„Santaka“ / Pokalbis su ministru: kaip iš žiguliuko padaryti mersedesą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-09 07:36

Dalinkitės:  


Ūkio ministras Dainius Kreivys teigia, kad Lietuvoje verslo padėtis pamažu keisis į gerąją pusę.

Autorės nuotr.


Pokalbis su ministru: kaip iš žiguliuko padaryti mersedesą

Apie pagalbos priemones stambioms ir vidutinėms bei smulkioms įmonėms ir bendrą Lietuvos verslo padėtį – pokalbis su jau tryliktuoju po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ūkio ministru Dainiumi KREIVIU.

– Šiuo sunkmečiu sunkiai gyvena ir didelės, ir mažos įmonės. Kodėl taip yra, gal mūsų verslininkai nebuvo perspėti apie artėjančias sunkias dienas verslui ir tinkamai tam nepasiruošė?

– Lietuvoje siaučia ne viena, bet dvi krizės – pasaulinė finansinė ir lietuviškoji, kurią patys sukėlėme perkaitindami savo ekonomiką. Pasiėmėme per daug kreditų, už skolintus pinigus į Lietuvą prisivežėme prekių, už jas susirinkome įvairius mokesčius: importo, pridėtinės vertės, o surinktus pinigus išdalijome pašalpoms, pensijoms. Tačiau vieną dieną bankai pranešė, kad daugiau kreditų nebus. Dingo prekių srautas, dingo mokesčiai už jas, ir mes nebegalime padengti skolų, o valstybė nebegali mokėti išmokų.

– Tai kokios, Jūsų manymu, lietuviškos krizės priežastys?

– Kalbant apie mūsų ekonomiką, vaizdingai galime pasakyti taip: radome žiguliuką, įvažiavusį į stulpą. Tada mes jį ištraukėme ant kelio, truputį paremontavome ir dabar iš vos važiuojančio bandome padaryti mersedesą. Klausimas, ar pavyks tai padaryti, lieka atviras, nors esu optimistas ir manau, kad viskas bus gerai. Tai bus pasiekta darant visur pertvarkas, kurios neaplenks ir Ūkio ministerijos. Gerokai sumažės ministerijos departamentų, tačiau atsiras naujų: investicijų ir eksporto, inovacijų, įmonių geresnės aplinkos departamentai.

Vyksta ir dar vyks socialinių išmokų mažinimas, dėl to yra daug nepatenkintų žmonių, tačiau manau, kad kovo mėnesį jau pamatysime pirmuosius ekonomikos kilimo požymius.

Vyriausybė bando gyventi iš tų pajamų, kurios yra, o pajamos susidaro iš to, ką uždirba įmonės – daugiausia iš eksporto.

Lietuviškosios krizės galėjome išvengti, jeigu buvusi Vyriausybė būtų valdžiusi šalies ekonomiką. Matant milžiniškai augančias prekių ir nekilnojamojo turto kainas, reikėjo įvesti šio turto mokesčius, sugriežtinti kreditų davimą, kad juos galėtų gauti tik tie žmonės, kurie sugebėtų juos realiai grąžinti.

– Tačiau ir dabar vienas iš prioritetų yra įmonių skatinimas naudotis finansine parama per įvairius projektus. Gal geriau tai daryti ne skatinant skolintis, o priimant palankesnius įstatymus?

– Šiandien įmonių pagrindinė problema – piniginių išteklių trūkumas. Reikia pirkti žaliavas, mokėti algas, todėl didžiąją dalį apyvartinių lėšų sudaro paskolos. Jeigu jas atimame, įmonių veikla stoja, nevyksta prekių eksportas bei importas, ir pinigai neateina į Lietuvą.

Ekonomika be kreditų negali gyventi, tik tuos kreditus reikia naudoti protingai, o ne pravalgyti, kaip darėme iki šiol.

Iki šios dienos mokesčiai verslui nebuvo padidinti, nes PVM yra ne verslo, o vartotojo mokestis, kuris gula ant galutinio vartotojo pečių. Pajamų mokestis buvo sumažintas, o pelno padidintas 5 procentais. Tačiau tai nedavė laukiamų rezultatų ir, manau, jį reikia grąžinti atgal.

– Ministerijos Ekonomikos skatinimo plane, eksporto ir investicijų srityje, skirta 100 milijonų litų, tačiau sudaryta sutarčių tik už 17,5 mln. litų, o paramos visai nesuteikta. Kodėl taip yra?

– Iki 80 procentų paramos yra skirta įmonių reklamai, todėl jau dabar vyksta žmonių įdarbinimas šioje srityje bei kiti procesai. Paramą įmonės gaus, kai įvykdys numatytus sutarties punktus. Dabar jos viską vykdo savo lėšomis, o vėliau pinigai bus grąžinti.

– Kiek Ūkio ministerija gali kontroliuoti, kad naujos besikuriančios įmonės gautą paramą investuotų, o ne pravalgytų?

– Naujos įmonės negali gauti kreditų. Paramą gauna tos įmonės, kurios turi patirtį. Patys mažiausi, tik pradedantys verslą verslininkai, turintys verslo planą, gali gauti INVEG’os (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) garantiją. Turėdami gerų idėjų ir šiek tiek savo lėšų, jie gali pradėti verslą.

Kitais metais iš europinių pinigų planuojami keli projektai smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Vienas jų – „Burės“, kur pagal pateiktą verslo planą parama sudarys iki 50 tūkstančių litų.

Devyniasdešimt procentų mūsų šalies ekonomikos sudaro smulkus ir vidutinis verslas, tačiau negalima apleisti ir stambiųjų įmonių, nes jų vidaus problemos gali greitai virsti nacionalinio masto problema.

Dažnai sakoma, kad verslo sąlygos negerėja, tačiau vadinamojoje „Saulėtekio“ komisijoje dirba verslo žmonės, kurie teikia pasiūlymus, kaip gerinti verslo situaciją Lietuvoje.

– Esate kritikuojami, kad ministerijos vykdoma politika ne visai atitinka realią šalies ekonominę padėtį. Ar su tuo sutinkate?

– Kritika yra gerai, tačiau ji turi būti pamatuota. Jeigu matome, kad šalyje kai kurie ekonominiai rodikliai gerėja, negalime sakyti, jog tai atsitiktinumas. Atsitiktinumų ekonomikoje nebūna. Metų pradžioje mes smigome, o ne leidomės žemyn. Socialinės išmokos pasiliko ten, aukštai, nes visi kreditai irgi liko ten. Dabar reikia juos taip pat nuleisti žemyn, o tai – jau žmonių likimai: socialinės išmokos, pensijos. Ir viskas priimama labai skausmingai. Yra du variantai: arba vėl skolintis, arba bandyti patiems iš to išsikapstyti, susitvarkant viduje.

– Pasigirdo žinių, kad užsienyje kai kurie bankai geranoriškai nubraukia dalį skolų savo klientams, kad šie galėtų nors kiek grąžinti skolas. Ar nėra tokių naujienų iš Lietuvoje esančių bankų?

– Skolų niekas nenubrauks, nes bankų sektorius yra privatus verslas, taip pat siekiantis pelno. Mes neturime galių priversti bankus skolinti arba neskolinti, juo labiau kad bankai yra švedų. Švedijos centrinis bankas negali priversti bankų skolinti savo lėšų įmonėms arba žmonėms, kurie turi daug kreditų.

– Pernai buvo labai populiarūs verslo liudijimai. Nuo šių metų, pakilus jų kainoms, sumažėjo dirbančiųjų pagal juos. Kita to priežastis – dirbantieji su verslo liudijimais neapdrausti nuo nedarbo. Ar nenumatomi pokyčiai šioje srityje?

– Mes – už verslo liudijimus ir stengsimės, kad jie išliktų. Jeigu yra toks poreikis, reikės pamąstyti, pasikalbėti su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Galbūt ateityje dirbantiems pagal verslo liudijimus žmonėms bus draudimas ir nuo nedarbo.



Nida ŠULCIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas