteigtas K. Donelaičio muziejus, o lėšų bažnyčios remontui niekas nebebūtų skyręs.



Trakėnų dvare – mokykla

Ko gero, kiekvienas save gerbiantis lietuvis, lankydamasis Kaliningrado srityje, turėtų užsukti ir į Lazdynėlių kaimą (Višnevkos k., esantis 5 km į rytus nuo Gusevo), K. Donelaičio gimtinę. Toje vietoje yra memorialinis akmuo, o švenčiant 275-ąsias K. Donelaičio gimimo metines lietuviai čia pasodino 275 ąžuolų giraitę, kuri dabar įspūdingai ūgtelėjusi.

Retas mūsų žinome, kad pasaulyje garsi Trakėnų žirgų veislė, išvesta lietuvių, taip buvo pavadinta miestelio (11 km į pietvakarius nuo Nesterovo) ir dvaro, kuriame 1732 m. buvo įkurtas žirgynas, garbei. Garbingus laikus menančiame dvaro pastate, Jasnaja Polianos kaime, dabar įsikūrusi mokykla, tačiau į teritoriją vedantys įspūdingi vartai liudija žirgyno įkūrimo datą. 1932 m. žirgyno 200-ųjų metinių proga buvo sukurta trakėnų žirgo skulptūra ir užkelta ant pjedestalo dvaro parke. Deja, pokario metais skulptūra buvo išgabenta į Rusiją ir papuošė Maskvos Timiriazevo akademiją, dabar belikęs tik pjedestalas.



Išgražėjęs Gusevas

Nors kaimai ir pakelės dar tvarkomi senąja Kaliningrado srities dvasia, maloniai nustebino gerokai suvakarietiškėjęs Gusevo miestas, lietuvių vadinamas Gumbine. Jo centras atnaujintas, pagal prūsišką stilių restauruoti seni namai kuria puikaus senamiesčio įvaizdį. Per centrą veda švarios gatvės ir trinkelėmis kloti šaligatviai. Prieš dešimtmečius čia apsipirkti važiuodavę lietuviai, ko gero, Gusevo centro nebeatpažintų. Prie centrinio „univermago“ kažkada dėmesį atkreipdavęs didžiulis paminklas Leninui dabar taip apaugęs eglėmis, kad jo net nematyti. Tačiau gražiai tvarkomas skverelis, kuriame stovi vietinio skulptoriaus sukurtas paminklas K. Donelaičiui. Turistai mėgsta aplankyti ir įspūdingą briedžio skulptūrą.

Mačiusiesiems išpuoselėtas senąsias pilis Vakarų Europoje liūdnas mintis sukelia nykstančios Insterburgo (Įsručio) pilies vaizdas. Ji garsėja tuo, kad čia riteriu tarnavo Henrikas fon Derbis, vėliau tapęs Anglijos karaliumi Henriku IV. Iš Insterburgo pilies buvo organizuojami grobikiški kryžiuočių žygiai į Lietuvą. Šią pilį buvo užėmę ir sudeginę Lietuvos kunigaikščiai Kęstutis bei jo sūnus Švitrigaila. Pabėgęs pas kryžiuočius, Insterburge kunigaikštis Vytautas vedė derybas su didžiuoju magistru Jungingenu prieš Jogailą. Ši pilis matė daug istorinių vingių. Nors dabar jos atstatymu rūpinasi visuomeninės jaunimo organizacijos, tokiam projektui reikėtų milijonų eurų.



Atgimsta istorija

Neatpažįstamai pasikeitęs ir srities centras Kaliningradas, lietuvių vadintas Karaliaučiumi, o vokiečių – Kionigsbergu. Beveik pusę milijono gyventojų turintis miestas šiuolaikiškais pastatais, plačiomis gatvėmis ir prekybos centrų gausa bei prekių pasiūla neatsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Galima justi, kad vietinių žmonių mąstymą ir požiūrį į senąsias istorines vertybes gerokai pakeitė demokratiniai procesai, Vokietijos investicijos bei progresyvi inteligentija. Kažkada griovę ir sprogdinę architektūrinį palikimą, dabar kaliningradiečiai bando atkurti tai, kas prarasta. Senąją miesto dvasią bandoma įžiebti ne autentiška, tačiau gan vykusiai nuo senosios nukopijuota architektūra.

XVIII a. Karaliaučius buvo didžiausias Baltijos rytinės pakrantės miestas, vadintas gražiausiu Prūsijos karalystėje. 1701 m. ir 1861 m. jame karūnuoti Prūsijos karaliai. Deja, senosios architektūros perlų išlikę nedaug, mat miestas labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Vienas įspūdingiausių statinių – didžiulė katedra, kurioje vokiečių lėšomis įrengtas istorijos muziejus. Ekspozicijoje ypatinga pagarba atiduota lietuviškas šaknis turinčiam pasaulinio garso filosofui Imanueliui Kantui, kuris ir palaidotas prie pat katedros.

Dar vienas įspūdingas statinys – Karalių vartai. Čia įrengtame muziejuje ne tik galima susipažinti su krašto istorija, bet sekmadieniais išgirsti profesionalių atlikėjų ansamblio „Legenda“ atliekamus kūrinius. Beje, šį kolektyvą jau žino mūsų rajono profesionalios muzikos mėgėjai – „Legenda“ porą kartų koncertavo Paežerių dvaro rūmų renginiuose.



Gaišina pasienis

Vykstantiesiems į Kaliningradą galima parekomenduoti būtinai aplankyti vienintelį šalyje okeanologijos muziejų. Seno laivo kajutėse įrengta ekspozicija – informatyvi ir įdomi, o gidė tolimų kelionių bei piratų laikų istorijas pasakoja taip uždegančiai, kad ekskursijai skirtas laikas sutirpsta akimirksniu. Kaliningradiečiai svečiams rekomenduoja aplankyti ir dar vieną jūreivystei skirtą muziejų, įrengtą povandeniniame laive, taip pat – gintaro muziejų, vokiečių vadavietę, zoologijos sodą.

Tiems, kas įsivaizduoja, kad Rusijoje prekės ir paslaugos daug pigesnės, tektų nusivilti. Pigiau įsigyti galima nebent rusiškos degtinės, cigarečių ir benzino. Muziejų bilietų kainos – taip pat nedžiuginančios mūsų turistų. Norint bilietą įsigyti pigiau, reikėtų nesiviešinti, jog esi užsienietis.

Tiesa, sovietinį bendrabutį primenantis viešbutis atsiėjo nebrangiai – trivietis kambarys kainavo 120 litų, tačiau, anot ekskursijos vadovo, tokio pigaus teko ilgokai paieškoti.

Nemaloniausia, kas laukia kelionėje į Kaliningrado sritį ir atgal, – tai muitinės procedūros. Jau nežiūrint į tai, kad pasienyje niekas neskuba ir turistinio autobuso keleiviams tenka užgaišti beveik porą valandų, Rusijos muitininkai kruopščiai tikrina kiekvieno bagažą, iščiupinėdami ne tik kelioninius krepšius, bet ir miegmaišius. Be to, nors ir turint vizas, tenka užpildyti dar keletą popierėlių, kuriuos reikia saugoti visą kelionę. Vis dėlto, nepaisant visų kelionėje patiriamų nepatogumų, aplankyti šį besikeičiantį kraštą tikrai verta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas